Leonido Donskio konferencijoje – apie dezinformaciją, susitaikymą su praeitimi ir kontekstų svarbą

Rugsėjo 20 d., penktadienį, Vilniaus rotušėje įvyko 7-oji Leonido Donskio konferencija „From black and white to shades of grey“, organizuojama VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje.  Istorija nėra tik juoda ar balta, demokratija egzistuoja pilkuosiuose atspalviuose – tokia buvo šių metų temos idėja. Pranešimus skaitė pranešėjai iš Nyderlandų, Kanados, Didžiosios Britanijos, Sakartvelo, Ukrainos, Pietų Afrikos, Prancūzijos ir Lietuvos. Konferenciją atidarė LR Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Sacharovo centro direktorius Robert van Voren. 

„Rytoj bus septyneri metai, kaip netekome Leonido Donskio. Tai buvo didelė netikėta nelaimė. Visi jam artimi žmonės puikiai prisimena, kur buvo, kai išgirdo tą žinią. Leonidas buvo didelis įkvėpimas visiems, tolerancijos pavyzdys. Esu tikras, kad jam labai patiktų ši konferencija, ir esu tikras, kad jis čia dominuotų, nes visuomet labai aktyviai įsitraukdavo į visas diskusijas“, – mintimis apie kolegą, kurio atminimui kasmet organizuoja jo vardo konferenciją sakė Sacharovo centro direktorius prof. Robert van Voren.

Priveligijuotosios aukos ir dezinformacija

Psichologė, Sakartvelo psichotraumų draugijos prezidentė Jana Javakhishvili skaitė pirmąjį pranešimą „Nuo juodos ir baltos iki pilkų atspalvių“, ji kalbėjo apie psichologines karo traumas, kurios veikia kelias kartas ir apie priemones joms įveikti, ji pabrėžė praeities traumų supratimo ir pripažinimo svarbą. Psichologė pasakojo apie „privilegijuotos aukos“ sindromą, kuomet ne iki galo išsiaiškinti traumuojantys istoriniai įvykiai motyvuoja tautą (ar bent jos dalį) siekti keršto, radikalizmo ir kt. destruktyvių tikslų.

Antrasis pranešėjas Robertas van der Noordaa iš Nyderlandų kalbėjo apie Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijas, nukreiptas prieš demokratinę Europą, taip pat ir prieš Lietuvą. Erasmus universitete baigęs žurnalistikos studijas, Noordaa įkūrė savo įmonę, kurioje jo su kolegomis sukurtas unikalus įrankis padeda aptikti ir analizuoti dezinformacijos kampanijoms socialinėje žiniasklaidoje. Pranešėjas pasidalino keliais atradimais:

„Įdomus dalykas apie Rusiją ir Kiniją yra tai, kad jie bendradarbiauja ir propagandos srityje. Ieškojome trolių fermų, kurios puola Lietuvos politikus, skleidžia dezinformaciją apie NATO, ir atradome kinų trolių fermą, skleidžiančią daug melagingos informacijos apie Ukrainą, sakančią kad ukrainiečiai yra naciai, kad Zelenskis yra nusikaltėlis, jie skelbia įvairias Ukrainos karių nuotraukas su iškraipyta informacija ir pan. Kai tyrėme, ar iš šalies daroma įtaka Europos Parlamento rinkimams, nagrinėjome situaciją Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje ir visose trijose šalyse radome tūkstančių tūkstančius paskyrų, kurios atrodė kaip italų, prancūzų, ar vokiečių, bet buvo feikai. Skelbti įrašus socialinėje medijoje tie veikėjai pradėdavo 9-ą ryto Šanchajaus laiku (dirbo biuro darbo valandomis), o baigdavo 5-ą vakaro. Tokie dalykai atrodo labai keistai, bet aiškiai indikuoja, kaip troliai dirba ir kokią kampaniją bando „prastumti“.

Asmenybes vertinti atsižvelgiant į kontekstą

Konferencijoje nuotoliu kalbėjo pulkininkas John Hughes-Wilson – vienas žymiausių Didžiosios Britanijos karo istorikų, 26 knygų autorius. Tarp jo knygų – „Pirmojo pasaulinio karo istorija 100 objektų Imperatoriškajam karo muziejui“ ir bestseleris „Karinės žvalgybos klaidos ir dangstymai“, vadinamas CŽV vadovėliu. Jis skaitė pranešimą „Istorinių įvykių pateikimas teisingame kontekste“ ir pažymėjo, kad istorija yra nuolat keičiama ir lipdoma iš naujai atsirandančių faktų, kurių egzistavimo net negalėjome įtarti. Pranešėjas pabrėžė ir tai, jog istorinės asmenybės taip pat buvo formuojamos savais laikais žinomų faktų, institucijų, normų, todėl istorikų pareiga yra vertinti tas asmenybes ir jų poelgius nepamirštant konteksto.

