Lietuvos šiltnamio dujų emisijos vis dar auga, ypač transporto sektoriuje
Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais. JAV prezidentui Joe Bidenui grįžus į tarptautinę klimato kaitos darbotvarkę, Lietuva vis dar juda į priešingą pusę, negu pasaulio valstybės susitarė Paryžiuje 2015 metais, atkreipia dėmesį aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelias transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).
Tuo metu dėl taršos didėjančias sąnaudas patirianti pramonė sukuria mažėjantį ekologinį pėdsaką: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančio sektoriaus ŠESD išlakos sumažėjo 40 proc., palyginti su 2005-aisiais. Atitinkamai užpernai tarša 2,1 proc. augo tuose sektoriuose, kurie neprekiauja taršos leidimais.
„Emisijos auga tuose sektoriuose, kurie vis dar negauna užtektinai ekonominių signalų keistis. Didysis mūsų laukiantis iššūkis, kad aplinkai palankūs sprendimai apsimokėtų“, – konstatuoja aplinkos viceministrė.
Ji tikisi, kad J. Bideno sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo darbotvarkės suteiks stiprų impulsą ir Lietuvos klimato kaitos politikai. „Amerikos kursas sustiprina ir Europos žaliąjį kursą. Tokia tendencija Europoje ir JAV – tai dar vienas patvirtinimas ir raginimas skubėti tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – sako aplinkos viceministrė.
Ji priduria, kad procesas aktyvus ir Azijoje – dar pernai Kinija irgi paskelbė klimato neutralumo siekį iki 2060-ųjų.
2019 m. daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.
Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.
Nacionalinę ŠESD išlakų kiekio apskaitos ataskaitą ministerija parengė tą pačią dieną, kai Jungtinės Valstijos grįžo prie tarptautinių klimato kaitos įsipareigojimų.
Viceministrės vertinimu, 2020-ųjų rodikliai gali parodyti, kad pernykščiai metai bus pirmieji šį tūkstantmetį, kai transporto emisijos ne augo, o mažėjo. Vis dėlto Lietuvoje ŠESD skaičiavimai atliekami paliekant vienų metų „langą“ – praėjusių metų rezultatų dar reikės palaukti.
„Verslai, kurie klimato politikos siunčiamus signalus pajus anksčiau ir greičiau reaguos, laimės konkurencinėse lenktynėse į klimatui neutralaus ūkio sprendimus“, – sako Gintarė Krušnienė.
Lietuvos žaliasis kursas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės misijų. Vyriausybė tikisi ŠESD kiekį iki 2030 metų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais.
