7 gegužės, 2024

Nacionalinis Lietuvos darbuotojų tyrimas: lankstus darbas yra vienas iš trijų svarbiausių darbuotojų lūkesčių

Lankstus darbas iš pandemijos meto būtinybės tapo daugelio darbuotojų pageidaujamu privalumu, o tuo pačiu ir nemažai diskusijų keliančia praktika. Darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ pernai atliktas nacionalinis Lietuvos dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimas rodo, kad  lankstus grafikas ir nuotolinis darbas yra tapęs universaliu darbuotojų lūkesčiu. O bendrovės „Telia Global Services Lithuania“ Personalo vadovas Mindaugas Šestilo mano, kad dalyje sektorių lankstumo tik daugės, todėl organizacijoms teks išmokti suderinti aukšto darbuotojų produktyvumo ir įsitraukimo siekius su vis mažesniu darbo valandų bei darbo vietos apibrėžtumu. 

Lankstaus darbo traukinys įsibėgėjo

Anot M. Šestilo, nors didžioji nuotolinio darbo revoliucija įvyko pandemijos metu, tačiau vis daugiau lankstumo savo darbuotojams organizacijos suteikė ir iki tol.  Didėjantis darbdavių dėmesys darbuotojų gerovei ir poreikiams, siekis labiau įgalinti specialistus lėmė poreikį suteikti darbuotojams daugiau laisvės. Ji pasireiškė ne tik galimybe dirbti iš namų ar kitos vietos, bet ir lankstesniu požiūriu į darbo valandas. Darbuotojo indėlis į įmonės sėkmę vis labiau pradėtas matuoti ne išdirbtomis valandomis, o jo sukurta pridėtine verte.

„Šiuo požiūriu lankstumas yra natūrali organizacijų kultūrinės evoliucijos pasekmė. Pandemija pokyčius tik paspartino. Žvelgiant į ateities perspektyvą, kai kuriuose sektoriuose pakankamai lankstumo savo darbuotojams nesuteikiančios įmonės taps mažiau konkurencingos darbo rinkoje. Jau dabar neretai iš kandidatų į tam tikras pozicijas girdime, kad ankstesnę savo darbovietę jie palieka ieškodami daugiau lankstumo. Manau, kad lankstaus darbo traukinys jau yra smarkiai įsibėgėjęs, tad jo nebesustabdysi, o ir matyt nėra reikalo to daryti“, – sako M. Šestilo.

Vienas svarbiausių darbuotojų prioritetų

Darbdavio konkurencingumo įvertinimą atliekančios įmonės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė taip pat mano, kad lankstaus (taip pat ir hibridinio ar nuotolinio) darbo lūkestis jau yra giliai įsišaknijęs ir tikrai išliks. Jos vadovaujamos įmonės atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo virš 3,3 tūkst. įvairių sričių darbuotojų, duomenys rodo, kad nuotolinio darbo ir lankstaus grafiko galimybė nėra itin svarbi tik vyresniems nei 60 metų amžiaus specialistams. Visiems kitiems ji yra tarp 3 svarbiausių prioritetų, iškart po atlygio ir finansinių paskatų. Trumpesnė darbo diena ar savaitė dar nėra toks ryškus poreikis, bet taip pat yra darbuotojų pageidaujamų naudų dešimtuke.

„Įmonės suteikiama galimybė darbuotojui pačiam organizuoti savo darbo laiką ir spręsti, iš kur dirbti, yra reikšmingas organizacijos konkurencingumo veiksnys. Visgi ne visos įmonės yra linkusios suteikti darbuotojų trokštamą lankstumą. Kai kurios to negali padaryti dėl savo veiklos specifikos, tačiau yra nemažai tokių, kurias stabdo konservatyvesnis požiūris į darbo organizavimą ar paprasčiausia inercija, nenoras keisti nusistovėjusių praktikų. Šioms įmonėms gali būti vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti rinkos talentus“, – sako Ž. Valeišienė.

Anot Ž. Valeišienės, kol kas geriausiai darbuotojų lūkesčius dėl lankstaus darbo grafiko  darbo Lietuvoje išpildo IT ir finansų sektoriai. Juose veikiančias įmones galima laikyti lankstaus darbo lyderėmis.

Lankstumas ir produktyvumas nėra nesuderinama

Spartus lankstumo, kaip vieno iš pagrindinių darbuotojų poreikių, iškilimas lemia naujus iššūkius darbdaviams. Esminis iš jų yra susijęs su darbuotojų produktyvumu. Taip pat svarbūs ir specialistų bendradarbiavimo bei organizacinės kultūros klausimai. Ieškodamos į juos atsakymų kai kurios įmonės ėmė taikyti tam tikras taisykles, nustatančias, kuriomis savaitės dienomis dirbama iš biuro, o kuriomis iš namų. Visgi, M. Šestilo manymu, toks kompromisas gerokai susiaurina lankstaus darbo sampratą, nespręsdamas su produktyvumu susijusių klausimų.

