26 spalio, 2022
LJM

Lietuvos jūrų muziejuje atidarytas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras

Alfonso Mažūno nuotr.

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centro „klientai“ bus jau ateinančio pavasario ruoniukai rastinukai.

BUS GYDOMI NUKENTĖJĘ JŪRŲ GYVŪNAI

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras – naujausias ir itin ambicingas Jūrų muziejaus projektas. Jis svarbus ne tik muziejui, ne tik Klaipėdai, net ir ne vien tik Lietuvai, o ir visoms kitoms šalims prie Baltijos jūros.

Šio centro siekis – slaugyti ir gydyti nuo žmogaus bei ūkinės veiklos nukentėjusius ruonius ir paukščius, o vėliau juos paleisti laisvėn. Jame bus įgyvendinama šiuolaikinius mokslo ir praktikos standartus atitinkanti jūros gyvūnų tyrimų ir gelbėjimo sistema, vykdomi gyvūnų biologijos tyrimai bei skatinamas visuomenės švietimas ir edukacija.

Centras pirmiausia skiriamas Baltijos jūros ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro dėka Lietuva turės daugiau galimybių prisidėti prie Baltijos jūros gyvūnų ir visos ekosistemos gerovės.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, kurios likimas priklauso tik nuo mūsų sąmoningumo bei veiksmų. Jau dabar galime stebėti, kaip dėl žmonių veiklos kenčia Baltijos jūros gyvūnai.

RUONIŲ JAUNIKLIAI GELBSTIMI JAU 30 METŲ

Pilkieji ruoniai – didžiausi Baltijos jūros žinduoliai, dažniausiai sutinkami Lietuvos pakrantėje. Be jų Baltijos jūroje gyvena dar dvi ruonių rūšys – žieduotieji bei paprastieji, ir vienas banginis – paprastoji jūrų kiaulė. Atsikuriančioje Baltijos pilkųjų ruonių populiacijoje jau yra apie 30 000 šios rūšies individų. Iki Antrojo pasaulinio karo Baltijoje gyveno apie 100 000 ruonių.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau kaip 20 paliktų pilkųjų ruonių jauniklių ar sužalotų suaugusių ruonių. Viena pagrindinių to priežasčių – žmogaus ūkinė veikla – žvejyba, laivyba, plastiko ar chemine jūros tarša. Paskutiniu metu jaučiama ir didelė  klimato kaitos įtaka.

Lietuvoje sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai yra gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Tačiau muziejininkai iki šiol ruoniais rūpinosi neturėdami tam tinkamų patalpų. Ruoniukai pirmiausia patekdavo į administracinį pastatą, kurio viename kabinetų yra jiems įrengtos dvi vonios.

ŽMOGAUS VEIKLA KEIČIA BALTIJĄ

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, jau daugiau nei trisdešimt metų gelbstintis šiuos gyvūnus, teigia, kad būtent dėl žmogaus veiklos keičiasi Baltijos jūra – ji tampa nepalanki gyvūnams. Kita priežastis – žuvies trūkumas Baltijos jūroje. Manoma, jog 80 proc. Baltijos jūros žuvų resursų yra sunaikinta, tad ruonėms ne visada pavyksta sukaupti pakankamai energijos žindymo periodui. Patelė vaikus prižiūri tik 15, daugiausia – 20 dienų, per tą laiką ruoniukai turi užaugti nuo 14–15 iki 40-50 kilogramų svorio dėka labai riebaus motinos pieno. Jeigu ruoniukai tiek svorio neprisiaugina, jiems nebeužtenka riebalų sluoksnio, apsaugos nuo šalčio, energijos, kad jie galėtų patys savarankiškai plaukioti ir maitintis. Jūra uos išsekusius išmeta į krantą. Vien šiais metais tokių jauniklių į muziejų pateko net 22, trijų išgelbėti nepavyko.

Per tą visą veiklos laiką – daugiau nei 30 metų – Lietuvos jūrų muziejuje buvo išgydyta ir paleista į laisvę jau pusantro šimto Baltijos ruonių jauniklių.

