16 gruodžio, 2020
Skuodo rajono savivaldybė

Naujovės Skuodo rajono reprezentacijoje: sukurtas prekinis ženklas, muzikinis kūrinys ir vaizdo klipas

Vaizdo klipo filmavimo pradžia, aptariamos detalės

Pristatomi didžiulio, trijų dalių, kūrybinio projekto, reikšmingo Skuodo rajono reprezentacijos atžvilgiu, rezultatai: sukurtas rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“ bei vaizdo klipas. Visos šios reprezentacinės priemonės turi savo vertę ir reikšmę, perduoda informacinį turinį, o susijungusios į vieną visumą jos ištransliuoja stiprią žinią: Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! Neapsigaukite, žodis „kietas“ vartojamas ne todėl, kad siekiama pasigirti ar parodyti, kad esame geresni už kitus, o todėl, kad šis žodis atspindi daug svarbių rajonui dalykų – juk niekur kitur tiek akmenų, kiek yra čia, visoje Lietuvoje nerasite, čia gyvena tvirto ir atkaklaus būdo žmonės, o kas svarbiausia – krašto istorija byloja, kad šioje žemėje daugiau nei prieš tūkstantį metų gyveno karingi ir vieningi kuršiai, jų sostinė – Apuolė – buvo anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, Apuolėje gyveno mūsų protėviai ir ten formavosi mūsų krašto pagrindas, kuris vis dar aiškiai matomas ir šiandien. Vieni iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra išlikę gausūs aukuro akmenys, Skuodo miesto aikštė papuošta kuršių sagės simboliu, kasmet organizuojamas tradicinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, rajone informaciniai stendai, kryptrodės, nuorodos į lankytinus objektus apipavidalinti kuršių simbolika ir kt.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis. „Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau“, – sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, – Savivaldybės merui taip pat antrino viena iš pagrindinių projekto iniciatorių Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Pasak jos, nuolat svarstyta, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Dabar visa tai ir yra įgyvendinta. „Jau džiaugiamės projekto rezultatais ir labai norime, kad juos pamatę, išgirdę žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera, o vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu dar labiau sustiprėtų. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug teigiamų prasmių“, – sakė D. Budrienė.

Svarbu paminėti, kad prie šio trijų dalių projekto dirbo apie 100 žmonių: nuo idėjos sumanytojų, režisierių, grafikos dizainerių iki techninio personalo.

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas yra sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Iš esmės šis ženklas yra pasaulio medžio simbolis, nes viršuje yra Perkūno ženklas, o tai reiškia dangų, apačioje matomas Maros ženklas, kuris simbolizuoja vandenų karaliją, ir yra pagrindas, ant kurio tarsi stovi mūsų krašto žmonės, esantys tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Šis ženklas yra archetipinis, paremtas istorine heraldika.

Ženklu siekiama atgaivinti savivertę, parodyti mūsų krašto šaknis. Nuo to mes nepasidarome geresni už kitus, bet nesame ir blogesni, mes tiesiog esame unikalūs ir originalūs. Šis ženklas turėtų vienyti visus rajono gyventojus, išlaikyti Skuodo miesto bei rajono atspindinčią dvasią ir simboliką, sąsają su kuršiškuoju laikotarpiu.

Ženklo dvi bazinės spalvos yra prūsiška mėlyna ir auksinė.  Mėlyna išsiskiria iš aplinkos, o auksinė spalva yra kaip saulės, derliaus simbolis. Ženkle matoma runų rašto, senovės rašto stilistika. Ženklas turi ne tik bendrinės kalbos variantą, bet ir žemaitišką, ir anglišką.

Kuriant ženklą vadovautasi šiais raktiniais žodžiais: akmuo, baltų gentis, kuršiai, turizmas, istorinis palikimas, žmogus, akis, ornamentai, tvirtas, originalus, kietas.