Dar vienas garbingas 7-osios Leonido Donskio konferencijos svečias – garsus Olandijos rašytojas, sociologas Abram de Swaan, Amsterdamo universiteto profesorius emeritas, Nyderlandų karališkosios menų ir mokslų akademijos narys. Jis skaitė pranešimą „Blogio perskirstymas į skyrius“, kuriame pasakojo, jog visuomenėse egzistuoja agresijos „skyreliai“, kurie didžiąja dalimi yra slepiami, tačiau kartas nuo karto pasireiškia baimės sklidimu. Kol gyvenimas visuomenėje vyksta pagal visas normas, šiuose „skyreliuose“ tiesiog sproginėja barbarizmas ir smurtas. Jie yra dažnesni šalyse, turinčiose kolonijinę ir imperialistinę istoriją, kuomet gerai organizuotos ir apginkluotos pajėgos puldavo mažai tam pasiruošusias, neginkluotas tautas. 

Susitaikymas su praeitimi Kanadoje ir PAR

Nuotoliu pranešimą apie  Kanados tiesos ir susitaikymo programą skaitė Kanados senatorė, ir aktyvistė, taip pat žinoma kaip čiabuvių moterų teisių gynėja Michèle Audette. Būdama 27 metų, ji buvo išrinkta Kvebeko vietinių gyventojų moterų asociacijos pirmininke, ketverius metus buvo Kanados čiabuvių moterų asociacijos prezidentė, taip pat buvo paskirta viena iš penkių Nacionalinio tyrimo dėl dingusių ir nužudytų čiabuvių moterų ir mergaičių komisarų.

Senatorė pasakojo, kaip jos kilmės žmonės Kanadoje, kaip buvo žudomi ir kankinami, o jų žemės išnaudojamos ir alinamos, pasakojo apie kultūrinį genocidą. Michèle Audette irgi pažymėjo, kad psichologinės traumos, kurias patyrė tenykščiai žmonės, persiduoda iš kartos į kartą.

Kad pristatytų pranešimą „Pietų Afrikos tiesos ir susitaikymo komitetas – poveikis visuomenei po dvidešimt penkerių metų“ į Vilnių iš Johanesburgo, Pietų Afrikos Respublikos sostinės, atvyko profesorius žmogaus teisių komisijos komisaras Tshepo Madlingozi, einantis akademines pareigas Roterdamo Erasmus universiteto Tarptautiniame socialinių studijų institute ir Vienos taikomųjų žmogaus teisių magistrantūroje.

Jis pasakojo apie afrofobiją (internalizuotą rasizmą), kai juodaodžius šalyje nužudė kiti juodaodžiai, institucionalizuotą rasizmą ir kitas rasizmo apraiškas, apie „geras“ ir „blogas“ aukas. Pranešėjas dalinosi atvejais, kaip kolonizatoriai naikino čiabuvių kultūrą: kalbą, jų papročius, gyvenimo būdą ir pan. Prof. Madlingozi iškėlė naują požiūrį į tuometinius įvykius ir Pietų Afrikos Taikos ir susitaikymo komisijos darbą. Anot jo, komisija, suformuota po tragiškos Apartheido politikos sugriuvimo, nesuteikė tinkamų reparacijų ar reabilitacijos, trūko  teisingumo tiek aukoms, tiek nusikaltėliams. Nepaisant to, Komisija sukūrė teisinį pagrindą ateičiai, o jos veikla dažnai yra laikoma pavyzdžiu kitoms šalims, tarp kurių ir minėtoji Kanada.

Diskusijos

Leonido Donskio konferencijoje vyko ir kelios panelinės diskusijos, moderuojamos britų žurnalistės Janet H. Anderson. Pirmojoje pašnekovai nagrinėjo Holokausto temą ir jo apraiškas šiuolaikiniame pasaulyje, antrojoje buvo aptariama padėtis Rusijoje ir tai, kaip šioje šalyje istoriniai įvykiai buvo pasitelkiami propagandai ir manipuliuojami politiniais tikslais.

Renginį užbaigė Ukrainos istorijos mokslų daktaro, Ukrainos katalikiškojo universiteto profesoriaus istoriko Jaroslavo Hrycako pranešimas „Ukrainos istorijos dekolonizavimas“, sutelkęs didelį dėmesį į tai, su kokiu istoriniu ir kontekstiniu „bagažu“ Ukraina kovoja jau eilę metų.