Lietuvių sukurtas elektroninio važtaraščio prototipas plečiasi į Beneliukso šalis

Lietuvių sukurtas elektroninio krovinio važtaraščio (eCMR) projektas sudomino Beneliukso šalyse įgyvendinamos Europos Sąjungos remiamos skaitmeninės krovinių transporto platformos „FEDeRATED“ kūrėjus.

Ketvirtadienį vykusio Tarptautinio transporto inovacijų forumo metu Nyderlandų Infrastruktūros ir aplinkos ministerijos projektų vadovas Sjoerdas Bootas pripažino, kad Lietuvos ir Baltijos šalių progresas eCMR srityje yra pavyzdys Vakarų Europos šalims.

„Elektroniniai važtaraščiai turi didžiausią vertę tuomet, kai viena sistema yra naudojama tarp kelių valstybių. Jūsų eCMR prototipas yra žingsniu į priekį“, – įvertino jis ir patvirtino, kad Beneliukso šalys pasiryžusios išbandyti lietuvių kūrinį.

Sėkmingas bandymas

Rugsėjį Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje buvo išbandytas e-CMR prototipas. Jį kūrė Lietuvos dokumentų skaitmenizavimo ir automatizavimo sprendimų įmonė „Fitek EDI“ su Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje veikiančia logistikos įmonių grupe „Bunasta“ bei Estijos „Intepia“ ir Ukrainos „PPL33-35“.

Platformos prototipas sukurtas panaudojant blockchain tipo paskirstytųjų žurnalų technologiją, kuri leidžia užtikrinti perduodamų duomenų saugumą, atsekamumą, nepakeičiamumą ir proceso skaidrumą.

Testo metu realūs kroviniai, kurių duomenys buvo suvesti į eCMR registrą, vilkikais buvo gabenami tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Lietuvoje bandymuose dalyvavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Muitinės departamento pareigūnai, kurie pakeliui tikrino vilkiką ir jo krovinį naudodamiesi šiuo eCMR platformos prototipu.

Šį bandymą ir institucijų, ir verslo atstovai įvertino teigiamai. Vilkikus su bandomaisiais kroviniais pavyko sėkmingai patikrinti vairuotojams nestabtelėjus nė akimirkai.

INFOBALT Skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė pažymėjo, kad sėkmingas bendradarbiavimas Baltijos jūros šalių regione įgyvendinant eCMR projektą bus tęsiamas kitais metais apjungiant ir kitas regionines iniciatyvas, tarp jų ir Beneliukso šalių FEDeRATED.

„Europos Sąjunga siekia sukurti bendrą skaitmeninę rinką, kuri panaikintų iki šiol fragmentiškas ir lokalias logistikos sektoriaus skaitmenines iniciatyvas. Džiugu, kad Lietuva šioje srityje imasi lyderystės ir kartu su transporto sektoriaus lyderiais iš Beneliukso šalių žada parodyti visai Europos Sąjungai, kokiomis technologijomis ir standartais turėtų būti grįsta logistikos sektoriaus skaitmeninės transformacija, nelaukiant privalomų ES nurodymų ir taisyklių“, – sakė ji.

Svarbiausia – dirbti

Vienas iš eCMR prototipo kūrėjų, Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos INFOBALT projektų koordinatorius Rišardas Bedulskis atskleidė, kad šio eCMR kūrimas ir bandymai užtruko tik 4 mėnesius.

Viena iš priežasčių, kodėl lietuvių kartu su partneriais sukurtas e-CMR prototipas buvo sėkmingas, jis įvardijo labai glaudų skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą ir pabrėžė, kad svarbu yra ne šnekėti, o tiesiog imti ir daryti. 

„Didžiausias iššūkis – suderinamumas tarp šalių ir suderinamumas tarp verslų. Jei vairuotojas atvažiuos su elektroniniu dokumentu, o gavėjas reikalaus popieriaus, tai nebus jokios naudos“ – tvirtino jis.

R.Bedulskis pritarė S.Booto pastebėjimui, kad didžiausią vertę eCMR sistema pasieks tada, kai prie jos prisijungs kuo daugiau valstybių, todėl jis atskleidė, kad visa programinė įranga, panaudota prototipo kūrimui, yra viešai skelbiama Estijos vyriausybės interneto puslapyje ir prieinama visiems, norintiems prisidėti prie jos vystymo.

Susiejus muitinėje naudojamą valstybinių numerių atpažinimo sistemą su eCMR platforma galima realiu laiku ir automatizuotai identifikuoti, kas gabenama transporto priemonėje. Jei ši sistema būtų pradėta naudoti oficialiai, toks automatizuotas duomenų apdorojimas padėtų daug tiksliau atrinkti transporto priemones, kurias reikėtų stabdyti ir tikrinti. Taip mažesniais resursais būtų galima patikrinti daugiau rizikingų krovinių ir turėti daugiau duomenų, padedančių planuoti krovinių maršrutus.

Domina ir Ukrainą

Elektroninio važtaraščio prototipas domina ir Ukrainos specialistus. Ukrainos skaitmeninės transporto infrastruktūros direkcijos vadovas Faridas Safarovas patvirtino, kad šalies vežėjai jau gali naudotis e-dokumentus valdančių bendrovių paslaugomis, tačiau tai veikia tik šalies viduje.

Jis neslėpė, kad Ukrainai e-dokumentų sistemos kūrimą apsunkina tai, kad visos kaimynės šalys turi savo požiūrį, kaip ji turi atrodyti. „Jūs esate 28 valstybių sąjunga, jau turite labai daug unifikuotų sprendimų ir bendrą kryptį bei teisinę aplinką“, – Europos Sąjungos privalumą minėjo jis.

Eksperto manymu, pirmiausia Ukrainai būtų paprasčiau sukurti e-CMR tiltą su viena šalimi.

Transporto Inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius pritarė, kad lietuvių sukurtas prototipas tam būtų puikiai tinkamas. „Kuo daugiau valstybių prisijungtų prie vienos sistemos, tuo efektyviau būtų galima panaudoti eCMR technologiją, nes ją būtų galima naudoti tik tokiu atveju, jei ją pripažintų visos valstybės, per kurias krovinys vyktų. Jei krovinį pakrovus užtektų eCMR, o gavėjas pareiklautų popierinio dokumento, sistema netektų prasmės“, – sakė jis.

Lietuvos susisiekimo viceministras Gytis Mažeika atkreipia dėmesį, kad transporto sektoriuje vis dar dažnai naudojami popieriuje spausdinti dokumentai, jų apdorojimas užima daug laiko ir yra brangus, todėl reikalingas saugus ir patikimas būdas keistis elektroniniais duomenimis.

„Esu įsitikinęs, kad dabar, kai elektroniniai krovinių gabenimo dokumentai tampa realybe, būtina stiprinti bendradarbiavimą skaitmeninės ekonomikos srityje. Baltijos šalys ir Lenkija kartu su Rytų partnerystės šalimis turi unikalią galimybę tapti skaitmeninės logistikos lyderėmis ir taip padidinti mūsų regionų konkurencingumą“, – teigė jis.