Lietuvos oro uostai: susijungę tapo daugiau nei dešimtadaliu efektyvesni

Per pirmųjų bendros veiklos metų penkis mėnesius Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumas, palyginti su pirmais penkiais 2014 metų mėnesiais, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus ir grynąjį įmonės pelną.

Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmuosius penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc. Išaugę pardavimai leido įmonei uždirbti daugiau grynojo pelno – lyginant su 2014 m. sausio-gegužės mėnesiais, grynasis įmonės pelnas yra 65 proc. didesnis, o pelno, iš kurio nėra atimtos sumokėtos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos, marža padidėjo iki 33 proc., t. y. 2 procentiniais punktais. Europos Sąjungai nusprendus nebefinansuoti oro uostų veiklos, aviacinių ir neaviacinių pajamų augimas yra kritiškai svarbus norint išlaikyti ir plėsti brangią infrastruktūrą.

Siekiant dar didesnio Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumo ir naudos valstybei, artimiausiu metu planuojama pradėti valdyti ir plėtoti įmonę koncesijos būdu.

„Džiaugiuosi, kad ilgai brandintas sprendimas sujungti Lietuvos oro uostus pasiteisino. Kaip visada, buvo nemažai skeptikų, tačiau jau pirmųjų metų rezultatai rodo visų trijų šalies tarptautinių oro vartų gyvybingumą ir vis geresnes perspektyvas – dar niekada Lietuva neturėjo tokių didelių susisiekimo oru galimybių kaip dabar“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Per metus po reorganizacijos buvo atliktas didžiulis darbas – priėmus kompleksinius sprendimus, išgryninus padalinių ir darbuotojų funkcijas, trys oro uostai su skirtingomis savo sistemomis bei standartais pradėjo veikti vieningai. Daug dėmesio buvo skirta ne tik infrastruktūrai suvienodinti ir sujungti į vieną tinklą, aviaciniam saugumui bei skrydžių saugai standartizuoti, bet ir paslaugų spektro didinimui, jų kokybės gerinimui. Dėl to įmonės veiklos sąnaudos per penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, padidėjo 9 proc.

„Lietuvos oro uostai turi du veidus – vieną, Lietuvos keleivių matomą iš vidaus, kitą – užsienio svečių regimą iš išorės. Visų pirma esame oro vartai į pasaulį lietuviams, tad mūsų tikslas yra didinti iš Lietuvos pasiekiamų šalių ir miestų skaičių, taip suteikiant didesnes galimybes tiek verslui, tiek turizmui. Antra, esame pirmasis objektas, kurį užsienietis pamato mūsų šalyje, tad siekiame sudaryti jam kuo geresnį įspūdį savo paslaugomis ir aptarnavimo kokybe“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų galima skraidyti 60 krypčių, čia veikia 17 oro bendrovių. Tikimasi, kad trys šalies oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį per Lietuvos oro uostus jau keliavo 1,9 mln. keleivių.

Pagal Lietuvos oro uostų strategiją, Vilniaus oro uostas yra pagrindinis šalies oro uostas, Kauno oro uostas, vykdantis investicinį „AeroHub KUN“ projektą, taps su aviacija susijusių verslų baze, o Palangos oro uostas orientuojasi į Baltijos jūros regiono skrydžius.

Vienam Lietuvos oro uostų darbuotojui per penkis 2015 m. mėnesius teko 2,7 tūkst. keleivių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., veiklos efektyvumas padidėjo 11 proc.