26 spalio, 2021
Be palmių aliejaus

Mokslininkė B. Galdikas atkreipė dėmesį dėl kertamų miškų: „Rodykite pasauliui pavyzdį“

Birutė Galdikas, Jono Petronio nuotr.

Lietuvoje viešinti antropologė ir garsiausia orangutangų tyrinėtoja Birutė Galdikas pasidalino savo įžvalgomis apie klimato kaitą, atogrąžų miškų naikinimą ir kasdienybę gelbėjant orangutangus. Mokslininkė paragino atkreipti dėmesį į smarkiai išaugusį palmių aliejaus vartojimą, dėl kurio išnaikinami miškai ir gyvūnija.

Dėl palmių aliejaus giraičių sodinimo naikinami „žemės plaučiais“ vadinami atogrąžų miškai, kartu su jais naikinamos ir orangutangų buveinės bei patys gyvūnai. B. Galdikas Borneo saloje įvairiais būdais kovoja su klimato kaita ir gyvūnų naikinimu – įkūrė orangutangų gelbėjimo centrą, sodina medžius, kuria sąžiningas darbo vietas vietiniams, užsiima švietėjiška veikla mokyklose, o Lietuvoje įsteigė fondą.

Didžiausia grėsmė – palmių aliejus

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) viešą paskaitą skaičiusi mokslininkė pabrėžė, kad viena opiausių atogrąžų miškų naikinimo priežasčių yra milžiniškai pasaulyje kylantis palmių aliejaus poreikis ir jo plantacijų kūrimas. Palmių aliejaus atrandamas daugelyje kasdienių produktų – nuo maisto, degalų iki kosmetikos gaminių. B. Galdikas mano, kad kiekvienas iš mūsų turėtų atsisakyti palmių aliejaus savo kasdienybėje – taip prisidėsime prie gyvosios gamtos išsaugojimo.

Indonezijoje palmių aliejau plantacijos atsiranda itin brutaliu būdu – miške gyvenantis gyvūnai yra išnaikinami arba parduodami juodojoje rinkoje. Vėliau iškertami miškai, o tai kas lieka būna sudeginama – kartu su ten likusiais gyvūnais. Galiausiai sodinamos palmių aliejaus plantacijos, kuriose sunkiu ir nelegaliu darbu išnaudojami vietiniai. Pasak profesorės, pirkdami gaminius su palmių aliejumi tiesiogiai remiame miškų naikinimo procesus.

„Aš tikiuosi, kad pasaulis vieną dieną atras tvarų palmių aliejų, tačiau tokio šiandien mes neturime. Tai ką kartais girdime apie tvarų palmių aliejų yra melas, nes visas palmių aliejus yra blogas ir prisideda prie gyvosios gamtos naikinimo“, – sako B. Galdikas. Profesorė taip pat pagyrė kai kuriuos lietuviškus prekinius ženklus, kurie atsisako palmių aliejaus ir tai žymi ant pakuočių.

Su gyvosios gamtos naikinimu, palmių aliejaus plantacijomis B. Galdiko organizacija kovoja įvairiais būdais – vykdant švietėjišką programą mokyklose ir skaitant paskaitas apie klimato kaitą, bendradarbiaujant su valdžios atstovais. „Nepaisant to, kad Borneo yra tolimas kraštas iki pandemijos sutikdavau daug savanorių iš Lietuvos ir labai lauksiu jų po pandemijos. Pastebėjau, kad lietuviai itin darbštūs ir niekada nebijo sunkaus darbo“, – sako B. Galdikas.

Turėjo pastabų ir Lietuvai

Galdikas turėjo pastabų ir Lietuvos vykdomai miškų kirtimo politikai. Mokslininkė apsilankė Punios šile ir sakė, kad pamatytas vaizdas tuo pačiu ir gniaužia kvapą, ir liūdina. Punios šilas – tai lietuviška sengirė, kuri turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvos miškų masyvų dėl didelės saugomų rūšių gausos. B. Galdikas ragino lietuvius susiimti ir saugoti savo pirmapradžius miškus.

„Lietuva turi mažiau nei 30 proc. miško plotų, kai kitos Baltijos kaimynės turi kur kas daugiau. Pirmapradžių miškų, kurie būtų apsaugoti rezervatuose ir draustiniuose, Lietuvoje yra mažiau nei vienas procentas. Tikiuosi, kad Lietuvos valdžia pavers Punios šilą griežtu gamtos rezervatu, įskaitant teritorijas, kuriose vis dar galima kirsti medžius. Kovoti su klimato kaita turime pradėdami nuo savęs – būkite pavyzdžiu pasauliui“, – sakė profesorė.

Pasak B. Galdikas tikra lietuvių dvasia – ryšys su mišku ir gamta. Moteris pasakojo, kad visą meilę gamtai ir miškams jai suteikė lietuvių kilmės tėvai, kurie nuo mažens vesdavosi ją į mišką ir pasakodavo apie ten augančias gėrybes. Mokslininkė teigia, kad kovodama su klimato kaita ir gyvūnų naikinimu ji jaučia, kad meilė gamtai kilo iš lietuviškų šaknų.

Klimato kaita – visos žmonijos problema

Šiemet sukanka 50 metų nuo tada, kai B. Galdikas įkūrė pirmąjį orangutangų stebėjimo centrą Indonezijoje, Borneo saloje.

