7 gruodžio, 2020

LNOBT scenoje – prestižinis fortepijonas

„Steinway“ raktas / Martyno Aleksos nuotr.

Belaukdamas į sales sugrįžtančios publikos, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras įsigijo aukščiausios klasės koncertinį fortepijoną „Steinway & Sons“ bei atnaujino didžiąją dalį teatro simfoninio orkestro instrumentų.

Naująjį „Steinway & Sons“ fortepijoną simboliškai atrakinęs LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas teigė, kad LNOBT aktyviai ruošiasi praplėsti koncertinę veiklą. Netrukus bus rodomi ne tik repertuariniai spektakliai, bet ir rengiami pianistų bei garsių operos solistų rečitaliai. „Neišvengiamą repertuaro pertrauką panaudojome prasmingiems darbams užbaigti – atnaujinome daugelį simfoniniam orkestrui priklausančių muzikos instrumentų, o taip pat pianinų ir fortepijonų, nes ateityje LNOBT ketina rengti žymių pianistų ir solistų rečitalius“, – teigė teatro vadovas.

Koncertinis fortepijonas – kiekvienos koncertų salės vizitinė kortelė, o turėti elitinį „Steinway & Sons“ koncertinį fortepijoną – didžiausias prestižas. Dauguma pripažintų pasaulio pianistų pageidauja groti tik „Steinway & Sons“ fortepijonu, nes šis instrumentas leidžia išgauti ryškų, subtilų muzikos skambesį.

„Išgyvenau tikrą euforiją, kai man pakluso pirmasis „Steinway & Sons“ fortepijonas – tik šis instrumentas buvo pajėgus su  kaupu įgyvendinti visas anksčiau puoselėtas garsines vizijas, – prisiminė pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė. – Tiesa, labai gerą muzikos instrumentą, kaip ir labai gerą automobilį, reikia sugebėti tinkamai valdyti, bet „Steinway & Sons“ galimybės – išties neišmatuojamos.“

Prof. A. Žvirblytė kartu su kolega pianistu Feliksu Zakrevskiu padėjo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui rinktis naujus instrumentus. Abu ekspertai išbandė nemažai įvairių modelių Lietuvoje ir užsienyje. „Kiekvienas muzikos instrumentas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus: niekaip nerastumėte dviejų vienodų“, – tvirtino pianistas F. Zakrevskis.

Nepaisydami pandemijos, žymūs Lietuvos pianistai buvo ištrūkę į Vokietiją, kad galėtų patys įsitikinti siūlomų instrumentų kokybe ir įvertinti jų savybes – garso spalvą, tembrą ir kitas profesionalams svarbias detales. Pakilus antrajai koronaviruso bangai, į Vokietiją nuvykti jau nebebuvo galimybių, todėl lemiamą žodį tarė Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorius pianistas Stepanas Simonianas. „Hamburge esančioje „Steinway & Sons“ gamykloje profesorius išrinko mums geriausią iš geriausių fortepijonų“, – negalėjo atsidžiaugti abu ekspertai. 

Atnaujinti LNOBT instrumentarijų buvo vienas iš svarbiausių teatro uždavinių. Kai kurie instrumentai tarnavo muzikantams jau beveik pusę amžiaus – nuo dabartinių LNOBT rūmų atidarymo 1974 metais. Deja, anksčiau įsigyti naujų instrumentų nebuvo galimybės. Profesionalų svajonės ėmė pildytis pradėjus įgyvendinti trimetę tikslinę Kultūros ministerijos programą, kuriai valstybė skyrė 1,4 mln. eurų.

Pirmiausia buvo pakeisti teatro simfoninio orkestro mediniai ir variniai pučiamieji bei mušamieji instrumentai. LNOBT taip pat įsigijo keturis vokiečių meistro Horsto Gruenerto kontrabosus ir garsaus amerikiečių gamintojo „Lyon & Healy“ arfą. Anot teatro vadovo J. Sakalausko, suplanuoti darbai sparčiai juda link finišo – programa bus baigta įgyvendinti 2021-aisiais.

Be didžiajai scenai skirto prestižinio „Steinway & Sons“ koncertinio fortepijono, į teatrą atkeliauja ir instrumentas, kurio Lietuvoje dar neturėjo nei viena koncertų salė ar teatras. Tai šiuolaikinių fortepijonų pirmtakas –fortepiano, pagamintas pagal 1795 m. Vienos meistro Antono Walterio instrumento kopiją. Būtent tokiu instrumentu buvo sukurti W. A. Mozarto, J. Haydno ir ankstyvieji L. van Beethoveno fortepijoniniai kūriniai.

Fortepiano skambesį, kuris gerokai skiriasi nuo šiuolaikinio fortepijono, galėsime išgirsti W. A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. Atlikėjus nepaprastai intriguoja galimybė prisiliesti prie šio senovinio instrumento klavišų. „Pianistai galės atlikti kūrinius taip, kaip juos girdėjo patys kompozitoriai, rašydami savo operas bei instrumentinę muziką“, – pasakojo LNOBT simfoninio orkestro direktorius Domas Memėnas.

Teatro simfoninio orkestro instrumentų arsenalą papildė du išskirtiniai ir kol kas vieninteliai Lietuvoje trombonų šeimos nariai: kontrabosinis trombonas, kuris įprastą tromboną gerokai pranoksta savo dydžiu, bei G. Verdi operoms atlikti būtinas cimbasso.

Į teatrą jau atvyko dauguma planuotų įsigyti naujų klavišinių instrumentų: 12 pianinų, 6 kabinetiniai rojaliai ir 2 pusiau koncertiniai fortepijonai. Naujieji instrumentai bus naudojami operos solistų studijose, choro, baleto repeticijų salėse bei LNOBT Kamerinėje salėje.


26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]