MOKSLINIAI TYRIMAI PADĖS IŠSAUGOTI JŪROS GYVYBĘ

Per pastaruosius 10 metų daugėja ir kritusių Lietuvos pakrantėje ruonių. Vien per paskutinius ketverius metus rasta daugiau nei 200 gaišenų. Tirti, gaišta ruoniai yra labai svarbu, nes tik taip galime sužinoti daugiau apie Baltijos jūros būklę, pabrėžiama tiek Europos Parlamento ir Tarybos jūrų strategijos pagrindų direktyvose, tiek Helsinkio komisijos dokumentuose, kuriais remiantis kuriama visa įstatyminė aplinkosaugos bazė. Šie tyrimai svarbūs ir dėl to, kad taip sužinoma ne tik apie Baltijos jūros būklę, bet ir apie ruonių populiacijos sveikatos būklę, jų mirties priežastis. Nugaišusių ruonių tyrimai yra svarbi monitoringo dalis, kadangi tik tęstinis ir sinchronizuotas visų HELCOM šalių darbas gali atsakyti į klausimus apie ruonių sveikatos būklę.

Europos sąjungos standartais grįstas požiūris į aplinkosaugą ir rūpestis konkrečiais gyvūnais paskatino Lietuvos jūrų muziejų bendradarbiauti su Aplinkos ministerija. Šio bendradarbiavimo dėka buvo gautas dalinis finansavimas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybai.

Centras savo veikla papildys Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro pastatą projektavo UAB „Archko“. Architektai siekė pastato siluete atkartoti aplinkinės gamtos – kopų formas, todėl jis labai darniai įsilieja į lengvai pažeidžiamą Kuršių Nerijos gamtovaizdį. Pagrindinio želdinto stogo plotas yra 510m2, kiti apželdinti stogai apims 200 m2 plotą. Centre gyvūnams įrengti šeši vidiniai baseinai, keturi – atviri, lauko. Didžiojo baseino tūris – net 280 m3. Paukščiams įrengtas specialus baseinas.

Naujajame centre planuojama per sezoną priimti iki 30–40 ruoniukų. Centras bus skirtas ne tik ruoniukams, bet ir jūriniams paukščiams. Edukacinę centro funkciją papildys speciali savarankiško pažinimo ekspozicija.


1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

28 vasario, 2024

Klaipėdos rajone duris atveria pirmieji savarankiško gyvenimo namai. Savivaldybė jau pasirašė akreditavimo sutartį su kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“, o […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]

26 vasario, 2024

Klaipėdos rajonas ir toliau tęsia paramą Lymanui Ukrainoje. Į miestą partnerį netrukus iškeliaus dar viena humanitarinės pagalbos siunta – du […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]

24 vasario, 2024

Klimatologas Silvestras Dikčius tikina, kad akivaizdžių ir ekstremalių klimato kaitos požymių Lietuvoje nėra daug. Anot specialisto, tai yra priežastis, dėl […]

23 vasario, 2024

Praėjusią savaitę sulaukusi sunerimusios vietos bendruomenės kreipimosi dėl prastėjančios Stelmužės ąžuolo būklės, kurią sukėlė netinkamai įrengtos atramos, Zarasų savivaldybė kreipėsi […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

14 vasario, 2024

Svarbią kiekvienam savo kraštą mylinčiam šventę – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Klaipėdos rajono centras Gargždai pasitinka pasipuošęs išskirtine tautine simbolika. […]

14 vasario, 2024

Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Visoms priemonėms finansuoti iš fondo tikimasi gauti 459 […]

14 vasario, 2024

Kovo pradžioje į Lietuvą pradės grįžti gandrai. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai primena, kad jeigu gandrų kaimynystė nepageidaujama, gandralizdžių perkėlimą galima […]

13 vasario, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba antradienį patvirtino 329 mln. eurų biudžeto prognozuojamas pajamas. Palyginus su 2023 metais, augimas siekia 12,8 proc. […]

10 vasario, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, […]

9 vasario, 2024

Aplinkos ministras pasirašė limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose panaikintos limituotos žvejybos sąlygos. Šie […]

Baltajam kiškiui skirtas pašto ženklas
8 vasario, 2024

Penktadienį, vasario 9 d. Lietuvos paštas išleidžia Baltajam kiškiui skirtą grafikos dizainerės Giedrės Gabnienės sukurtą pašto ženklą „Lietuvos raudonoji knyga“. […]

8 vasario, 2024

Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) gavo pranešimą iš AB „Orlen Lietuva“, kad prie Būtingės naftos terminalo plūduro, baigiant tanklaivio krovą, […]

6 vasario, 2024

„Dzūkijos kopynas yra didžiausias savo plotu Lietuvoje. Tai – labai didelis mūsų turtas. Tokių kopynų juosta tęsiasi per visą Europą, […]