1971-aisiais B. Galdikas Indonezijoje, Borneo saloje, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė pirmąjį orangutangų stebėjimo centrą, jis gyvuoja iki šiol. VDU universitetas nominavo B. Galdikas, Jane Goodall ir Dianos Fossey fondą Nobelio taikos premijai „už tai, kad savo gyvenimą jos paskyrė didžiųjų beždžionių tyrinėjimui, bioįvairovės išsaugojimui, aplinkosaugai, moterų lygybei ir tam, kad įkvėptų jaunimą saugoti mūsų planetą“. 

Tarp įvairių jos pelnytų apdovanojimų – Jungtinių Tautų pasaulinė premija, E. Bauerio Žemės didvyrės premija, PETA humanitarinė premija, Tylerių aplinkos apsaugos premija ir aukso medalis.

Antropologė ne tik kovoja dėl gyvūnų ir jų natūralių buveinių išsaugojimo, bet ir skelbia apie atogrąžų miškų ir visos gyvosios gamtos išsaugojimo reikšmę žmonijai. Šiandien skaitytoje paskaitoje mokslininkė daug kalbėjo apie klimato kaitą ir ją sukeliančius veiksnius. Mokslininkė teigia, kad prie klimato kaitos mažinimo prisidėti turime kiekvienas keisdami įpročius savo kasdienybėje – perdirbdami popierių, saugodami ir sodindami vietinius medžius, o pats svarbiausias – atsisakydami palmių aliejaus.

„Didelė garbė, kad turime galimybę susitikti ir pabendrauti su tokio masto mokslininke Lietuvoje. B. Galdikas įkvepia dar garsiau skleisti žinią apie klimato kaitą ir skatinti lietuvius gyventi tvariau. Juk kiekvienas turime pradėti nuo savęs, keisdami savo kasdienius įpročius“,  – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir „Be palmių aliejaus“ iniciatyvos sumanytojas Domantas Tracevičius.

 


28 sausio, 2022

Daugeliui terminas „miškų naikinimas“ asocijuojasi su neigiamais veiksniais, tokiais kaip miškų naikinimas, visuotinis atšilimas ir laukinės gamtos ar pagrindinių paukščių […]

27 sausio, 2022

Tadas Vitkevičius su ZAZ 965 susidraugavo dar studijuodamas. Mažas, paprastas ir kartais kaprizingas automobilis, tapo nepamainomu pagalbininku kasdienėse kelionėse. Jaunystės […]

25 sausio, 2022

2022 m. sausio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko […]

Agnė Antanavičiūtė, Pakruojis
25 sausio, 2022

Dolomito skaldos kasykla šalia Pakruojo – unikali aplinka, turinti potencialo, kad būtent ten galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos […]

21 sausio, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su 29 šalių delegacijomis, kurios dalyvauja šios dienos tarptautinėje „Sienų valdymo konferencijoje“, atvyko į […]

21 sausio, 2022

Prasideda vienas svarbiausių šiemet laukiamų pokyčių, po kurio savivaldybės patikėjimo teise valdytų visą joms perduotą valstybinę žemę savivaldybės teritorijoje. Pagal […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
19 sausio, 2022

Lietuvos piliečiai Europos Parlamentui ir Europos Komisijai pateikė peticiją, kuria Europos Parlamento Peticijų komitetas raginamas užkirsti kelią Vidurio ir Vakarų […]

19 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sukvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų kabineto narius, Seimo komitetų […]

19 sausio, 2022

Knyga „Matilda Olkinaitė. The Unlocked Diary: Collected Works“ („Matilda Olkinaitė. Atrakintas dienoraštis: kūrybos rinktinė“) pasauliniame konkurse „Tokyo Type Directors Club […]

15 sausio, 2022

ES / EEE šalys į naujuosius metus žengė turėdamos 46 procentų omikron atmainos paplitimą.  Apie tai šį penktadienį pranešė Europos […]

14 sausio, 2022

Prieš aštuonerius metus Povilas Jankauskas kartu su žmona priėmė drąsų sprendimą. Jungtinėje Karalystėje gyvenusi šeima nusprendė sugrįžti į Lietuvą ir […]

Prezidentūros nuotr.
14 sausio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prezidentas su […]

11 sausio, 2022

Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų, nerūšiuojančių atliekų,  pagrindiniu kliuviniu laiko pernelyg sudėtingą sistemą. Žmonės nesupranta, kaip rūšiuoti, o juolab – […]

11 sausio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti […]

8 sausio, 2022

Praėjusių metų spalio mėnesį „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pasirašant susitarimą su „Belaruskalij“ dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kitos 2018 m. pasirašytos sutarties […]

7 sausio, 2022

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų, Aplinkos ministerija pritarė restorano ,,Strandhalle“ statyboms Smiltynėje. Jau anksčiau inicijavęs Smiltynės, kaip kurortinės teritorijos, […]

Reuters nuotr.
7 sausio, 2022

Atsižvelgdama į kai kuriuose Kazachstano miestuose kilusius neramumus, peraugusius  į protestus ir susirėmimus su policija, taip pat į tai, kad […]

7 sausio, 2022

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Dangės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. […]

6 sausio, 2022

Per Šv. Kalėdas susitinkame su artimaisiais, bendraujame, švenčiame ir keičiamės dovanomis. Tačiau svarbiausia metų šventė planetai daro tokį poveikį, kurio […]

5 sausio, 2022

Šiandien Radviliškio rajono savivaldybėje nuotoliniu būdu į skubų posėdį susirinkę Radviliškio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai sprendė klausimą, kaip […]