„Tokie kompromisai ar raginimai pilnai grįžti prie tradicinio darbo biure yra grįsti prielaida, kad nuotolinis darbas lanksčiomis valandomis kenkia darbuotojų produktyvumui, o išties efektyviai dirbti galima tik būnant toje pačioje fizinėje erdvėje su kolegomis. Visgi vien tai, kad darbuotojai bus priversti dirbti iš biuro, savaime neužtikrins aukšto jų produktyvumo. Be to, lankstumas yra daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik galimybę dirbti iš namų ar kitos vietos, bet ir pačiam planuoti savo darbo laiką, neįsispraudžiant į standartinių darbo valandų rėmus“, – sako M. Šestilo.

Svarbu pasitikėti darbuotojais

Anot „Telia Global Services Lithuania“ atstovo, ne paslaptis, kad įvairių „laiko vagių“ yra tiek biure, tiek namuose. Tad produktyvumas priklauso ne tiek nuo darbo vietos, kiek nuo paties darbuotojo įpročių ir individualių savybių, o svarbiausia – atsakomybės už savo rezultatus jausmo. Būtent jį turėtų skatinti ir ugdyti aukštą darbuotojų produktyvumą norinčios užtikrinti įmonės.

„Kalbant apie lanksčias darbo valandas, jos leidžia žmogui išnaudoti patį produktyviausią savo laiką. Kažkam tai galbūt yra ankstyvas rytas, kažkam – vėlyva popietė ar vakaras. Kartais per pora produktyviausių valandų gali nuveikti daugiau nei per visą likusią dieną. Tad nėra didelės prasmės spausti darbuotojų į rėmus ir reikalauti dirbti konkrečiomis valandomis ar iš konkrečios vietos. Svarbu sudaryti sąlygas kiekvienam dirbti pagal savo poreikius, ritmą ir produktyvumo pikus. Juk išdirbtos valandos nėra tikslas pats savaime – svarbiausia pasiektas rezultatas. Be abejo, kalbame apie pozicijas, kuriose dirbti lanksčiai yra įmanoma“, – sako M. Šestilo.

Šestilo manymu, pasitikėjimas darbuotojais yra raktas į sėkmingą lankstaus darbo modelio taikymą. Dėl to pasitikėjimu grįstų santykių tarp darbuotojų ir vadovų kūrimas yra viena iš pagrindinių darbdaviams tenkančių užduočių. Anot eksperto, vadovų ir įmonės pasitikėjimą jaučiantys darbuotojai yra labiau linkę įdėti papildomų pastangų ir siekti aukštesnių rezultatų.

Lankstumas neatsiejamas nuo lyderystės

Ž. Valeišienė sutinka, kad įmonės darbuotojų produktyvumas daugiau priklauso nuo jos organizacinės kultūros ir vadybos principų, nei nuo to, kiek valandų darbuotojai dirba iš biuro, o kiek namuose. Ekspertės manymu, pasitikėjimas ir lyderystė šiuo požiūriu yra vieni svarbiausių veiksnių.

„Yra įmonių, kurios investuoja į darbuotojų stebėjimo įrangą ir siekia savo specialistus kuo labiau kontroliuoti. Tačiau vis daugiau organizacijų renkasi darbuotojus įtraukti ir motyvuoti investuodamos į į vadybinę kokybę bei vadovų ugdymą leidžiančios lyderystės kelią. Kasdienės lyderystės praktikos yra itin svarbios organizacijos produktyvumui, abipusiu pasitikėjimu grįstų santykių ugdymui. Lankstaus darbo sąlygomis taip pat yra labai svarbūs aiškūs susitarimai su darbuotojais. Jie tampa pagrindu rezultatų vertinimui ir padeda išvengti nesusipratimų bei konfliktų. Kai susitariama, ko iš darbuotojo tikimasi įmonės, funkcijos ir komandos lygmenyse, sudaromos sąlygos dirbti lanksčiai ir produktyviai“, – pažymi Ž. Valeišienė.

Anot Ž. Valeišienės, dirbant lanksčiu darbo grafiku bei nuotoliniu būdu taip pat svarbu išspręsti ir tam tikrus kasdienius praktinius klausimus – pavyzdžiui, apsibrėžti nuotolinių susitikimų planavimo tvarką,  nusimatyti efektyvaus grįžtamojo ryšio priemones, vengti šališkumo artumo pagrindu (angl. proximity bias), kai daug laiko biure praleidžiantys darbuotojai automatiškai vertinami geriau nei dalį laiko dirbantys per nuotolį, nepriklausomai nuo jų pasiektų rezultatų. Tai savotiška organizacinė higiena, kuri yra svarbi norint išpildyti darbuotojų turimus lankstumo lūkesčius, nepakenkiant produktyvumui.

