Lietuvos tarptautinė prekyba įkopė į pasaulio konkurencingumo TOP5 viršukalnę
Šiais metais Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD sudaromame pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo iš 31 į 30 vietą tarp 64 valstybių. Aukščiausią vietą reitinge Lietuva užima pagal tarptautinės prekybos konkurencingumą ir pakilo iš 7 į 5 poziciją pasaulyje. Sustiprinti bendrą Lietuvos konkurencingumą ir išeiti iš vidutinio konkurencingumo ruožo Lietuvai padės ryškėjantys inovatyvios šalies bruožai.
Lietuvos apžvalga yra čia.
Rytų Europos regione, kuriam priskiriama mūsų šalis, geriausiai įvertinta Estija, kuri iš 28 vietos pakilo į 26 vietą. Lietuva šiame regione tarp dvylikos kitų valstybių yra antra. Latvija šįmet pakilo net trimis pozicijomis į 38 vietą. Mūsų kaimynė Lenkija reitinge užima 47 vietą. Bendras šių metų Lietuvos rezultatas (30 vieta) išlieka pastarųjų 5-ių metų tame pačiame reitingo pozicijų diapazone, kai Lietuvos pozicija svyruodavo tarp 29 ir 33 vietų.
Konkurencingiausiomis pasaulio šalimis 2021 metais įvertintos Šveicarija, Švedija, Danija, Olandija ir Singapūras. Toliau seka Norvegija, Honkongas ir Taivanas. Jungtinės Amerikos Valstijos užima 10 vietą.
„Stipri bendra Lietuvos konkurencingumo pozicija regione ir konkurencinga tarptautinė prekyba pasaulyje rodo, kad Lietuva pasaulyje iš kitų šalių išsiskiria kaip guvus startuolis, gebantis greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir išnaudoti esamą situaciją. Jau esame žengę daug teisingų žingsnių, todėl esame aktualūs globaliai, o šalyje įgyvendinama inovacijų reforma neabejotinai padės Lietuvai greičiau įveikti vidutinio konkurencingumo ruožą ir pasiekti konkurencingumo viršūnes daugelyje kitų sričių“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus atliktos reitingo analizės duomenimis, Lietuvos tarptautinės prekybos aukštą konkurencingumą lemia puiki eksporto diversifikacija (2 vieta pasaulyje), aukšta verslo paslaugų eksporto dalis nuo BVP (6 vieta pasaulyje), gerai vertinama prekių eksporto dalis nuo BVP (11 vieta pasaulyje) ir gera bendra tarptautinės prekybos (eksporto ir importo) apimties dalis nuo BVP (12 vieta pasaulyje).
Šiemet prie geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo viešojo sektoriaus rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 33 į 31 vietą. Pasiekti aukštesnės bendros pozicijos nepavyko stipriai kritus verslo efektyvumo rodiklių grupės vertinimui, kai pozicija iš 24 nusileido į 30 vietą. Per mus nepakito infrastruktūros (34 vieta) ir ekonominės raidos (33 vieta) rodiklių grupių vertinimai, nors jų viduje taip pat buvo ir didesnių atskirtų kriterijų kilimų bei kritimų. Tarptautinės prekybos konkurencingumo viršūnėje aukščiau už Lietuvą (5 vieta) yra JAE (4 vieta), Nyderlandai (3 vieta), Honkongas (2 vieta) ir Singapūras (1 vieta).
IMD reitingas remiasi tiek statistine informacija, tiek verslo atstovų apklausomis. Statistiniai duomenys dažnu atveju atspindi šalies būklę praeityje, tuo tarpu vadovų apklausos leidžia įvertinti dabartines verslo bendruomenės nuotaikas ir nuostatas bei atskleisti statistiniuose duomenyse neatspindėtus konkurencingumo faktorius, tokius kaip kultūrinės nuostatos, vadybos praktikos ar verslo aplinkos vertinimas.
„IMD konkurencingumo reitingas vertina šalių gebėjimą kurti ir išlaikyti aplinką, padedančią verslo įmonėms būti konkurencingoms. Šalių konkurencingumas negali būti vertinamas vien per sukuriamo BVP dydį ar darbo našumo prizmę: BVP atspindi šalyje sukuriamą pridėtinę vertę, bet neatspindi sukaupto žmogiškojo kapitalo bei fizinės infrastruktūros. Palankią arba nepalankią verslui aplinką sudaro taip pat ir politiniai, socialiniai ir kultūriniai faktoriai bei veiksmingos viešojo sektoriaus institucijos“, – sako Vytautas Adomaitis, „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas.
Anot V. Adomaičio, pagrindiniu iššūkiu Lietuvai išlieka darbo našumo augimas bei platesnis inovacijų pritaikymas, siekiant ateityje sukurti aukštesnės pridėtinės vertės kūrimu, o ne pigia darbo jėga grįstą ekonomiką. „Savo ruožtu, būtinos sąlygos inovacijoms kurti yra talentų ir įgūdžių lavinimas bei pritraukimas, investicijos bei palanki reguliavimo aplinka. Šių sąlygų negalima sukurti be stipraus viešojo sektoriaus, gebančio ne tik nustatyti problemas, bet ir įgyvendinti reikiamas reformas“, – pažymi jis.