Ženklas bus naudojamas rinkodaros ir komunikacijos priemonėse, turizmo srityje, renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, prezentacijose, gaminant suvenyrus ir kt. Ženklą galės naudoti įstaigos, įmonės, organizacijos, bendruomenės, atsižvelgusios į ženklo stiliaus vadove pateiktą informaciją.

Ženklo idėją vizualiai įgyvendino, stiliaus vadovą parengė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas.

„Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“

Muzikine projekto dalimi pasirūpinti buvo pasiūlyta gerbiamam kraštiečiui, multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį. S. Petreikis pasiūlymą priėmė ir į projektą įtraukė savo brolį Donatą Petreikį, kuris ir yra muzikos autorius. Multiinstrumentalistas S. Petreikis sako, kad brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Tolimesnio įkvėpimo kūriniui ieškota pačioje Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse. Kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu. Todėl kūrinys dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dinamiškos ir net grėsmingos nuotaikos. Muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.  Skuodo kraštui didžiulė garbė turėti garsių kraštiečių specialiai kurtą himną, kuris išpildytas ne tik garsiškai, bet ir vizualiai.

Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis  prie didžiausio Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmens atlieka naująjį kūrinį.

Vaizdo klipas „Samogits“

Reprezentacinis vaizdo klipas turi įdomų, mistišką siužetą. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių. Vaizdo klipe buvo siekiama parodyti rajono gamtą, objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, norint perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį, gyvenimą. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras atspindėti čia gyvenančius žmones, o tai geriausiai gali padaryti asmenys, turintys ryšį su šiuo kraštu. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad Skuodo krašte yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus.

Vaizdo klipą tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties intensyviai filmavo vaizdo agentūra „Turbo“.

Dalis „Samogits“ vaizdo klipo filmuota prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Klipe matomi ir kiti svarbūs, unikalūs gamtos objektai: Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, Apuolės piliakalnis (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė), Šauklių tundra (kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejus bei Vaclovo Into Respublikinio akmenų muziejaus parkas, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią, ir Truikinių šaltinėlis – hidrologinis gamtos paminklas.

Skuodo krašto video pristatymą žiūrėkite čia.

Akivaizdu, rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, muzikos kūrinys ir vaizdo klipas yra kur kas daugiau nei tiesiog vaizdas, muzika, logotipas, spalvos, šūkis, tai yra visa Skuodo krašto esatis. Šių reprezentacinių priemonių derinys išryškina Skuodo krašto specifiką, stiprina tapatybę, apimant ekonominius, socialinius, aplinkos, istorinius ir kultūrinius aspektus. Tikimasi, kad nuo šiol Skuodo rajonas taps labiau atpažįstamas ir pritrauks daugiau atvykstančių pažinti Skuodo kraštą.

Gruodžio mėnesio pradžioje buvo planuojamas didžiulis renginys, kurio metu būtų pristatytas projektas ir jo rezultatai, tačiau dėl prastos epidemiologinės koronaviruso situacijos jis negalėjo įvykti.


23 sausio, 2026

2026 m. „Oskaro“ apdovanojimui nominuotas dokumentinis filmas „Armed Only with a Camera: The Life and Death of Brent Renaud“ („Apsiginklavę […]

23 sausio, 2026

Ar žinote, kad rašytoja nesilaikė etiketo „į akis – tik malonius dalykus“? Ji nebuvo iš tų „padoriųjų“, kurie viską, kas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
23 sausio, 2026

Sausio 22 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (LNB) jos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir vienos didžiausių pasaulyje – Prancūzijos […]

21 sausio, 2026

Druskininkuose oficialiai atidaryta atnaujinta „Eglės sanatorijos“ comfort gydykla – tai pirmasis svarbus žingsnis įgyvendinant plataus masto rekonstrukciją. Didžiausia Šiaurės Europoje sanatorija, jungianti […]

19 sausio, 2026

Už ilgametį darbą puoselėjant Lietuvos sporto kultūrą, krepšinio istorijos įamžinimą bei išskirtinius pasiekimus žurnalistikos srityje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos […]

