16 gruodžio, 2020
Skuodo rajono savivaldybė

Naujovės Skuodo rajono reprezentacijoje: sukurtas prekinis ženklas, muzikinis kūrinys ir vaizdo klipas

Vaizdo klipo filmavimo pradžia, aptariamos detalės

Pristatomi didžiulio, trijų dalių, kūrybinio projekto, reikšmingo Skuodo rajono reprezentacijos atžvilgiu, rezultatai: sukurtas rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“ bei vaizdo klipas. Visos šios reprezentacinės priemonės turi savo vertę ir reikšmę, perduoda informacinį turinį, o susijungusios į vieną visumą jos ištransliuoja stiprią žinią: Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! Neapsigaukite, žodis „kietas“ vartojamas ne todėl, kad siekiama pasigirti ar parodyti, kad esame geresni už kitus, o todėl, kad šis žodis atspindi daug svarbių rajonui dalykų – juk niekur kitur tiek akmenų, kiek yra čia, visoje Lietuvoje nerasite, čia gyvena tvirto ir atkaklaus būdo žmonės, o kas svarbiausia – krašto istorija byloja, kad šioje žemėje daugiau nei prieš tūkstantį metų gyveno karingi ir vieningi kuršiai, jų sostinė – Apuolė – buvo anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, Apuolėje gyveno mūsų protėviai ir ten formavosi mūsų krašto pagrindas, kuris vis dar aiškiai matomas ir šiandien. Vieni iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra išlikę gausūs aukuro akmenys, Skuodo miesto aikštė papuošta kuršių sagės simboliu, kasmet organizuojamas tradicinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, rajone informaciniai stendai, kryptrodės, nuorodos į lankytinus objektus apipavidalinti kuršių simbolika ir kt.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis. „Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau“, – sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, – Savivaldybės merui taip pat antrino viena iš pagrindinių projekto iniciatorių Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Pasak jos, nuolat svarstyta, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Dabar visa tai ir yra įgyvendinta. „Jau džiaugiamės projekto rezultatais ir labai norime, kad juos pamatę, išgirdę žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera, o vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu dar labiau sustiprėtų. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug teigiamų prasmių“, – sakė D. Budrienė.

Svarbu paminėti, kad prie šio trijų dalių projekto dirbo apie 100 žmonių: nuo idėjos sumanytojų, režisierių, grafikos dizainerių iki techninio personalo.

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas yra sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Iš esmės šis ženklas yra pasaulio medžio simbolis, nes viršuje yra Perkūno ženklas, o tai reiškia dangų, apačioje matomas Maros ženklas, kuris simbolizuoja vandenų karaliją, ir yra pagrindas, ant kurio tarsi stovi mūsų krašto žmonės, esantys tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Šis ženklas yra archetipinis, paremtas istorine heraldika.

Ženklu siekiama atgaivinti savivertę, parodyti mūsų krašto šaknis. Nuo to mes nepasidarome geresni už kitus, bet nesame ir blogesni, mes tiesiog esame unikalūs ir originalūs. Šis ženklas turėtų vienyti visus rajono gyventojus, išlaikyti Skuodo miesto bei rajono atspindinčią dvasią ir simboliką, sąsają su kuršiškuoju laikotarpiu.

Ženklo dvi bazinės spalvos yra prūsiška mėlyna ir auksinė.  Mėlyna išsiskiria iš aplinkos, o auksinė spalva yra kaip saulės, derliaus simbolis. Ženkle matoma runų rašto, senovės rašto stilistika. Ženklas turi ne tik bendrinės kalbos variantą, bet ir žemaitišką, ir anglišką.

Kuriant ženklą vadovautasi šiais raktiniais žodžiais: akmuo, baltų gentis, kuršiai, turizmas, istorinis palikimas, žmogus, akis, ornamentai, tvirtas, originalus, kietas.

Ženklas bus naudojamas rinkodaros ir komunikacijos priemonėse, turizmo srityje, renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, prezentacijose, gaminant suvenyrus ir kt. Ženklą galės naudoti įstaigos, įmonės, organizacijos, bendruomenės, atsižvelgusios į ženklo stiliaus vadove pateiktą informaciją.

