Lietuvos bankas nekeičia ūkio raidos prognozių: numatoma, kad šiais metais šalies ekonomika augs 3,6, kitąmet – 2,8 proc. O šių metų infliacijos prognozė padidinama iki 3,7, kitų metų – iki 2,6 proc. Lietuvos bankas toliau gerina nedarbo lygio prognozes: šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,1, o kitais – iki 6,8 proc.
„Šalies ekonomikos pagrindine varomąja jėga vėl tampa eksportas, šie metai bus vieni geriausių Lietuvos eksportuotojams. Kitąmet pasaulio prekybos plėtra turėtų būti mažesnio intensyvumo, atitinkamai šiek tiek mažiau augtų ir eksportas. Atlyginimams kylant labiau nei šalies BVP, o įmonėms toliau jaučiant darbuotojų trūkumą, šie veiksniai ima stabdyti ūkio plėtrą. Įmonių apklausa rodo, kad iš dalies tokius iššūkius padeda atsverti investicijos į gamybą ir plėtrą“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Eksporto kilimo aukštumos
Lietuvos ūkio plėtrą šiemet daugiausia lėmęs pasaulinės prekybos spurtas vertinamas kaip išskirtinis – prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus matėme atvirkštines tendencijas. Prie to prisidėjo gausesnės investicijos įvairiuose pasaulio regionuose ir pagyvėjimas žaliavas eksportuojančiose šalyse, nes jų ekonomikas palankiai veikė kilusios žaliavų kainos.
2017 m. pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 m. Gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas. Tai lėmė investicijos į gamybą, transporto įrangą, kitas mašinas ir įrenginius bei intelektinės nuosavybės produktus. Jų apimtį gerokai padidino apdirbamoji gamyba, transporto sektorius. Investicijos šiose srityse gerino konkurencingumą, todėl Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovojo vis didesnę užsienio rinkų dalį.
Darbo rinkos iššūkiai
Dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis tebedidėja, tai palankiai veikia šalies darbo rinką. Tačiau atlyginimai auga labiau nei šalies BVP, o įmonės toliau jaučia darbuotojų trūkumą, ir šie veiksniai riboja ūkio plėtrą. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja 1,1–1,8 proc. ir ši tendencija tęsis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimus, daugėja įmonių (ypač – pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje.
„Darbo rinkoje matyti ryškios struktūrinės problemos. Pavyzdžiui, daugiau nei 30 tūkst. darbo neturinčių asmenų, arba daugiau nei ketvirtadalis visų bedarbių, yra nekvalifikuoto darbo atstovai. Matome ir didelę nedarbo takoskyrą tarp regionų ir trijų didžiųjų apskričių“, – teigia Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas.
Kainos augs lėčiau
Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui. 2017 metai išsiskiria ir tuo, kad, daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos. Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė – mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.
