16 gruodžio, 2020
Skuodo rajono savivaldybė

Naujovės Skuodo rajono reprezentacijoje: sukurtas prekinis ženklas, muzikinis kūrinys ir vaizdo klipas

Vaizdo klipo filmavimo pradžia, aptariamos detalės

Pristatomi didžiulio, trijų dalių, kūrybinio projekto, reikšmingo Skuodo rajono reprezentacijos atžvilgiu, rezultatai: sukurtas rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, „Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“ bei vaizdo klipas. Visos šios reprezentacinės priemonės turi savo vertę ir reikšmę, perduoda informacinį turinį, o susijungusios į vieną visumą jos ištransliuoja stiprią žinią: Skuodo rajonas – kietas kuršių kraštas! Neapsigaukite, žodis „kietas“ vartojamas ne todėl, kad siekiama pasigirti ar parodyti, kad esame geresni už kitus, o todėl, kad šis žodis atspindi daug svarbių rajonui dalykų – juk niekur kitur tiek akmenų, kiek yra čia, visoje Lietuvoje nerasite, čia gyvena tvirto ir atkaklaus būdo žmonės, o kas svarbiausia – krašto istorija byloja, kad šioje žemėje daugiau nei prieš tūkstantį metų gyveno karingi ir vieningi kuršiai, jų sostinė – Apuolė – buvo anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Akivaizdu, Apuolėje gyveno mūsų protėviai ir ten formavosi mūsų krašto pagrindas, kuris vis dar aiškiai matomas ir šiandien. Vieni iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra išlikę gausūs aukuro akmenys, Skuodo miesto aikštė papuošta kuršių sagės simboliu, kasmet organizuojamas tradicinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos festivalis „Apuolė“, rajone informaciniai stendai, kryptrodės, nuorodos į lankytinus objektus apipavidalinti kuršių simbolika ir kt.

Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko teigimu, Skuodo kraštas yra ne tik gražus, bet ir išskirtinis. „Norėdami atskleisti rajono išskirtinumą, jau ilgą laiką kėlėme tapatybės klausimus: kas mes esame, iš kur mes atėjome ir kur mes einame? Įvairiose diskusijose vis rasdavome atsakymus, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su istorija, kuršių gentimi, žemaitiškumu, gamta, natūralumu, akmenimis, tvirtu rajono žmonių charakteriu. Manome, kad muzikos kūrinys, vaizdo klipas ir krašto reprezentacinis ženklas yra tinkamos priemonės visa tai atskleisti ir iškomunikuoti plačiau“, – sakė jis.

„Norime Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms parodyti, koks unikalus yra Skuodo kraštas – žalias, gražus ir paslaptingas“, – Savivaldybės merui taip pat antrino viena iš pagrindinių projekto iniciatorių Savivaldybės mero pavaduotoja Daiva Budrienė. Pasak jos, nuolat svarstyta, kaip didinti Skuodo krašto žinomumą, tačiau pamažu imta galvoti apie garsinės ir vaizdinės reprezentacijos kombinaciją. Dabar visa tai ir yra įgyvendinta. „Jau džiaugiamės projekto rezultatais ir labai norime, kad juos pamatę, išgirdę žmonės patys norėtų atvykti ir pamatyti, kaip čia gera, o vietos gyventojų pasididžiavimas savo kraštu dar labiau sustiprėtų. Skuodą pristatome kaip „Kietą kuršių kraštą“, ir tame žodyje „kietas“ telpa labai daug teigiamų prasmių“, – sakė D. Budrienė.

Svarbu paminėti, kad prie šio trijų dalių projekto dirbo apie 100 žmonių: nuo idėjos sumanytojų, režisierių, grafikos dizainerių iki techninio personalo.

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas

Skuodo rajono turizmo ir verslo prekės ženklas yra sudarytas iš simbolių, ženklų, kurie demonstruoja kuršių pasaulėžiūrą. Iš esmės šis ženklas yra pasaulio medžio simbolis, nes viršuje yra Perkūno ženklas, o tai reiškia dangų, apačioje matomas Maros ženklas, kuris simbolizuoja vandenų karaliją, ir yra pagrindas, ant kurio tarsi stovi mūsų krašto žmonės, esantys tarpininkai tarp žemės ir dangaus. Šis ženklas yra archetipinis, paremtas istorine heraldika.

Ženklu siekiama atgaivinti savivertę, parodyti mūsų krašto šaknis. Nuo to mes nepasidarome geresni už kitus, bet nesame ir blogesni, mes tiesiog esame unikalūs ir originalūs. Šis ženklas turėtų vienyti visus rajono gyventojus, išlaikyti Skuodo miesto bei rajono atspindinčią dvasią ir simboliką, sąsają su kuršiškuoju laikotarpiu.

Ženklo dvi bazinės spalvos yra prūsiška mėlyna ir auksinė.  Mėlyna išsiskiria iš aplinkos, o auksinė spalva yra kaip saulės, derliaus simbolis. Ženkle matoma runų rašto, senovės rašto stilistika. Ženklas turi ne tik bendrinės kalbos variantą, bet ir žemaitišką, ir anglišką.