Biuras išliks reikalingas

Šestilo pažymi, kad lankstumas nereiškia visiško darbo biure svarbos sunykimo. Bendra fizinė erdvė, kurioje specialistai gali susitikti, bendrauti, keistis idėjomis, patogiai dirbti ir toliau išliks svarbi. Tačiau organizacijos turėtų siekti, kad darbuotojai savo laisva valia rinktųsi dirbti iš biuro, o ne darytų tai per prievartą.

„Biuro aplinka yra nepakeičiama į įmonės gyvenimą siekiantiems įsilieti naujokams ar jaunesniems specialistams, kuriems reikia sparčiai mokytis, įgyti patirties. Dėl to savo darbuotojus skatiname atvykti į biurą, o daugelis tai daro tikrai noriai. Visgi visos komandos savo viduje gali pačios apsibrėžti ir susitarti, kokiais principais dirba ir nusimatyti lankstumo ribas, jei jų reikia. Kitaip tariant, tikime, kad kiekvienu atveju vadovai su savo komandomis ras tinkamiausią sprendimą. Manu, kad tai ir yra tikrasis lankstumas. Toks modelis pasiteisina, tad ir toliau jį taikysime“, – sako M. Šestilo.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


14 birželio, 2024

Dėl Rokiškio rajone fiksuoto afrikinio kiaulių maro atvejo, šaukiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, pranešė portalas „Rokiškiosirena.lt“. Portalo duomenimis, savaitės viduryje […]

14 birželio, 2024

Dirbtinio intelekto (DI) temoje ilgą laiką tylėjusi „Apple“ savo kortas pagaliau atskleidė šią savaitę vykusioje WWDC konferencijoje. Kartu su „ChatGPT“ […]

14 birželio, 2024

Neringos savivaldybė informuoja, apie baigtus Pervalkos pirso remonto darbus – hidrotechninis statinys pritaikytas ir laivelių švartavimuisi. Neringos savivaldybės inicijuotų remonto […]

14 birželio, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad „Michelin“ atėjimas į Lietuvą kitąmet užtikrins 4 mln. eurų papildomų pajamų. Anot […]

13 birželio, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame […]

13 birželio, 2024

Nuo sovietų okupacijos nukentėjusi Lietuva negali pasigirti verslo dinastijomis, kurių ištakos siektų šimtmečius. Skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, Lietuvos žmonėms […]

13 birželio, 2024

Trečiadienį Seime pristatytas Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų parengtas leidinys „Rinkimų knyga. Mandatas lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir […]

13 birželio, 2024

Daugiabučių kiemai vairuotojams dažnai tampa tikru galvos skausmu. Vargai ieškant laisvos vietos prisiparkuoti, bet kaip ir bet kur pastatyti kitų […]

12 birželio, 2024

Ukmergėje trečiadienį atidarytas 4,1 mln. eurų vertės saulės elektrinių parkas. Skelbiama, kad parke pagaminta žalioji elektros energija bus tiekiama visoms […]

12 birželio, 2024

Pastangos stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą yra neatsiejamos nuo būtinybės pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos ir didinti pastatų tvarumą. Prekybos […]

12 birželio, 2024

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas nuo liepos 1 d. pradeda vadovauti naujai įkurtam Žmonių ir kultūros Lietuvoje […]

Kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis
11 birželio, 2024

Prieš kelias savaites „Microsoft“ mus priartino prie nieko nepamirštančio kompiuterio utopijos išsipildymo, bet technologijų bendruomenė į tai sureagavo ne liaupsėmis, […]

10 birželio, 2024

Organizuojant įmonių renginius, seminarus ar konferencijas, viena iš didžiausių iššūkių yra dalyvių transportavimo logistika. Patikimas ir efektyvus transportavimas yra esminis […]

10 birželio, 2024

Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos […]

10 birželio, 2024

Regionuose įkurtų bendradarbystės centrų „Spiečius“ nariai ir vėl kviečiami teikti paraiškas finansinėms subsidijoms gauti. Viso parama siekia 565 tūkst. eurų, […]

10 birželio, 2024

Lietuvos bankas (LB) investicijų valdymo įmonei „Nter Asset Management“ suteikė alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės (AKISVĮ) licenciją. Turėdama ją, […]

7 birželio, 2024

Įsivaizduokite ausines, kurios žino jūsų mėgstamiausius atlikėjus, su jumis gali pasikalbėti keliomis kalbomis ir net pritildyti muziką, kai kažkas pašaukia […]

Gediminas Šimkus. ELTA / Josvydas Elinskas
7 birželio, 2024

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gali dar ne vieną kartą šiais metais […]

7 birželio, 2024

Centrinėje sostinės dalyje esantis Šnipiškių rajonas, kuriame telkiasi didieji sostinės verslai ir neseniai duris atvėrė ramybe alsuojantis Vilniaus japoniškas sodas, […]

Teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė
6 birželio, 2024

Didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas „Wallmart“, o taip pat ir „Lidl“ valdanti „Schwarz Group“, automobilių „Volkswagen“ ir „Ford“ gamintojai, elektronikos […]