19 sausio, 2026

Iš Žemaitijos nacionalinio parko į šalia Varšuvos esantį Markų miestelį (buvęs Pustelnikas) Kultūros paveldo departamento pastangomis atvežti tautodailininko Antano Vaškio […]

15 sausio, 2026

2026 m. sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
12 sausio, 2026

Sausio 10 d. Kaune, Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje kultūros žurnalistei Skirmantei Javaitytei buvo įteikta 27-oji kasmetinė Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) […]

10 sausio, 2026

Sparčiausiai Klaipėdos rajone augančios Sendvario seniūnijos laukia reikšmingi pokyčiai. Čia iškils naujas ir modernus visuomeninės paskirties kompleksas, kuriame gyventojai galės […]

7 sausio, 2026

Artėja sausio 27-oji, kai minėsime garbingo mūsų tautiečio, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) mirties 99-ąsias metines. Po labai intensyvaus ir […]

6 sausio, 2026

Šiandien, Trijų Karalių dieną, iškilminga ceremonija vainikuota jubiliejinė, dvidešimtoji, nacionalinė konkursinė liaudies dailės paroda „Aukso vainikas“. Renginyje Užutrakio dvare paskelbti […]

2 sausio, 2026

Po septynerių metų iš eilės Pakruojo dvare vykusių įspūdingo masto šviesos žibintų festivalių, šią žiemą, visų nuostabai, dvaras apie naują […]

A. Čebatoriūtės nuotr.
1 sausio, 2026

„Meduolis yra vienintelis gardėsis ant mūsų stalo, kurio ištakos siekia VII-VIII amžių. Aš ir pati, klausdama – „kodėl būtent meduoliai?“ […]

22 gruodžio, 2025

Pasirinkimas, kokį automobilį nuomotis kelionei, gali gerokai paveikti kelionės patirtį. Kiekvienas kelionės tikslas reikalauja skirtingo požiūrio, todėl svarbu pasirinkti transporto […]

22 gruodžio, 2025

Klaipėdos apylinkės teismas „čekiukų“ byloje nuteisė buvusį Skuodo rajono savivaldybės tarybos narį Virgilijų Pajarską. Dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo […]

Scenoje – Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška (centre) ir seniūnijos bendruomenės centro pirmininkas Vladislavas Kačanovskis su projekto partneriais: Rudaminos seniūnijos, Ferdinando Ruščico ir „Ryto“ gimnazijų, meno mokyklos, vaikų lopšelių-darželių, Vilniaus rajono savivaldybės centrinė bibliotekos, Pagirių meno mokyklos vadovais / Rudaminos kultūros centro nuotr.
20 gruodžio, 2025

Rudaminos kultūros centre dažnai skamba lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių kalbos, tačiau gruodžio 12 dieną skambėjo ir daug įvairiuose šalies […]

Puikiai kryžių atkūrusiam ir Šv. Roką sukūrusiam meistrui Andriui Bieliukui – didžiausia pagarba. Sveikina seniūnė Gintauta Žaliniakienė, kairėje – Aušra Mickevičienė / Birutės Nenėnienės nuotr.
20 gruodžio, 2025

Rūškanas antrasis Advento sekmadienis ypatinga šviesa suspindo Pajevonyje. Įkalnę į Šventakalnį papuošė naujas kryžius ir koplytstulpis. Po šv. Mišių gausiai […]

18 gruodžio, 2025

Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešajai bibliotekai laimėjus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengtą Lietuvių kalbos dienų sostinės konkursą, 2026-ųjų […]

18 gruodžio, 2025

Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Radviliškio r.) vykusiame renginyje „Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia: istorija, relikvijos, meno vertybės“ pranešimus skaitė […]

17 gruodžio, 2025

Po keliolika valandų trukusių svarstymų, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančios pataisos įveikė antrąjį balsavimą Seime. Už […]

Regionų naujienos