Lietuva pristatė Socialinį klimato planą: iki 2032 metų regionams ir gyventojams – 884 mln. eurų
Lietuva pradeda įgyvendinti Socialinį klimato planą, kuriam iki 2032 metų pabaigos numatyta skirti apie 884 mln. eurų. Investicijos bus nukreiptos į būsto renovaciją, socialinio būsto plėtrą, elektromobilių infrastruktūrą, dviračių ir viešojo transporto plėtrą bei kitus sprendimus, kurie turėtų padėti gyventojams prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos.
Ypatingas dėmesys plane skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Socialinio klimato planas rugsėjo 3 dieną oficialiai pristatytas dalyvaujant Europos Komisijos, Lietuvos ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų atstovams.
Europos Komisija Lietuvos planą patvirtino dar birželio 5 dieną. Lietuva tapo antrąja Europos Sąjungos šalimi, kurios Socialinio klimato planas buvo patvirtintas.
Didžiausias dėmesys – būstų renovacijai
Didelė dalis Socialinio klimato plano lėšų bus skiriama gyvenamųjų namų energiniam efektyvumui didinti. Aplinkos ministerija įgyvendins keturias pagrindines renovacijos priemones, apimančias tiek daugiabučius, tiek vienbučius ir dvibučius namus.
Daugiau kaip 372 mln. eurų numatyta daugiabučių ir individualių namų renovacijai. Iš jų 269 mln. eurų bus skirti daugiabučių renovacijai, įskaitant naują dalinės renovacijos priemonę. Dar 103 mln. eurų numatyta vienbučių ir dvibučių namų kompleksinei bei dalinei renovacijai.
Kompleksiškai renovuojant daugiabučius siekiama pasiekti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir energijos suvartojimą sumažinti bent 40 procentų.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas pažeidžiamiems namų ūkiams. Jiems numatomas itin didelis paramos intensyvumas – iki 80 proc. energinio efektyvumo priemonėms daugiabučiuose, šildomuose iškastiniu kuru, ir iki 50 proc., kai naudojamas neiškastinis kuras.
Iki 2032 metų liepos pagal kompleksinės renovacijos priemonę planuojama atnaujinti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7851 pažeidžiamam ir daugiau kaip 12 tūkst. kitų namų ūkių.
Renovacijai ne visada reikės laukti viso namo atnaujinimo
Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija. Ji turėtų suteikti galimybę atlikti konkrečius energetiškai svarbius darbus nelaukiant, kol bus galima įgyvendinti visą pastato renovacijos projektą.
Gyventojai galės rinktis bent dvi iš numatytų priemonių – stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, karšto vandens sistemos atnaujinimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, saulės elektrinės įrengimą.
Siekiama, kad atlikus šiuos darbus energijos suvartojimas sumažėtų bent 15 procentų. Pagal šią priemonę iš dalies planuojama atnaujinti daugiau kaip 2300 daugiabučių.
Dalinė renovacija gali būti ypač aktuali tiems gyventojams, kuriems viso pastato atnaujinimas yra per brangus arba sudėtingas. Ji taip pat gali būti svarbi kultūros paveldo teritorijose esantiems pastatams, kuriuose dėl architektūros ir istorinių elementų išsaugojimo taikomi papildomi reikalavimai.
Individualių namų gyventojams taip pat numatytos kompleksinės ir dalinės renovacijos priemonės. Iki 2032 metų planuojama kompleksiškai atnaujinti 2450 vienbučių ir dvibučių namų, o dar 1325 tokius namus – iš dalies.
440 mln. eurų – transporto pokyčiams
Socialinio klimato plane numatytos investicijos neapsiriboja būsto renovacija. Susisiekimo ministerija 2026–2032 metais transporto sektoriaus pokyčiams planuoja skirti 440 mln. eurų.
Lėšos bus nukreiptos į elektromobilių infrastruktūros, dviračių transporto ir viešojo transporto plėtrą. Tai ypač svarbu regionams, kuriuose gyventojų susisiekimo galimybės ir alternatyvos automobiliui dažnai yra ribotesnės nei didžiuosiuose miestuose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu planuoja spręsti socialinio būsto trūkumo problemą. Vienas pagrindinių tikslų – plėsti socialinio būsto fondą įsigyjant, statant ar rinkoje perkant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus.
Gyventojams bus teikiamos konsultacijos
Įgyvendinant planą numatoma ne tik skirti finansavimą, bet ir padėti žmonėms suprasti, kaip juo pasinaudoti.
Aplinkos projektų valdymo agentūra pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrus. Juose gyventojai galės gauti individualių konsultacijų dėl būsto modernizavimo, darnaus judumo priemonių įsigijimo, paraiškų finansavimui gauti ir projektų įgyvendinimo.
Renginyje pabrėžta, kad svarbus vaidmuo teks savivaldybėms. Jos yra arčiausiai gyventojų, todėl gali geriausiai įvertinti vietos poreikius ir padėti žmonėms pasinaudoti numatytomis galimybėmis.
Tikslas – kad 884 mln. eurų virstų realiais pokyčiais
Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pabrėžė, kad pats investicijų dydis nėra galutinis tikslas. Svarbiausia, kad numatytos lėšos virstų konkrečiais pokyčiais žmonių gyvenime.
Tai gali reikšti šiltesnius ir mažiau energijos vartojančius namus, mažesnes jų išlaikymo sąnaudas, patogesnį susisiekimą su darbu, mokykla ar gydymo įstaiga.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė taip pat akcentavo regioninį plano aspektą. Pasak jos, žalioji pertvarka neturėtų tapti privilegija žmonėms, gyvenantiems didžiuosiuose miestuose ir turintiems daugiau pasirinkimų.
Diskusijoje dalyvavę ekspertai ir institucijų atstovai pabrėžė, kad siekiant šio tikslo reikės glaudaus ministerijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir kitų socialinių partnerių bendradarbiavimo.
Lietuvai Socialinis klimato planas bus ypač aktualus artimiausiais metais. 2027 metais šalis pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, o socialiniai žaliosios pertvarkos aspektai turėtų tapti viena iš svarbesnių darbotvarkės temų.
Regionų naujienos primena, kad žalioji pertvarka gyventojams reiškia ne tik aplinkosaugos tikslus. Investicijos į būsto energinį efektyvumą, viešąjį transportą ir kitą infrastruktūrą gali tiesiogiai paveikti kasdienes šeimų išlaidas ir gyvenimo kokybę. Todėl svarbu ne tik žinoti apie numatytą paramą, bet ir sekti, kada bei kokiomis sąlygomis konkrečios priemonės bus prieinamos gyventojams.