Turi ryškėti inovatyvios šalies bruožai
Talentų ugdymas ir jų pritraukimas, investicijos ir palanki reguliavimo aplinka – pagrindiniai inovatyvios šalies bruožai, vertinami IMD pasaulio konkurencingumo reitinge, ir šių bruožų stiprinimas šalyje leistų didinti Lietuvos konkurencingumą ateityje.
„Reitinge naudojami švietimo rodikliai rodo, kad bendrų švietimo išlaidų, tenkančių vienam gyventojui, lygis Lietuvoje yra aukštesnis, nei švietimo išlaidų, tenkančių vienam mokiniui ar studentui. Tai atspindi brangius švietimo infrastruktūros išlaikymo kaštus. Tuo pačiu metu, mokinių ir mokytojų santykis Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra geras. Kita vertus, nors trečios pakopos išsilavinimą (aukštąjį ir aukštesnįjį) yra įgiję 55,6 proc. amžiaus grupės nuo 25 iki 34 metų šalies gyventojų, šio išsilavinimo vertė tiek verslo atstovų apklausose, tiek ir tarptautiniuose universitetų reitinguose nėra gerai vertinama“, – komentuoja V. Adomaitis.
Anot jo, aukštojo mokslo srityje vilčių teikia šįmet išaugęs Vilniaus universiteto tarptautinis vertinimas. Planuojama įgyvendinti vidurinio ugdymo transformacija link labiau integruotų, ne vien dalykinių žinių kaupimu, bet bendrųjų kompetencijų ugdymu grindžiamų programų teikia vilties, kad ilgainiui pavyks kilstelti vidurinio išsilavinimo kokybę. „Pritraukiant užsienio talentus, svarbia kliūtimi Lietuvoje išlieka užsieniečių įdarbinimo reglamentavimas – pagal šį vertinimą, šalis yra 55 reitingo vietoje“, – pažymi jis.
Remiantis IMD indeksu investicinė aplinka Lietuvoje nėra itin konkurencinga. „Užsienio investicijų atžvilgiu Lietuvos reitingas tradiciškai yra žemiausias iš visų vertinamų aspektų – 53 vieta, nes vertinami ne tik investiciniai srautai, bet ir sukauptos investicijos, kurios Lietuvoje dėl jos santykinai trumpos ekonominės istorijos yra ganėtinai mažos. Vidaus investicijų galimybės, tikėtina, yra apribotos žemo finansavimo prieinamumo. Finansinės verslo galimybės Lietuvos reitinge įvertintos 43 vieta“, – komentuoja Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė.
Jos vertinimu, tai lemia ne tik žemas finansų rinkos išsivystymo lygis, bet ir sunkiai prieinamas verslo kreditavimas bankuose. Iš kitos pusės pats verslo nusiteikimas tapo mažiau optimistinis nei anksčiau: suprastėjo visuomenės požiūris į verslininkus, išaugo netikrumas dėl ateities. „Tokiomis aplinkybėm tikėtis itin spartaus investicijų augimo nereikėtų. Vis dėlto šie pokyčiai gali būti laikini, sąlygoti pandemijos metu vykusių iššūkių šalies viduje bei išorinėse rinkose“, – sako J. Kalendienė.
Ilgalaikėje perspektyvoje siekiant telkti investicijas į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą svarbi yra inovacijų pasiūla, pagal kurią Lietuva yra 43 vietoje. „Nors turime nemažai darbuotojų tyrimų ir plėtros veiklose, jų finansavimas išlieka žemas, verslo įmonių išlaidos tyrimams ir plėtrai neauga. Todėl aukštais inovacinės veiklos rezultatais – patentų skaičiumi, mokslo ir verslo bendradarbiavimo pagrindu vykstančiais žinių mainais – pasigirti negalime. Akivaizdu, kad inovacinei ir investicinei veiklai Lietuvoje trūksta paskatų ir išteklių“, – teigia J. Kalendienė.
Aiškias ir nuspėjamas žaidimo taisykles nustatanti, perteklinių kaštų nesukelianti ir prie besikeičiančių sąlygų prisitaikanti reguliavimo aplinka yra kitas inovacijoms palankios šalies bruožas. „Bendras Lietuvos viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas šiais metais pagerėjo. Šis vertinimas atspindi pagerėjusį politikos skaidrumo bei prisitaikymo prie pasikeitusių sąlygų vertinimą. Kita vertus, biurokratinės naštos verslui ir korupcijos suvokimo vertinimai – pablogėjo. Kitas reguliavimo aplinkos ir mokesčių sistemos atspindys – didelė šešėlinės ekonomikos dalis, kuriai palankias sąlygas sudaro didelė verslo formų įvairovė ir skirtingas šių formų apmokestinimas“, – atkreipia dėmesį V. Adomaitis.
Jo vertinimu, verslo augimui palankios mokesčių sistemos kūrimas reikalauja ne tik atsisakyti augimo neskatinančių mokesčių lengvatų, bet taip pat mažinti verslo formų ir jų apmokestinimo įvairovę. Ši įvairovė kuria paskatas išsaugoti smulkiojo verslo mokestines privilegijas, bet neskatina jo augti.
Apibendrintai galima teigti, kad sustiprinti bendrą Lietuvos konkurencingumą ir palikti vidutinio konkurencingumo šalių gretas Lietuvai padės ryškėjantys inovatyvios šalies bruožai.
