LNTPA: Vilniaus savivaldybės rekomendacijos dėl želdinių šalinimo – ties neskaidrumo slenksčiu
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) praneša pateikusi skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkio „Dėl papildomų medžių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijų tvirtinimo“. NT plėtotojai ragina atsakingus asmenis atlikti veiksmus pagal kompetenciją bei panaikinti arba pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu mero potvarkį dėl papildomų rekomendacijų.
„Šios mero patvirtintos rekomendacijos ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, statybą reglamentuojančius norminius teisės aktus, vietos savivaldos įstatymą, bet ir viršija paties mero kompetencijos ribas, nustatant naujas vystytojams privalomas ir kituose teisės aktuose nenumatytas pareigas ir procedūras. Be to, minėtos rekomendacijos galimai didina korupcijos riziką Vilniaus savivaldybėje“, – teigė LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Rekomendacijose numatyta, kad tais atvejais, kai siekiama šalinti želdinius, nes jie trukdo planuojamam užstatymui, tačiau projektiniams pasiūlymams buvo pritarta ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas iki minėtų rekomendacijų įsigaliojimo, savivaldybė vis tiek gali stabdyti visą procesą ir iš naujo pradėti medžių šalinimo aptarimus.
„Tai reiškia, kad po to, kai jau yra patvirtinti projektiniai pasiūlymai ar net išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Vilniaus savivaldybė gali iš naujo pradėti svarstymo procesą ir nuspręsti nebeišduoti leidimų šalinti medžius. Taip pažeidžiami teisėtų lūkesčių ir teisės aktų negaliojimo atgal principai“, – pranešime sakė LNTPA vadovas.
Pažymėtina, kad Lietuvos teisinio reguliavimo srityje galioja bendroji taisyklė, jog negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo. Nei įstatymai, nei poįstatyminiai teisės aktai negali turėti grįžtamosios galios ir negali būti taikomi atgal, nebent būtų gerinama subjektų padėtis.
„Šiuo atveju, vadovaujantis savivaldybės rekomendacijomis, ne švelnina verslo situaciją, o ją iš esmės blogina. NT plėtotojai, įgyvendinantys projektus, investavę laiką, lėšas į projektinės dokumentacijos rengimą, gavę statybą leidžiančius dokumentus, turi pagrįstą lūkestį, kad pagal juos galės išplėtoti suplanuotus projektus“, – pridūrė M. Statulevičius.
Rekomendacijos yra priimtos viršijant mero įgaliojimus, nes teisės aktuose nėra deleguojama teisė merui nustatyti papildomus projekto rengimo, derinimo ar viešinimo etapus ar savarankiškai detalizuoti šias procedūras.
Pagal teisinius apibrėžimus, rekomendacijų tikslas yra pasiūlyti subjektams gerąją praktiką, pasiūlyti, patarti dėl atitinkamų nuostatų įgyvendinimo, tačiau rekomendacijomis negali būti kuriamos naujos teisės normos, įpareigojimai.
Tačiau šiuo atveju Vilniaus mero potvarkiu patvirtintos rekomendacijos savo turiniu atitinka norminio teisės akto turinį, nors merui tokia teisė nėra suteikiama.
„Nepaisant to, kad savivaldybė deklaruoja, jog minėtos rekomendacijos yra rekomenduojamo ir neprivalomo pobūdžio, tačiau analizuojant jų turinys suponuojama priešingai – tam tikros rekomendacijų normos yra privalomojo pobūdžio taisyklės, sukuriančios asmenims pareigas“, – teigė LNTPA prezidentas.
Patvirtintos rekomendacijos didina korupcijos Vilniaus savivaldybėje atsiradimo riziką, nes jomis nustatoma daugybė vertinamojo pobūdžio nuostatų, kurių aiškinimas ir taikymas priklausys nuo subjektyvaus sprendimą priimančio asmens požiūrio.
„Nėra aišku, kokiu algoritmu vadovausis savivaldybė, jeigu Vilniaus Regioninės architektūros taryba (RAT) pritaria urbanizavimo procesui, o visuomenė – ne. Ką tokiu atveju savivaldybės specialistas darys? Kokie jo vertinimo kriterijai? Ar tai bus politinis sprendimas? Teisinėje valstybėje vadovaujamasi teisiniais argumentais ir prioritetas teikiamas profesionaliam vertinimui, šiuo atveju – RAT išvadai. Būtent tai turėtų atsispindėti minėtose rekomendacijose. Priešingu atveju, rekomendacijos gali neturėti jokios praktinės reikšmės“, – situaciją vertino M. Statulevičius.
