Nacionalinio projekto apdovanojimą pelniusi Naujųjų Valkininkų bibliotekininkė: norintiems mokytis durys visada atviros
Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.
D. Blažulionienės aktyvumas ir kūrybiškumas gilinant gyventojų skaitmeninius įgūdžius neliko nepastebėtas – ji pelnė „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimą. Dešimt aktyviausių apskričių bibliotekų ir jų darbuotojų iš visų šalies regionų išrinko asociacija „Langas į ateitį“ ir projektas „Prisijungusi Lietuva“, jau daugiau kaip dvejus metus besirūpinantis gyventojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimu. Atrenkant nugalėtojus buvo vertinamas iniciatyvumas ir įsitraukimas dalyvaujant įvairiose skaitmeninį raštingumą skatinančiose teminėse akcijose, e. skautų veiklos koordinavimas, aktyvumas socialiniuose tinkluose bei skaitmeninių lyderių ir konsultantų grupėse.
„Pelės gaudymo“ pamokos
Bibliotekininkės teigimu, Naujuosiuose Valkininkuose gyvena šviesūs žmonės, mėgstantys skaityti ir norintys prisijaukinti skaitmeninius įrenginius. „Žinoma, iš pradžių daugelis jaučiasi nedrąsiai, todėl pirmoji pamoka mokymų naujokams visada būna „pelės gaudymas“. Iš tikrųjų iš dešimties žmonių tik keli su pele iš karto susidoroja, kitiems sudėtinga žymeklį nuvesti, kur reikia, arba neaišku, kurį mygtuką spausti. Aš juos drąsinu, kad nebijotų, nes nieko nepataisomo nepadarys, o jei pelė pabėgs – pasigaus kitą“, – juokiasi ponia Danutė.
Ji sako, kad norintiems gilinti skaitmeninio raštingumo žinias bibliotekos durys atviros visada, o ji pati stengiasi į visus klausimus atsakyti ir kilusius nesklandumus padėti išspręsti. Pirmas mokymų dalyvių žingsnis – nugalėti baimę kompiuteriui ir suvokti, kad jis yra pagalbininkas, palengvinantis gyvenimą. Žmonės, pasak bibliotekininkės, nebijo klausti, tikslintis, turi atkaklumo keletą kartų bandyti.
Dažniausiai miestelio gyventojai nori išmokti naudotis elektronine bankininkyste, deklaruoti pajamas internetu, naudotis socialiniu tinklu „Facebook“, dalintis nuotraukomis, kurti jų koliažus. Būna ir kuriozinių situacijų. „Ateina žmogus ir sako – duosiu visus savo prisijungimo duomenis, o tu už mane viską padaryk, nes aš nieko nesuprantu. Na, tada tampu griežta mokytoja, liepiu sėsti ir daryti pačiam, žinoma, būdama šalia ir kiekvieną žingsnį aiškindama“, – pasakoja ponia Danutė.
Bibliotekininkė sako pastebėjusi, kad karantinas pakeitė ne tik mokymų tvarkaraštį, bet ir mokinių elgesį. „Kol kas visi dar nedrąsūs, nes dauguma pagyvenę, kiti sergantys įvairiomis ligomis, tai jie bijo dėl savo sveikatos. Laimei, karantinas nepakeitė žmonių požiūrio į skaitmenines technologijas ir mokymus, daugelis jau klausia, kada jie bus atnaujinti. Nuotoliniai mokymai priimtini buvo ne visiems, daugelis sakė pasigedę gyvo kontakto, o kitiems per sudėtingi pasirodė nuotolinio bendravimo įrankiai“, – sako D. Blažulionienė.
Ji priduria, kad mokymų tvarkaraštį pakoregavo ne tik karantinas, bet ir vasara. „Mokslus nukonkuruoja daržai, miškai su grybais ir uogomis, tad aš dažnai juokauju, kad pas mus kaip tikroj mokykloj – prasideda moksleivių vasaros atostogos“, – juokiasi moteris.
Energijos suteikia išsipildžiusi svajonė
Humoro jausmo nestokojanti ponia Danutė sako, kad gera nuotaika, optimizmas ir kantrybė yra pagrindiniai jos darbo įrankiai. Ji sako puikiai prisimenanti ir savo pirmuosius žingsnius skaitmeniniame pasaulyje, todėl supranta, kaip jaučiasi nuo nulio besimokantys, ypač vyresnio amžiaus gyventojai.
„Stengiuosi, kad bibliotekoje visi jaustųsi gerai. Tada žmonės ateina ne tik kažko išmokti, bet ir pabendrauti, praleisti laiką. Mėgstu sakyti, kad biblioteka panaši į bažnyčią, o bibliotekininkas – kaip kunigas: ir „griekus“ sužino, ir atleidimą duoda. Pati į dūšią nelendu, bet jei žmogus nori pasikalbėti, tai išklausau ar patariu. Taip užsimezga ryšys ir atsiranda pasitikėjimas“, – pasakoja ponia Danutė.
Bibliotekininkė sako, kad daug dėmesio skiria jauniesiems miestelio gyventojams ir taip auginasi naują bibliotekos lankytojų kartą: kviečia moksleivius į įvairius renginius bibliotekoje, organizuoja pėsčiųjų žygius po apylinkes, visada skatina naudotis bibliotekoje esančiais kompiuteriais. Ponia Danutė tikisi, kad taip jie prisijaukins ne tik knygas, bet ir susipažins su kitais bibliotekos lankytojais, pamatys, kokie su išmaniosiomis technologijomis susiję klausimai šiems dažniausiai kyla, ir nuspręs tapti e. skautais, padedančiais vyresniems bendruomenės nariams jaustis tvirčiau skaitmeniniame pasaulyje.
Moteris labai mėgsta skaityti ir sako, kad bibliotekininkas turi draugauti su knygomis pats ir domėtis, ką skaito kiti. „Visada paklausiu žmogaus, skaičiusio mano neskaitytą knygą, ar ji patiko, kuo patiko, kad žinočiau jo skonį ir kitąkart galėčiau pasiūlyti kitą tinkančią knygą“, – pasakoja D. Blažulionienė.
Bibliotekoje devynerius metus dirbančiai moteriai šis darbas – išsipildžiusi vaikystės svajonė. „Aš manau, kad kiekvienas turi sėdėti savo vežėčiose. Mano vežėčios, svajonė ir noras visada buvo biblioteka. Anksčiau dirbau visai kitokį darbą, bet nuolat įsivaizdavau save būtent bibliotekoje. Dabar ši realiu darbu pavirtusi svajonė man kasdien suteikia energijos ir skatina nesustoti“, – pokalbį užbaigia pašnekovė.
