16 gruodžio, 2020
Skuodo rajono savivaldybė

Naujovės Skuodo rajono reprezentacijoje: sukurtas prekinis ženklas, muzikinis kūrinys ir vaizdo klipas

Vaizdo klipo filmavimo pradžia, aptariamos detalės

Pristatomi didžiulio, trijų dalių, kūrybinio projekto, reikšmingo Skuodo rajono reprezentacijos atžvilgiu, rezultatai: sukurtas rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“ bei vaizdo klipas. Visos šios reprezentacinės priemonės turi savo vertę ir reikšmę, perduoda informacinį turinį, o susijungusios į vieną visumą jos ištransliuoja stiprią žinią: Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! Neapsigaukite, žodis „kietas“ vartojamas ne todėl, kad siekiama pasigirti ar parodyti, kad esame geresni už kitus, o todėl, kad šis žodis atspindi daug svarbių rajonui dalykų – juk niekur kitur tiek akmenų, kiek yra čia, visoje Lietuvoje nerasite, čia gyvena tvirto ir atkaklaus būdo žmonės, o kas svarbiausia – krašto istorija byloja, kad šioje žemėje daugiau nei prieš tūkstantį metų gyveno karingi ir vieningi kuršiai, jų sostinė – Apuolė – buvo anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, Apuolėje gyveno mūsų protėviai ir ten formavosi mūsų krašto pagrindas, kuris vis dar aiškiai matomas ir šiandien. Vieni iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra išlikę gausūs aukuro akmenys, Skuodo miesto aikštė papuošta kuršių sagės simboliu, kasmet organizuojamas tradicinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, rajone informaciniai stendai, kryptrodės, nuorodos į lankytinus objektus apipavidalinti kuršių simbolika ir kt.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis. „Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau“, – sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, – Savivaldybės merui taip pat antrino viena iš pagrindinių projekto iniciatorių Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Pasak jos, nuolat svarstyta, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Dabar visa tai ir yra įgyvendinta. „Jau džiaugiamės projekto rezultatais ir labai norime, kad juos pamatę, išgirdę žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera, o vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu dar labiau sustiprėtų. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug teigiamų prasmių“, – sakė D. Budrienė.

Svarbu paminėti, kad prie šio trijų dalių projekto dirbo apie 100 žmonių: nuo idėjos sumanytojų, režisierių, grafikos dizainerių iki techninio personalo.

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas yra sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Iš esmės šis ženklas yra pasaulio medžio simbolis, nes viršuje yra Perkūno ženklas, o tai reiškia dangų, apačioje matomas Maros ženklas, kuris simbolizuoja vandenų karaliją, ir yra pagrindas, ant kurio tarsi stovi mūsų krašto žmonės, esantys tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Šis ženklas yra archetipinis, paremtas istorine heraldika.

Ženklu siekiama atgaivinti savivertę, parodyti mūsų krašto šaknis. Nuo to mes nepasidarome geresni už kitus, bet nesame ir blogesni, mes tiesiog esame unikalūs ir originalūs. Šis ženklas turėtų vienyti visus rajono gyventojus, išlaikyti Skuodo miesto bei rajono atspindinčią dvasią ir simboliką, sąsają su kuršiškuoju laikotarpiu.

Ženklo dvi bazinės spalvos yra prūsiška mėlyna ir auksinė.  Mėlyna išsiskiria iš aplinkos, o auksinė spalva yra kaip saulės, derliaus simbolis. Ženkle matoma runų rašto, senovės rašto stilistika. Ženklas turi ne tik bendrinės kalbos variantą, bet ir žemaitišką, ir anglišką.

Kuriant ženklą vadovautasi šiais raktiniais žodžiais: akmuo, baltų gentis, kuršiai, turizmas, istorinis palikimas, žmogus, akis, ornamentai, tvirtas, originalus, kietas.

Ženklas bus naudojamas rinkodaros ir komunikacijos priemonėse, turizmo srityje, renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, prezentacijose, gaminant suvenyrus ir kt. Ženklą galės naudoti įstaigos, įmonės, organizacijos, bendruomenės, atsižvelgusios į ženklo stiliaus vadove pateiktą informaciją.

Ženklo idėją vizualiai įgyvendino, stiliaus vadovą parengė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas.

„Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“

Muzikine projekto dalimi pasirūpinti buvo pasiūlyta gerbiamam kraštiečiui, multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį. S. Petreikis pasiūlymą priėmė ir į projektą įtraukė savo brolį Donatą Petreikį, kuris ir yra muzikos autorius. Multiinstrumentalistas S. Petreikis sako, kad brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Tolimesnio įkvėpimo kūriniui ieškota pačioje Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse. Kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu. Todėl kūrinys dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dinamiškos ir net grėsmingos nuotaikos. Muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.  Skuodo kraštui didžiulė garbė turėti garsių kraštiečių specialiai kurtą himną, kuris išpildytas ne tik garsiškai, bet ir vizualiai.

Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis  prie didžiausio Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmens atlieka naująjį kūrinį.

Vaizdo klipas „Samogits“

Reprezentacinis vaizdo klipas turi įdomų, mistišką siužetą. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių. Vaizdo klipe buvo siekiama parodyti rajono gamtą, objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, norint perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį, gyvenimą. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras atspindėti čia gyvenančius žmones, o tai geriausiai gali padaryti asmenys, turintys ryšį su šiuo kraštu. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad Skuodo krašte yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus.

Vaizdo klipą tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties intensyviai filmavo vaizdo agentūra „Turbo“.

Dalis „Samogits“ vaizdo klipo filmuota prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Klipe matomi ir kiti svarbūs, unikalūs gamtos objektai: Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, Apuolės piliakalnis (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė), Šauklių tundra (kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejus bei Vaclovo Into Respublikinio akmenų muziejaus parkas, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią, ir Truikinių šaltinėlis – hidrologinis gamtos paminklas.

Skuodo krašto video pristatymą žiūrėkite čia.

Akivaizdu, rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, muzikos kūrinys ir vaizdo klipas yra kur kas daugiau nei tiesiog vaizdas, muzika, logotipas, spalvos, šūkis, tai yra visa Skuodo krašto esatis. Šių reprezentacinių priemonių derinys išryškina Skuodo krašto specifiką, stiprina tapatybę, apimant ekonominius, socialinius, aplinkos, istorinius ir kultūrinius aspektus. Tikimasi, kad nuo šiol Skuodo rajonas taps labiau atpažįstamas ir pritrauks daugiau atvykstančių pažinti Skuodo kraštą.

Gruodžio mėnesio pradžioje buvo planuojamas didžiulis renginys, kurio metu būtų pristatytas projektas ir jo rezultatai, tačiau dėl prastos epidemiologinės koronaviruso situacijos jis negalėjo įvykti.


16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

5 gegužės, 2022

Gargžduose šiandien – ypatinga diena. Iš Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpinės iškeltas senasis, dar 1925 metais išlietas varpas. Į […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

3 gegužės, 2022

Rodos, dar visai nesenai pasibaigė tradicinis XXI tarptautinis Stasio Šimkaus chorų konkursas, o ir pandemijos baubai sklaidosi, tad jau ant […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Ar kada susimąstėte, koks unikalus Dzūkijos regionas? O ar teko kada padzūkuoti? Patyrinėti šią Lietuvos vietovę ir tenykščius papročius, paklausyti […]

29 balandžio, 2022

Ketvirtadienio vakarą Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko iškilaus Lietuvos valstybininko, karininko ir diplomato, kultūros veikėjo Juozo Urbšio (1896–1991) knygos „Lietuva lemtingaisiais […]

29 balandžio, 2022

Viename didžiausių Japonijos meno festivalių – Setouchi meno trienalėje – eksponuojami garsaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus darbai – medinė skulptūra „Kartu“ ir […]

Beata Siewicz nuotr.
29 balandžio, 2022

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ tęsia kelionę ir po užsienio kino festivalius. Praėjusią savaitę psichologinė […]

Sonatos Nognienės nuotr.
27 balandžio, 2022

Kasmet paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė pinhole (camera obscura) fotografijos diena. Tradiciškai šią dieną profesionalūs Lietuvos fotomenininkai, fotografijos meno mėgėjai […]

27 balandžio, 2022

Aukštaitijos nacionaliniame parke, Minčios girios pakraštyje, senajame Ignalinos rajono Stripeikių kaime nuo gegužės mėnesio iki vėlyvo rudens lankytojų laukia vienintelis […]

26 balandžio, 2022

Balandžio 24 d. Radviliškio miesto kultūros centre vyko XIII Respublikinis kapelų festivalis „Žemėj Lietuvos“. Festivalyje dalyvavo ir susirinkusius savo dainomis […]

25 balandžio, 2022

Vienas ryškiausių modernistinės architektūros simbolių – kino teatras „Romuva“ – tapo jaukiais ir šiuolaikiškais meno bei kultūros namais. Po rekonstrukcijos […]