Nematomas kelionių tragedijas nušviečia savanorystė
Savanorystė – vienas kilniausių žygdarbių, kuriam gali ryžtis žmogus. Taip sako Jonas Valaitis, projekto „Nebūk Naivus Kelyje“ savanoris komunikacijos srityje. Šiuo metu „Nebūk naivus kelyje“ atstovybei Klaipėdoje vadovaujantis vaikinas įsitikinęs, kad šis projektas – vienas reikšmingiausių mūsų šalyje, nes kovoja su problemomis, kurių didžioji dalis institucijų anksčiau nepastebėdavo.
„Ko gero, dauguma yra girdėję apie Justinos Šikšniūtės žūtį ar Dembavos istoriją. Nieko blogo neįtariančios merginos įsėdo į pakeleivingus automobilius, o po to buvo užpultos ir nužudytos. Šie atvejai yra garsiausi Lietuvoje. Tačiau, įdomu tai, kad tai yra viskas, ką žino mūsų visuomenė. Kai pradedu kalbėti šia tema, visi nustemba, išgirdęs, kad panašių istorijų yra dešimtys, o gal net ir šimtai“ , – pasakojo J. Valaitis.
Anot jo, retas kuris žino apie pavojus, tykančius keliaujant pakeleivingais automobiliais. Būtent apie tai prieš beveik pusantrų metų Mindaugo Jonušo inicijuotas projektas „Nebūk naivus kelyje“ ir informuoja.
„Paskaitos apie saugų keliavimą vyko ir Klaipėdoje. Tai džiugu. Žinios apie pavojus ir kaip nuo jų apsisaugoti pilnai. Štai kartą Mindaugas man pasakojo, jog po vieno seminaro prie jo priėjo mergina, kuri kaip tik ruošėsi keliauti pakeleivingu automobiliu. Ji labai jam dėkojo už suteiktą informaciją, nes galėjo jaustis žymiai saugiau. Galbūt kažkam šis projektas jau išgelbėjo ir gyvybę. Ką gali žinoti“ , – šypsodamasis kalbėjo vaikinas.
Jis teigė, kad „Nebūk naivus kelyje“ ne tik kuria saugesnį rytojų visuomenei, bet ir skatina į aktyvią veiklą įsitraukti jaunimo atstovus – projektas nuolat ieško kūrybingų, veržlių ir savo gyvenimo kelią atradusių ar dar tik siekiančių atrasti žmonių.
„Savanorystė žavi tuo, kad yra neatlygintina ir paniręs į ją, žmogus gali pasijusti geriau. Pavyzdžiui, aš visuomet svajojau pakeisti pasaulį, būti jam reikalingas. Ir nors dabar suprantu, kad pasaulio, ko gero, vienas nepakeisiu, su savo komanda mes darome viską, kad mūsų visuomenei būtų bent kiek geriau gyventi“ , – sakė savanoris.
Jis mano, kad neatlygintinas darbas dėl kitų žmonių gerovės yra vienas kilniausių žygdarbių, o kiekvienas, įžengęs į savanorystės kelią, vertas didelės pagarbos.