Kuriant ženklą vadovautasi šiais raktiniais žodžiais: akmuo, baltų gentis, kuršiai, turizmas, istorinis palikimas, žmogus, akis, ornamentai, tvirtas, originalus, kietas.

Ženklas bus naudojamas rinkodaros ir komunikacijos priemonėse, turizmo srityje, renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, prezentacijose, gaminant suvenyrus ir kt. Ženklą galės naudoti įstaigos, įmonės, organizacijos, bendruomenės, atsižvelgusios į ženklo stiliaus vadove pateiktą informaciją.

Ženklo idėją vizualiai įgyvendino, stiliaus vadovą parengė Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dėstytojas prof. Vakaris Bernotas.

„Saulius Petreikis World Orchestra“ kūrinys „Samogits“

Muzikine projekto dalimi pasirūpinti buvo pasiūlyta gerbiamam kraštiečiui, multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui, pastaruoju metu besikoncentruojančiam į vikingiškai baltišką muzikos skambesį. S. Petreikis pasiūlymą priėmė ir į projektą įtraukė savo brolį Donatą Petreikį, kuris ir yra muzikos autorius. Multiinstrumentalistas S. Petreikis sako, kad brolį kūrybai įkvėpęs pasakojimais apie narsius kuršių karius ir tvirtą jų būdą. Tolimesnio įkvėpimo kūriniui ieškota pačioje Žemaitijoje: gamtoje, žmonėse. Kūrinyje atsispindi žemaitiškas charakteris, senovėje skleidęsis per kovos ir vienybės motyvus, o šiandien pasireiškiantis rimtumu ir užsispyrimu. Todėl kūrinys dinamiškai svyruoja nuo ramios ir plaukiančios iki dinamiškos ir net grėsmingos nuotaikos. Muzikinė „Samogits“ medžiaga yra gana vaizdinga – joje galima tam tikra prasme išgirsti ir Apuolės piliakalnį, ir ant jo augančius ąžuolus, tačiau kūrinio idėja pilnavertiškai atsiskleidžia garso ir vaizdo kombinacijoje.  Skuodo kraštui didžiulė garbė turėti garsių kraštiečių specialiai kurtą himną, kuris išpildytas ne tik garsiškai, bet ir vizualiai.

Multiinstrumentalistas Saulius Petreikis  prie didžiausio Lietuvos Barstyčių (Puokės) akmens atlieka naująjį kūrinį.

Vaizdo klipas „Samogits“

Reprezentacinis vaizdo klipas turi įdomų, mistišką siužetą. „Samogits“ vaizdo klipe matomos įvairios situacijos, atspindinčios įsivaizduojamo kuršių gyvenimo fragmentus: nuo tundroje žaidžiančių vaikų iki ant Apuolės piliakalnio įnirtingai besikaunančių karių ar apeiginius ritualus atliekančių žmonių. Vaizdo klipe buvo siekiama parodyti rajono gamtą, objektus – be pastatų ir be dabartinės infrastruktūros, norint perteikti paslaptingą ir mistišką kuršių pasaulį, gyvenimą. Autentišką atmosferą „Samogits“ vaizdo klipe kuria ir jame nusifilmavę žmonės: vietoje profesionalių aktorių buvo pakviesti kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ nariai bei jų vaikai, skuodiškės trynukės seserys Giedrė, Aušra, Rūta Žitkutės. Tokį pasirinkimą lėmė noras atspindėti čia gyvenančius žmones, o tai geriausiai gali padaryti asmenys, turintys ryšį su šiuo kraštu. Taip pat norėta perteikti žinutę, kad Skuodo krašte yra saugu gyventi, palanku kurti šeimas ir auginti vaikus.

Vaizdo klipą tris dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvos nakties intensyviai filmavo vaizdo agentūra „Turbo“.

Dalis „Samogits“ vaizdo klipo filmuota prie didžiausio Lietuvoje Barstyčių (Puokės) akmens. Klipe matomi ir kiti svarbūs, unikalūs gamtos objektai: Šilalės pirmasis akmuo su dubeniu, Apuolės piliakalnis (anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta Lietuvos gyvenvietė), Šauklių tundra (kraštovaizdžio draustinis, kuriame yra išlikę slenkant ledynams Baltijos jūros dugno uolienų klodų atnešti rieduliai), gydytojo Vaclovo Into sodyba-akmenų muziejus bei Vaclovo Into Respublikinio akmenų muziejaus parkas, kuriame galima išvysti, paliesti ar net pajausti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią, ir Truikinių šaltinėlis – hidrologinis gamtos paminklas.

Skuodo krašto video pristatymą žiūrėkite čia.

Akivaizdu, rajono turizmo ir verslo prekės ženklas, muzikos kūrinys ir vaizdo klipas yra kur kas daugiau nei tiesiog vaizdas, muzika, logotipas, spalvos, šūkis, tai yra visa Skuodo krašto esatis. Šių reprezentacinių priemonių derinys išryškina Skuodo krašto specifiką, stiprina tapatybę, apimant ekonominius, socialinius, aplinkos, istorinius ir kultūrinius aspektus. Tikimasi, kad nuo šiol Skuodo rajonas taps labiau atpažįstamas ir pritrauks daugiau atvykstančių pažinti Skuodo kraštą.

