Ministrė A. Pabedinskienė: „Sieksime, kas mūsų sprendimai ir veiksmai užtikrintų kuo efektyvesnį Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą“
Šiandien Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų komiteto 15-ojoje sesijoje Ženevoje (Šveicarija) baigtas pirmosios Lietuvos ataskaitos dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo svarstymas, kurio metu socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vadovaujama delegacija atsakė į komiteto narių klausimus. Apsvarstęs ataskaitą ir įvertinęs įsipareigojimų pagal konvenciją įgyvendinimą šalyje, komitetas suformuos rekomendacijas, kaip geriau užtikrinti neįgaliųjų teises Lietuvoje.
„Sulaukę Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų ir bendradarbiaudami su visomis atsakingomis institucijomis bei organizacijomis, sieksime numatyti efektyvius problemų sprendimų būdus ir realiai šalinti kliūtis, trukdančias negalią turintiems asmenims pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis visuomenėje“, – sesijos metu pabrėžė A. Pabedinskienė.
Pasak ministrės, komiteto rekomendacijos padės Lietuvai ir toliau tobulinti teisinį ir institucinį mechanizmą bei politines priemones, užtikrinant geresnę asmenų su negalia teisių apsaugą ir socialinę integraciją bei vieno reikšmingiausių tarptautinių žmogaus teisių apsaugos dokumentų – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos – įgyvendinimą.
Svarstymo metu delegacija atsakė į komiteto klausimus, liečiančius Lietuvos pažangą įvairiausiose neįgaliųjų gyvenimo srityse. Nuo šių metų pradžios apribojant asmens veiksnumą atsisakyta absoliutaus neveiksnumo instituto – asmens veiksnumas galės būti apribotas tik konkrečiose tam tikrose srityse. Taip atsisakyta posovietinėms šalims būdingo modelio, žeminusio neįgaliųjų orumą ir diskriminavusio juos kitų asmenų atžvilgiu. Be to, nuo 2016 m. nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi ne vien tik medicininiais dokumentais ir jų išvadomis, bet ir savivaldybės socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, tam parengtas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas.
Taip pat didelis dėmesys skirtas aplinkos pritaikymo neįgaliesiems klausimui, akcentuota paslaugų žmonėms su negalia plėtra: tai ir „atokvėpio paslaugos“, skirtos neįgaliųjų artimiesiems, „apsaugoto būsto“ programa, skirta psichinę negalią turintiems žmonėms, bei nestacionarių paslaugų plėtra.
Kiekviena valstybė, ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, JT Neįgaliųjų teisių komitetui periodiškai privalo pateikti ataskaitas apie tai, kokių priemonių buvo imtasi įsipareigojimams pagal šią konvenciją įgyvendinti ir kokios pažangos pasiekta. Taip pat visos šalys turi teisę pateikti ir alternatyvias ataskaitas, kuriose pilietinės visuomenės atstovai gali atskleisti savo požiūrį į problemas (Lietuvoje tokios ataskaitos rengimą koordinavo Lietuvos neįgaliųjų forumas).
Lietuva JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą ratifikavo 2010 metais. 2012 parengta pirmoji oficiali ataskaita apie konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, kurią ruošiant dalyvavo beveik visos ministerijos, pateikusios išsamią informaciją apie tai, kas jų srityje − švietimo, aplinkos, sveikatos, kultūros, sporto ir kitose − yra daroma dėl neįgaliųjų teisių įgyvendinimo. Praėjusį rudenį parengta papildoma ir atnaujinta informacija apie konvencijos įgyvendinimą.
„Per šiuos metus nuo konvencijos ratifikavimo nueitas ilgas kelias ir pasiekta svari pažanga įgyvendinant žmonių su negalia teises, tačiau taip pat laukia ir dar daug darbų, siekiant, kad konvencijos nuostatos taptų realybe. Konvencija apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, todėl reikalauja plataus ir išsamaus visų politikos priemonių derinimo“, – sakė A. Pabedinskienė.
Anot jos, šiame procese turi aktyviai ir sistemiškai veikti visos valstybės, savivaldos institucijos, patys žmonės su negalia, taip pat ir nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios įgyvendinant konvenciją, o siekiant tų pačių tikslų, labai svarbu visiems išsakyti savo lūkesčius, susitarti dėl pagrindinių principų ir bendrai ieškoti būdų kliūtims šalinti.
