LSMU mokslininkai kuria gydymo metodą vienai pikčiausių vėžio formų

Jau netrukus gali žymiai pagerėti agresyviausios smegenų naviko formos – glioblastomos – gydymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai kuria naują gydymo metodiką, kuri priešvėžinius vaistus nukreiptų tiesiai į auglį. Taip padidėtų jo sunaikinimo tikimybė ir sumažėtų gydymo šalutinis poveikis.

„Jeigu visos projekto dalys pavyks, kaip planavome, turėsime įrankį, galintį labai pagerinti šios ligos prognozę“, – teigia LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Jekabsone. Pasak mokslininkės, galutinis metodo efektyvumas paaiškės po klinikinių tyrimų, kurie ir parodys, ar pavyks padėti pagrindus naujai terapijai.

Dabartinis gydymas neefektyvus

Gliomos – dažniausiai pasitaikančios smegenų navikų formos. Piktybiškiausios formos – glioblastomos – gydymas šiandien sudėtingas, o išgyvenimo trukmė – labai trumpa. „Glioblastoma auga itin greitai, turi savybę atsinaujinti, slopina imuninę sistemą ir pasižymi dideliu invazyvumu į sveiką audinį“, – sako Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas. Gydytojo teigimu, ši naviko forma sudėtinga dėl to, kad dažniausiai išplinta ir į aplink esantį sveiką smegenų audinį, todėl viso auglio pašalinti negalima. 

Dažniausiai taikomi gydymo metodai – spindulinis gydymas arba chemoterapija, taip pat atliekami klinikiniai tyrimai su kitais, naujesniais gydymo metodais – imunoterapija ir biologine navikų terapija. „Šiuo metu sergant glioblastoma vidutinė išgyvenimo trukmė nedidelė – įvairių klinikų duomenimis – nuo 12 iki 18 mėnesių, nes šiandieniniai gydymo metodai dažniausiai nepajėgia visiškai sunaikinti auglio ląstelių ir užkirsti kelio ligai atsinaujinti“, – konstatuoja gydytojas K. Skauminas.

Ligoniui nepalankią prognozę gali pakeisti egzosomos. Šias nanopūsleles ląstelės naudoja apsikeisti medžiagomis ir informacija. Mokslininkė A. Jekabsone teigia, kad tai – tarsi ląstelių „pašto tarnyba“. „Jų nešama informacija gali būti labai įvairi – nukleorūgštys, baltymai. Egzosomas gaminančios ląstelės „pažymi“ jų membranas specifiniais signalais, kuriuos vienos ląstelės atpažįsta, o kitos – ne. Pasinaudodami šiuo natūraliu ląstelių bendravimo būdu, siekiame pristatyti vaistą tiesiai į vėžines ląsteles aplenkiant sveikąsias“, – sako A. Jekabsone.

auja technologija pakeistų ir kitų vėžio formų gydymą

A. Jekabsone teigia, kad galimybė aptikti pavienes vėžines ląsteles ir į jas pristatyti vaistą svarbi gydant visas onkologines ligas. „Jeigu mūsų kuriama metodika pasiteisins, ją bus galima pritaikyti ir kitoms sunkiai gydomoms vėžinėms ligoms“, – tvirtina LSMU mokslininkė.

Pasak A. Jekabsone, panašius tyrimus šiuo metu vykdo ir kitos pasaulio šalys. Vis dėlto šios technologijos vystymas žengia dar tik pirmuosius žingsnius, todėl didžiausi atradimai priešakyje. „Manau, kad Lietuva gali būti tarp pirmųjų, pritaikiusių šį metodą glioblastomos terapijai“, – apie tyrimo perspektyvas kalba mokslininkė.

Šiame unikaliame projekte dirba tarpdisciplininė komanda, kurioje – LSMU farmacininkai, biochemikai, medikai, genetikos, anatomijos sričių mokslininkai, ląstelės biologai ir netgi veterinarijos gydytojai. Projektas jau sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. „Nudžiugino projektą vertinusių užsienio ekspertų skirtas maksimalus balų skaičius vertinant idėjos aktualumą ir naujumą“, – džiaugiasi A. Jekabsone.

Pasak mokslininkės, jei projektas bus sėkmingas, veikiausiai bus sukurta glioblastomos gydymo eigą pakeisianti injekcija.

Su projektu susipažino ir studentai

Su projekte vystoma technologija gali susipažinti LSMU studijuojantys bei praktikas atliekantys studentai ir moksleiviai. Šią vasarą Farmacijos technologijų institute stažavosi Jorko universiteto Molekulinės ląstelės biologijos studentė Gabrielė Vilkaitė ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos moksleivė Ieva Toločkaitė. Merginos džiaugėsi galimybe praktiškai išbandyti darbą laboratorijoje, dalyvauti diskusijose sprendžiant mokslinius uždavinius, susipažinti su naujausiomis tendencijomis ikiklinikinių modelių ir vaistų pristatymo biotechnologijų srityje. „Išmokau ir sužinojau daug naujų dalykų, kurie neabejotinai padės toliau studijuojant“, – įspūdžiais dalijosi Gabrielė.

Ieva sakė, kad jos požiūris į darbą laboratorijoje po šios praktikos labai pasikeitė. „Anksčiau maniau, kad darbas laboratorijoje yra nuobodus, jame daug rutinos. Pamačiau, kad yra visiškai kitaip – turi nuolat mąstyti, ieškoti, domėtis, diskutuoti ir priimti sprendimus, o kai numatytas uždavinys pavyksta – apima didžiulis džiaugsmas. Per šią praktiką supratau, ką norėčiau veikti“, – teigė gyvybės mokslų studijas rinktis ketinanti moksleivė.

A. Jekabsone teigia, kad, jeigu studentas ar moksleivis svarsto apie mokslininko karjerą, norėtų praktiškai išbandyti tyrimų metodus, tam puikiai tiktų trumpalaikės stažuotės ir nedidelės apimties projektai. „Studijuojantys universitete gali laboratorijoje darbuotis ilgiau atlikdami tyrimus bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams, tačiau praktikos yra papildoma galimybė kitų akademinių institucijų studentams bei moksleiviams susipažinti su mūsų vykdomais eksperimentiniais darbais ir technologijų kūrimo procesu“, – teigia mokslininkė.