Vilniaus „Kiaušinis“ išsirito iš naujo – legendinę skulptūrą puošia naujas kūrinys

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris apjungia tradicinį kiaušinių marginimą augalais, gamtos harmoniją bei pažymi Vilniaus – Europos žaliosios sostinės metus.

„Kadaise simbolizavęs Užupio ir Senamiesčio atgimimą, šiandien „Kiaušinis” tampa viso Vilniaus virsmo ženklu. Minėdami Europos žaliosios sostinės metus, siekiame kurti miestą, kuris būtų tvarus ne tik aplinkosaugos, bet ir bendruomenės, kultūros bei kasdienio gyvenimo prasme. Atnaujintas skulptūros dizainas – tai ne tik estetinė detalė, bet ir priminimas kiekvienam vilniečiui atrasti savo būdą prisidėti prie darnesnės miesto ateities”, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Buvo įsigytas aukcione

Margučiu arba tiesiog kiaušiniu šiandien vadinamą skulptūrą užupiečiai prisimena kaip Angelo kiaušinį – būtent jis stovėjo ant postamento iki atsirandant Užupio „Angelui”. Artėjant iš kiaušinio turėjusio „išsiristi” angelo atidengimui, suprasta, kad pritrūks lėšų sparnams pagaminti. Nuspręsta surengti aukcioną ir kiaušinį parduoti, o už gautus pinigus užbaigti skulptūrą.

„Te nebūna nei mažo, nei didelio darbo, kurio nepajėgčiau įveikti Lietuvos sostinės labui” – tai žodžiai iš Vilniaus Klubo nario priesaikos, kurie man yra labai svarbūs ir šiandien, kai atidengiame „Margutį” ir tada, kai prieš dvidešimt kelis metus, kai su verslo partneriu įsigijome kiaušinį aukcione ir papuošėme atgimstančią Šv. Stepono gatvę”, – pasakoja Gediminas Tursa, skulptūros atnaujinimo iniciatorius.

Po aukciono „Kiaušinis” buvo įkurdintas aikštelėje, esančioje Šv. Stepono, Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtoje. 2007 m. kiaušinis pirmą kartą buvo išmargintas menininkės Lijanos Turskytės. Per daugiau nei 20 metų ši skulptūra tapo neatsiejamu vietos simboliu, populiaria susitikimų vieta.

Dizainą įkvėpė Lietuvos pievos

Naująjį „Kiaušinio” dizainą sukūrė teta ir dukterėčia – Lijana ir Emilė Turskytės. Dizainerės sako, kad šis kūrinys joms tapo prasmingu būdu kurti ir jungtis – tarpusavyje, su miestu, gamta, žmonėmis.

„Šis projektas suteikė progą prisidėti prie Vilniaus kultūrinio veido formavimo, įnešti dalelę mūsų abiejų kūrybos į viešąją erdvę, kuria dalinamės su visais miestiečiais ir miesto svečiais. Mums svarbu, kad šis kūrinys tampa ne tik estetiniu objektu, bet ir simboliu – pavasario, atgimimo, bendrystės. Šis margutis – tai kvietimas sustoti, įsižiūrėti, pasijusti arčiau gamtos”, – sako kūrėjos.

Menininkes įkvėpė lietuviškų laukų augalų motyvai – kiaušinis atrodo tarsi įkritęs į laukinę pievą, alsuojančia gyvybe ir žaluma. Pasirinkti žalsvi atspalviai, simbolizuojantys ryšį su gamta.

Paskutinį kartą kiaušinis buvo atnaujintas prieš 11 metų.