Telekomunikacijų bendrovės: Palangoje vis dar kyla iššūkių užtikrinant kokybišką mobilųjį ryšį

Vasariškiems orams sugrįžus į Lietuvą, vis daugiau poilsiautojų keliauja į pajūrį. Tačiau, mobiliojo ryšio operatorių teigimu, dauguma atvykstančiųjų į Palangą gali susidurti su ryšio problemomis – kurorte trūksta bazinių stočių, o dėl jų statybų su savivaldybe susitarti nepavyksta. Tuo metu Palangos savivaldybės administracija tikina, kad jokių oficialių prašymų iš operatorių net nėra sulaukusi.

„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Jauniaus Špakausko teigimu, bendrovė Palangos mieste ir rajone turi 20 ryšio bokštų, tačiau, norint išvengti nesklandumų, jų reikėtų pastatyti dar tiek pat. 

„Šiuo metu Palangos savivaldybėje trūksta naujų ryšio bokštų. Vasaros savaitgaliais Palanga sulaukia 200 tūkst., o neretai ir daugiau poilsiautojų, tad tokiam kiekiui žmonių užtikrinti kokybišką ryšį reikėtų daugiau kaip 40 ryšio bokštų“, – nurodė jis. 

Pasigenda savivaldybės bendradarbiavimo 

Tuo metu „Tele2“ bendrovė tikina, kad per pastaruosius penkerius metus Palangoje nepavyko pastatyti nė vienos naujos bazinės stoties. 

Bendrovės planavimo ir strategijos vadovo Evaldo Stankevičiaus teigimu, su miesto savivaldybe dėl naujų ryšio bokštų bendradarbiauti sunku, nes visi pasiūlyti projektai yra atmetami. 

„Pavyzdžiui, pernai teikėme iškart 11 siūlymų, kur būtų galima statyti naujas bazines stotis ir antenas, tačiau nė vienas nebuvo patvirtintas“, – komentavo E. Stankevičius. 

Telekomunikacijų bendrovės nurodė ieškančios alternatyvių būdų, kaip užtikrinti kokybišką ryšį pajūryje gyvenantiems ar poilsiaujantiems žmonėms. Pavyzdžiui, „Tele2“ teigė plečiantys esamų stočių talpą, o „Bitė Lietuva“ esant reikalui stato laikinas, mobilias konstrukcijas. 

Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą 5G ryšio padengimą, operatorių teigimu, būtinos naujos bazinės stotys. O dėl šios technologijos specifikos – trumpesnių bangų – stotys turi būti statomos tankiau ir jų reikia daugiau. 

„Bitė Lietuva“ atstovas atkreipė dėmesį, kad Palangoje ir šalia esančiose vietovėse, kaip Nemirsetoje, Monciškėse ar Kunigiškėse, yra sparčiai statomi gyvenamieji namai, daugiabučiai, daugėja ne tik poilsiautojų, bet ir gyventojų, kuriems būtinas kokybiškas mobilusis ryšys. O jis svarbus ne tik darbui ir pramogoms, bet ir saugumui.

„Pajūryje dažnai kyla audros, o stichiniai gamtos reiškiniai – intensyvėja. Kokybiškas ryšys reikalingas tam, kad būtų galima žmones informuoti apie šiuos saugumui ir turtui pavojų keliančius reiškinius“, – dalijosi J. Špakauskas. 

Poreikį plėsti mobiliojo ryšio tinklą Palangoje ir aplinkinėse gyvenvietėse taip pat mato „Telia“. Bendrovės radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas teigė, kad ne sezono metu ryšio kokybė pajūryje yra pakankamai gera, tačiau vasarą, išaugus vartotojų skaičiui keliasdešimt kartų, kyla trikdžių. 

„Tokiu metu bazinės stotys ne visada pajėgia aptarnauti didžiulį vartotojų srautą, dėl ko gali sumažėti duomenų perdavimo greitis, pablogėti balso ryšys ar net atsirasti trumpalaikių sutrikimų“, – komentavo jis. 

Vis dėlto, R. Mikalauskas sako, kad situacija pajūryje taisosi, esą savivaldybė vis aktyviau įsitraukia į sprendimų paiešką. 

Tačiau „Tele2“ atstovo teigimu, pajūrio gyventojai jau baiminasi, kad greitai gali kilti problemų bandant prisiskambinti artimiesiems ar prireikus išsikviesti pagalbą. 

„Nuolat sulaukiame šio regiono gyventojų skundų ir prašymų pagerinti ryšį, o pastaraisiais mėnesiais tokių nusiskundimų daugėja, ypač iš Palangos“, – teigė E. Stankevičius. 

