Naujųjų metų sutikimas neatsiejamas nuo įvairiausiomis vaišėmis nukrautų stalų ir dangų nušviečiančių margaspalvių fejerverkų. Tačiau tai, kas įprasta ir smagu mums, nebūtinai naudinga mūsų keturkojams draugams. Kuo būtina pasirūpinti, kad šventė praeitų sklandžiai ir augintinio vėliau netektų patikėti veterinarijos gydytojų priežiūrai?
Nelepinkite neįprastu maistu
Tiek veterinarijos gydytojai, tiek ir draudimo specialistai pastebi, kad šventiniu periodu augintinius dažniausiai kamuoja skrandžio ir žarnyno problemos.
„Nuo Kalėdų iki Naujųjų metų dažniausiai rūpinamės keturkojais, kuriuos kankina įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Šventiniu laikotarpiu sulaukiame svečių, sėdime prie vaišėmis nukrautų stalų, dažnas nori palepinti augintinį valgomu skanėstu, o tai vėliau turi savo pasekmes“, – pasakoja Jakovo veterinarijos centro vadovas Jakov Šengaut.
Specialistas pabrėžia, kad keturkojų draugų – tiek kačių, tiek ir šunų – nedera lepinti mums įprastais skanėstais, tokiais kaip rūkyti mėsos gaminiai ar šokoladas. Jeigu jų prisiragavusiam augintiniui sutrinka virškinimas, pirmoji pagalba – paslėpti maistą ir pasirūpinti šviežiu vandeniu. Vis dėlto, jeigu simptomai nelengvėja, augintinis viduriuoja, būtina kreiptis į veterinarijos kliniką – gali prireikti tiek vaistų, tiek ir lašelinės prarastiems skysčiams atstatyti.
Fejerverkus žiūrėkite be augintinių
Keturkojams augintiniams neįprasti ne tik naujametiniai skanėstai, bet ir vidurnaktį dangų nušviečiantys fejerverkai bei sproginėjančios petardos. Kur kas jautresnę klausą nei žmonės turintiems gyvūnams fejerverkai ir petardos gali sukelti daug išgąsčio.
Kaip sako J. Šengaut, sprogimo garso bijantys gyvūnai stresuoja, bėga slėptis į tylesnį kampą. Tokiu atveju gyvūną reikia stengtis nuraminti, pabūti su juo, paglostyti. Taip pat iš anksto galima įsigyti specialiai gyvūnams skirtų raminamųjų tablečių. Vis dėlto, specialisto praktikoje yra pasitaikę ir tokių atvejų, kuomet sprogimo garso itin smarkiai išgąsdintiems ir besislepiantiems gyvūnams prireikė ir zoopsichologo pagalbos.
Į masines susibūrimo vietas ir žiūrėti fejerverkų J. Šengaut nerekomenduoja vestis augintinių ir dėl traumų tikimybės.
Gydymas gali atsieiti ne vieną šimtą eurų
Savo ruožtu Mindaugas Balinskas, draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, skaičiuoja, kad dažniausiai augintinių patiriamų traumų (pavyzdžiui, letenų ar sąnarių) ar negalavimų (tokių, kaip virškinimo sutrikimai) gydymas šeimininkams vidutiniškai atsieina apie 150 eurų. Tačiau prireikus operacijos išlaidos gali priartėti ir prie 500 eurų.
Kruopščiai savo augintiniais besirūpinantiems šeimininkams išvengti nenumatytų išlaidų padeda sparčiai Lietuvoje populiarėjanti augintinių draudimo paslauga. Neseniai šią paslaugą pradėjusi siūlyti draudimo bendrovė pastebi augantį jos poreikį.
„Galimybe apdrausti savo augintinius – šunis ar kates – jau kurį laiką domėjosi tiek mūsų klientai, tiek ir partneriai. Atsižvelgę į jų poreikius, šią paslaugą pradėjome siūlyti visai neseniai, tačiau ja jau spėjo pasinaudoti ne vienas šimtas keturkojų savininkų“, – sako M. Balinskas.
Pasak jo, norint apdrausti augintinį, šis turi būti pažymėtas poodine mikroschema arba tatuiruote. Draudžiami šunys nuo 6 mėnesių iki 8 metų, o katės nuo 6 mėnesių iki 9 metų amžiaus. Draudimas apsaugo nuo nenumatytų gydymo išlaidų, atsiradusių dėl netikėtos augintinio ligos. Pavyzdžiui, prireikus pilvo, žarnyno ar skrandžio gydymo arba operacijos po traumos.