Gruodžio mėnesio pradžioje buvo planuojamas didžiulis renginys, kurio metu būtų pristatytas projektas ir jo rezultatai, tačiau dėl prastos epidemiologinės koronaviruso situacijos jis negalėjo įvykti.


Laureatai su ministru
7 gruodžio, 2021

Gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje iškilmingos  ceremonijos metu buvo įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos – […]

6 gruodžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Vilniaus rotušėje dalyvavo didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos – apdovanojimuose […]

Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius / Broniaus Vertelkos nuotr.
6 gruodžio, 2021

Deltuva – miestelis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio „Kėdainiai–Šėta–Ukmergė“, 6 km į vakarus nuo Ukmergės. Vakariniu pakraščiu teka dešinysis […]

Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
3 gruodžio, 2021

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis […]

Paežerių dvaro-muziejaus salėje gyvenimo ir muzikos labirintais klausytojus vedžiojo koncerto „Ant muzikos sparnų“ atlikėjai Šviesė Čepliauskaitė ir Mindaugas Jankauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

Lapkričio 28 dieną sukako 110 metų, kai gimė kamerinio dainavimo pradininkė, dėl išskirtinio balso Lietuvos lakštingalos vardą pelniusi Beatričė Grincevičiūtė. […]

Žvilgsnis į Guronių Šv. Juozapo koplyčią ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, koplytėles / Sauliaus Červoko nuotr.
2 gruodžio, 2021

Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Kaišiadorių r.) įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo […]

Keturiasdešimt Totorių kaime gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Fatima Šantrukova (Ščuckaja) prie netoli mečetės 1997 metais pastatyto paminklinio akmens, minint 600-ąsias totorių apsigyvenimo Lietuvoje metines. Mokytoja gimtajame kaime ji dirbo 31 metus
29 lapkričio, 2021

Vos už 16 kilometrų nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Teigiama, kad tai – viena pirmųjų Lietuvos […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
29 lapkričio, 2021

Lapkričio 5–6, 13 ir 26 dienomis Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyko XII respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Žiūrovai […]

Liubavo dvaro arklidės remontas / KIC nuotr.
27 lapkričio, 2021

Liubavo dvaro sodybos muziejus (Vilniaus r.) netrukus pasipildys dar vienu restauruotu pastatu – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiama tvarkyti […]

21 lapkričio, 2021

Kretingos muziejuje trumpam vieši svečiai iš tolimos praeities – archeologijos ekspoziciją papildė keturi nepaprasti manekenai. Jie vaizduoja rytiniame Baltijos pajūryje […]

19 lapkričio, 2021

Siekdama padidinti Klaipėdos jūrų uosto pralaidumą ir laivybos saugumą, Susisiekimo ministerija numato uosto išoriniam ir vidiniam laivybos kanalui gilinti papildomai […]

J. Zikaro namo sodelis Kaune
18 lapkričio, 2021

Šiais metais minimos 140-osios Juozo Zikaro (1881 11 18–1944 11 10) – vieno pirmųjų profesionalių ir garsiausių XX a. pirmos […]

15 lapkričio, 2021

Liūdynės kultūros centro Dembavos padalinyje (Veteranų g. 1A, Dembava) eksponuojamas unikalus šviečiantis trimatis popierinių raižinių labirintas gamtos motyvais.  Ši interaktyvi […]

Algirdas Ramaška / Go Forward nuotr.
12 lapkričio, 2021

Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška pastebi, kad kultūros sektoriuje daugiausiai dirba moterys, o vyrus į šią sritį pritraukti itin […]

Kryžių kalnas iš paukščio skrydžio / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
11 lapkričio, 2021

Siekiant vystyti turizmo infrastruktūrą, paslaugų kompleksiškumą ir gerinti traukos objektų pasiekiamumą šalyje, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu 2021 […]

Paveikslas požeminėje erdvėje / Marijonos Varneckienės nuotr.
8 lapkričio, 2021

Apie Panevėžyje esančią galeriją „Vandens veidas“ dar ne visi šio miesto gyventojai yra girdėję. Viena, ji atsidarė visai neseniai, antra, […]

8 lapkričio, 2021

Dažnai vis dar pasigirsta įvairių svarstymų apie Nidą: kad čia atostogauti brangu, kad veiklos mažai ir kad atostogos šiame  krašte […]

7 lapkričio, 2021

Lapkričio 6 d. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose tęsėsi XII respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Įsibėgėjant festivaliui, šeštadienį, šiauliečių […]

6 lapkričio, 2021

Pajūrio regioninis parkas ir SBA grupė Klaipėdos regiono gyventojus sukvietė į talką pajūryje, kurios metu savanoriai paruošė kopas rudens ir […]

5 lapkričio, 2021

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidėjusiuose jubiliejiniuose Baltijos Asamblėjos renginiuose pagal ilgametę tradiciją skirti BA apdovanojimai. BA Prezidentas, Seimo delegacijos […]