Savivaldybė oficialių prašymų dėl naujų ryšio bokštų tikina negavusi 

Tuo metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva sako, kad savivaldybė stengiasi vietos gyventojams ir svečiams užtikrinti kokybiškas ryšio paslaugas. Visgi, pasak jos, tai pirmiausia yra mobiliojo ryšio operatorių atsakomybė.

Tačiau oficialių prašymų leisti statyti naujus ryšio bokštus, T. Zaicevos teigimu, savivaldybė nėra gavusi iš nė vieno operatoriaus.

„Palangos miesto savivaldybė iki šiol nėra gavusi nė vieno mobiliojo ryšio operatoriaus oficialaus prašymo leisti kurorto teritorijoje, valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Palangos savivaldybė, įrengti ryšio bokštus“, – nurodė ji.

Pasak T. Zaicevos, savivaldybė ne kartą buvo susitikusi su mobiliojo ryšio teikėjais, o vienas jų buvo pateikęs apie 10 vietų sąrašą, kur norėtų įrengti ryšio perdavimo statinius, tačiau dauguma jų neatitiko reikalavimų. Dėl to, anot jos, savivaldybės specialistai operatoriui pasiūlė kelias kitas statyboms tinkamas vietas, kurios patenka į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas. Tačiau pasiūlytos vietos, T. Zaicevos teigimu, operatoriui netiko.

„Savivaldybė ir toliau aktyviai bendradarbiauja su mobiliojo ryšio operatoriumi, siekdama rasti tinkamiausias vietas ryšio bokštams įrengti. Ieškoma sprendimų, kurie vienu metu atitiktų tiek mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo techninius poreikius, tiek Aplinkos ministerijos nustatytus teritorijų naudojimo reikalavimus“, – komentavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė.

T. Zaiceva nurodė, kad ryšio bokštų statybų tam tikrose vietose savivaldybė negali patvirtinti dėl Aplinkos ministerijos numatytos tvarkos, pagal kurią miškuose, rekreacinės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijose elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai yra draudžiami.

„Problema ta, kad pagal Aplinkos ministro (…) įsakymą dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo, numatyta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai gali būti įrengiami tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose“ – teigė ji.

Pasak Palangos savivaldybės administracijos atstovės, Aplinkos ministerija turėtų pagal kompetenciją imtis iniciatyvos keisti teisės aktų reglamentus dėl lankstesnių žemės naudojimo sąlygų ryšių infrastruktūros plėtrai.

Jos teigimu, parengtas ilgalaikis planas leistų mobiliojo ryšio operatoriams greičiau spręsti bokštų įrengimo klausimus ir suteiktų aiškumo savivaldybėms.

„Tiek atsakingos valstybės institucijos, tiek patys mobiliojo ryšio operatoriai turėtų imtis iniciatyvos visos šalies teritorijoje identifikuoti bei numatyti ilgalaikius perspektyvinius mobiliojo ryšio plėtros koridorius, kas leistų ir savivaldybėms pasirengti tokiems procesams bei sparčiai reaguoti į ryšio infrastruktūros poreikius“, – teigė T. Zaiceva.

Ryšio reguliavimo tarnyba skundų negavo 

Anot, ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skundų iš gyventojų dėl sutrikusio mobiliojo ryšio trikdžių tarnyba pastaruoju metu nėra gavusi. 

Tačiau RRT elektroninių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė atkreipia dėmesį, kad ryšio problemų gali kilti ir dėl kaimyninių šalių, nes pasienio zonoje egzistuoja tam tikra mobiliojo ryšio tinklų aprėpties problema. Taip pat didelę įtaką radijo bangų sklidimui turi aplinkos sąlygos, pavyzdžiui, vietovės reljefas, teritorijos miškingumas ir gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. 

„Taip pat nemažai sunkumų įrengti bazines stotis atsiranda saugomose teritorijose. Todėl kartais, net esant geriems operatorių norams, tam tikros teritorijos yra prasčiau aprėpiamos“, – pridūrė J. Mikulėnaitė-Baušienė. 

ELTA primena, kad RRT pernai atlikusi elektroninių ryšių paslaugų kokybės tyrimą ragino mobiliojo ryšio operatorius didinti investicijas į ryšio infrastruktūrą ir spartinti 5G tinklo plėtrą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visur, kur yra patikimo interneto ryšio poreikis.  

Tarnyba teigė, kad imtis veiksmų operatoriai turi siekiant iki 2030 m. įgyvendinti Lietuvos plačiajuosčio ryšio plėtros ir visiems prieinamo 1Gb/s ryšio tikslus.