Raseinių verslininkai viliasi spartesnių biurokratinių procesų ir jaunimo sugrįžimo
Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, Raseiniai iš kitų regionų išsiskiria tiek savo aiškia vizija, tiek ir ambicijomis. Visgi, anot regiono verslininkų, šiuos užmojus būtų lengviau įgyvendinti, jei savivaldos ir nacionalinio lygmens sprendimai būtų greitesni. Pagreitį, pasak jų, pristabdo ir jaunimo trūkumas vietos įmonėse.
Raseinių mero Arvydo Nekrošiaus teigimu, ši savivaldybė išskirtinė savo nišiniu požiūriu: čia veikia pasaulinio lygio verpalų pramonė „Danspin“, žuvies perdirbimo įmonė „Norvelita“, pasak mero, įsikūrę ir daugiau smulkesnių, nišinių verslų, dėl kurių regionas gali tapti unikaliu.
„Norėtųsi iš ministerijos ir pavaldžių įstaigų tokio didesnio impulso būtent nišinėms vietoms, nes tuo mes galime būti išskirtiniai. Raseiniai, kaip savivaldybė, pavyzdžiui, specializuojasi senelių globos ir sveikatos gerinimo srityse. Mes pamatėme gyventojų senėjimą kaip galimybę ir investuojame į nišinę sritį“, – pavyzdžiu dalijosi meras.
Tuo metu kalbinti regiono verslininkai akcentuoja, kad gyventojų senėjimas tampa ir iššūkiu savivaldybei. Danų kapitalo įmonės „Danspin“ vadovas Rosvaldas Kunickas džiaugiasi, kad užsienyje laimę pabandę darbuotojai dažnai grįžta į Raseinius, tačiau pastebi, kad jaunimas vis rečiau renkasi monotonišką ir daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą.
Žeria kritikos biurokratijai
Žuvies perdirbimo sektoriuje veikiančios įmonės „Norvelita“ komercijos direktorė Viktorija Kenstavičienė pastebi, kad didelę produkcijos dalį eksportuojančios įmonės, ypač dirbančios su šviežia maisto produkcija, turi daug įsipareigojimų savo klientams, todėl joms būtini greiti sprendimai. Pašnekovė pasakoja, kad to kartais pritrūksta skirtingose institucijose.
„Daugiausia yra biurokratinių dalykų, kurie ateina net ne iš mūsų šalies, bet iš politikų paklusnumo Europos Komisijai. Juk esame pirmūnai reikalavimų vykdyme. Iš to atsiranda dideli iššūkiai ir kasmet jie auga. Be abejo, daug priklauso ir nuo savivaldos ar geopolitinės padėties“, – vardijo pašnekovė.
„Mūsų minimalūs atlyginimai pagal Europos lygmenį yra aukšti, nebegalime kalbėti apie pigią darbo jėgą, net įdarbinant žmones iš užsienio. Be to, reikėtų atsižvelgti ir į socialines išmokas, kad jos nekonkuruotų su verslo atlyginimais“, – pridūrė ji.
Regiono verslininkai žeria kritikos ir biurokratiniam mechanizmui. Pasak V. Kenstavičienės, šiuo metu dažniau susiduriama su situacijomis, kuomet nutarimai yra atmetami, į užklausas neatsakoma, o procesai vilkinami. Savo ruožtu R. Kunickas pridūrė, jog kyla problemų ir su paramos pinigų įsisavinimu.
„Mes norėjome nusipirkti įrangą, kuri buvo dalinai remiama fondų. Norėjome investuoti į geresnę, tačiau buvome priversti pirkti pigiausią. Aišku, gal tai yra biurokratinių mechanizmų apsauga, kažkokie niuansai, bet tenka įrodinėti, kad mums tikrai tokios įrangos reikia“, – sakė R. Kunickas.
Mato mažų savivaldybių privalumus
Nors R. Kunickas pripažįsta, kad pramogų regione šiek tiek stinga, visgi mato ir krašto privalumų tam, kad jauni žmonės norėtų čia gyventi.
„Šeimoms čia patogu, gydymo įstaigos, mokyklos, galima nuvežti ir parsivežti vaikus, turime gamtą, žalumą“, – pasakojo jis.
Jam antrina Raseinių meras, pridurdamas, jog regione plėtojamos įvairios paslaugos, kuriama jaunai šeimai tinkama infrastruktūra.
„Turime aukšto lygio mokyklas, atnaujintas laboratorijas. Galų gale mažesnėse savivaldybėse išplėtota bendruomeniškumo, bendravimo kultūra“, – teigė A. Nekrošius.
Siekį išlaikyti ir grąžinti žmones į regionus įvardija ir E. Grikšas. Anot jo, mažos savivaldybės turi daug pranašumų, lyginant su didelėmis: jokių kamščių, geresnis mokyklų ir darželių prieinamumas, pats tempas lėtesnis. Visgi, ministras pabrėžia visuotinę problemą – talentų pritraukimą ir išlaikymą.
„Šiuo metu Lietuvoje nėra numatyta kaip ruošti talentus, kaip juos perkvalifikuoti. Netgi kai kalbame apie kitų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvoje. Todėl dabar ministerijoje esame parengę Talentų įstatymo projektą, kuris aiškiai apima visas šias problemas ir įgalina institucijas atsižvelgti į darbo rinkos poreikių užtikrinimą“, – kalbėjo ministras.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turinio projektas „Proveržio Lietuva“.
