Naudingųjų iškasenų teritorijai Pakruojyje – ilgalaikė atkūrimo ir integravimo vizija
Naudingosios iškasenos – laikinos, nes vieną dieną tiesiog pasibaigs. Tokią mintį kelia projekte „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti tarptautinė komanda „GASP Landscape“, norinti sukurti naują, ilgalaikę viziją Dolomito teritorijai Pakruojyje.
Pakruojis laikomas mažiausiai miškingu rajonu visoje Lietuvoje, o miškų ploto nedidina ne vienus metus vykstančios ir dar vyksiančios dolomito skaldos kasybos. Keliama problema, kad šalia Pakruojo esanti teritorija yra nepatraukli, neįveiklinta, nesutvarkyta ir nepritaikyta turizmo reikmėms. Šią vietą norima pritaikyti poilsiui ir industriniam turizmui, todėl prašoma suprojektuoti apžvalgos aikšteles, apžvalgos takus ir bokštą, vandens pramogų infrastruktūrą, ultralengvųjų orlaivių pakilimo taką.
Tarptautinė „GASP Landscape“ komanda, kurią sudaro lietuviai Simona Reičiūnaitė, Paulius Usevičius, Gabija Petkūnaitė ir italas Amedeo Ardolino, teigia, kad kuriant projektus Dolomito teritorijai reikia atsižvelgti ir į poreikius ateityje.
„Pagrindinė problema dėl naudingųjų iškasenų teritorijų – kaip ta vietovė bus naudojama tada, kai baigsis resursai. Savo pasirinktai teritorijai norime numatyti ilgalaikę viziją, kaip pažeistas kraštovaizdis gali būti atkurtas ir išmaniai integruotis prisitaikant prie šių dienų poreikių. Ši vizija galėtų būti įgyvendinta etapais.
Nors dolomito kasyba pažeidė natūralų teritorijos kraštovaizdį, tai atveria galimybę jį atkurti, išmaniai integruoti, pritaikyti rekreacijai, skatinti bioįvairovę, puoselėti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą. Norime akcentuoti, kad gyventojus sudaro ne tik žmonės, bet ir kitos gyvybės formos: augalija, gyvūnija.
Šios gyvybės formos atlieka itin svarbų vaidmenį, nes gamtoje natūraliai susiformavę procesai yra efektyvūs, tvarūs, paprasti ir gali padėti miestams kovojant su iškylančiomis problemomis. Galiausiai, siekiame patrauklios vietos pabūti gamtoje, pritraukti lankytojų, miesto žinomumo tarptautiniu mastu“, – apie savo planus pasakoja „GASP Landscape“ komanda.
„Išmaniojo miesto“ dalyviai pabrėžia, kad kuriant ateities miestus reikės vis labiau atsižvelgti ne tik į aplinkos, bet ir į klimato kaitos sąlygas.
„Dažnesni kritulių ir temperatūros ekstremumai, auganti populiacija, didėjantis energijos suvartojimas, mažėjanti biologinė įvairovė kelia daug susirūpinimo, tačiau žmonių gebėjimas prisitaikyti ir pasimokyti iš savo klaidų teikia viltį, kad ateities miestai bus atsparūs ir tvarūs. Automatizacija ir dirbtinis intelektas taps vieni iš aspektų, palengvinančių žmonių gyvenimus, naujos mobilumo strategijos performuos esamą infrastruktūrą ir kardinaliai pakeis mūsų judėjimą mieste. Norime tikėti, kad ateities miestas bus skirtas ne tik įvairių rasių bei kultūrų žmonėms, bet ir florai bei faunai, o išmaniosios technologijos bus tik priemonė, skirta palengvinti kasdienybę.
Vienas iš pagrindinių išmaniojo miesto bruožų yra jo „protingi“ gyventojai. Esant stipriam bendruomenės įsitraukimui, miesto plėtra užtikrina gyventojų gerovę, todėl yra tausojama jų gyvenamoji aplinka“, – teigia komanda.
Komanda taip pat atskleidė, kas juos labiausiai įkvepia.
„Tai – žymios istorinės asmenybės, tokios kaip Versalio rūmų sodų autorius Le Notre, taip pat šių dienų olandų kraštovaizdžio dizaineris Pietas Oudolfas. Dirbdami prie įvairių projektų būtent iš olandų semiamės daugiausia žinių apie kraštovaizdį. Tai šalis, kurioje visada reikėjo ieškoti alternatyvių sprendimų prisitaikant prie klimato, drėgno dirvožemio, rasti patogius būdus maistui auginti. Tai tik dalis iššūkių, su kuriais susidurs ateities miestai.
Be jau minėtų vardų, mus taip pat įkvepia jautrus olandų biuro „West8“ ir belgų dizainerių OMGEVING požiūris į kraštovaizdį“, – sako „GASP Landscape“ nariai.
Kurdami projektą komandos nariai taip pat panaudos patirtį, sukauptą dirbant Belgijoje – OMGEVING ir LAMA landscape architects įmonėse.