Ženklo idėją vizualiai įgyvendino, stiliaus vadovą parengė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas.

„Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“

Muzikine projekto dalimi pasirūpinti buvo pasiūlyta gerbiamam kraštiečiui, multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį. S. Petreikis pasiūlymą priėmė ir į projektą įtraukė savo brolį Donatą Petreikį, kuris ir yra muzikos autorius. Multiinstrumentalistas S. Petreikis sako, kad brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Tolimesnio įkvėpimo kūriniui ieškota pačioje Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse. Kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu. Todėl kūrinys dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dinamiškos ir net grėsmingos nuotaikos. Muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.  Skuodo kraštui didžiulė garbė turėti garsių kraštiečių specialiai kurtą himną, kuris išpildytas ne tik garsiškai, bet ir vizualiai.

Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis  prie didžiausio Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmens atlieka naująjį kūrinį.

Vaizdo klipas „Samogits“

Reprezentacinis vaizdo klipas turi įdomų, mistišką siužetą. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių. Vaizdo klipe buvo siekiama parodyti rajono gamtą, objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, norint perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį, gyvenimą. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras atspindėti čia gyvenančius žmones, o tai geriausiai gali padaryti asmenys, turintys ryšį su šiuo kraštu. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad Skuodo krašte yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus.

Vaizdo klipą tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties intensyviai filmavo vaizdo agentūra „Turbo“.

Dalis „Samogits“ vaizdo klipo filmuota prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Klipe matomi ir kiti svarbūs, unikalūs gamtos objektai: Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, Apuolės piliakalnis (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė), Šauklių tundra (kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejus bei Vaclovo Into Respublikinio akmenų muziejaus parkas, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią, ir Truikinių šaltinėlis – hidrologinis gamtos paminklas.

Skuodo krašto video pristatymą žiūrėkite čia.

Akivaizdu, rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, muzikos kūrinys ir vaizdo klipas yra kur kas daugiau nei tiesiog vaizdas, muzika, logotipas, spalvos, šūkis, tai yra visa Skuodo krašto esatis. Šių reprezentacinių priemonių derinys išryškina Skuodo krašto specifiką, stiprina tapatybę, apimant ekonominius, socialinius, aplinkos, istorinius ir kultūrinius aspektus. Tikimasi, kad nuo šiol Skuodo rajonas taps labiau atpažįstamas ir pritrauks daugiau atvykstančių pažinti Skuodo kraštą.

Gruodžio mėnesio pradžioje buvo planuojamas didžiulis renginys, kurio metu būtų pristatytas projektas ir jo rezultatai, tačiau dėl prastos epidemiologinės koronaviruso situacijos jis negalėjo įvykti.


Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]

15 vasario, 2024

Vasario 14-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Jūratės Onaitytės 70-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pagal Daivos Čepauskaitės […]

14 vasario, 2024

Svarbią kiekvienam savo kraštą mylinčiam šventę – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Klaipėdos rajono centras Gargždai pasitinka pasipuošęs išskirtine tautine simbolika. […]

14 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, apdovanojo 2023 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei […]

14 vasario, 2024

Antradienį Vilniuje, Valdovų rūmuose buvo pristatytas Justino Marcinkevičiaus 10-ies tomų „Raštų“ rinkinys.  Iškilminga atmosfera alsuojančioje aplinkoje gausiai susirinkusius dalyvius sveikino […]

14 vasario, 2024

Vyriausybės posėdyje už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skirtos dailėtyrininkei, pedagogei Aleksandrai […]

Andrius Šukutis / A. Reipos nuotr.
13 vasario, 2024

„Kalvystė man – savęs realizavimas, kai užgimusi mintis tampa kūriniu. Ne šiaip kūriniu, o ilgaamžiu. Šiais plastmasės laikais tai svarbu“, […]

13 vasario, 2024

Kauno rotušė išgyvena vienus didžiausių pokyčių per visą savo istoriją. Pastato restauravimo ir pritaikymo muziejinei funkcijai darbai jau eina į […]