Nors dermatologų Lietuvoje netrūksta, valstybinėse įstaigose jie sunkiai pasiekiami

Nors pagal oficialius duomenis Lietuvoje netrūksta dermatologų, dauguma jaunų specialistų renkasi ne gydomąją, o estetinę veiklos kryptį, pastebi medikų atstovai. Patys dermatologai neslepia – mažai šios srities specialistų dirba tik valstybinėse įstaigose, kur pacientai priimami gydymui. Dermatologo specialybę pasirinkę asmenys neretai dirba ir privačiame sektoriuje, kur dažnai suteikiamos gerai apmokamos estetinės.

Dermatologų Lietuvoje netrūksta, bet dauguma renkasi estetinę sritį

Remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje netrūksta gydytojų dermatologų. Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė sako, kad dauguma šios srities specialistų gydomojoje dermatologijoje dirba nepilnu etatu.

„Kas susiję su gydomąja dermatologija, tai jeigu jauni žmonės ir lieka dirbti šioje srityje, joje dirba nepilnu etatu. Tas tikrai yra matoma“, – sakė A. Panavienė.

Jai antrino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, pažymėdama, kad nors dauguma jaunų gydytojų renkasi dermatologijos rezidentūrą, tik nedidelė dalis vėliau dirba gydomojoje srityje.

„Aišku, matant, kad gydytojų dermatologų rezidentūrą baigia išties daug, pastaruoju metu tai yra populiari specialybė, dauguma ir renkasi rezidentūrą, tačiau tik nedidelė dalis nueina į gydomąją veiklą. Kiti užsiima kosmetine, o ne gydomąja veikla.“, – Eltai teigė N. Čiakienė.

Dauguma gydytojų dirba ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje

POLA direktorės N. Čiakienės teigimu, pacientai pastebi, kad tenka ilgai laukti konsultacijos tiek pas dermatologą, tiek pas kitos specialybės gydytoją.

„Prieinamumo pas gydytojus problema yra labai didelė ir pastaruoju metu labai jaučiama. Ir ne vien tik pas dermatologus, bet ir diagnozei ir gydymo pradėjimui pas onkologą labai pastaruoju metu yra eilės išilgėjusios – tą sako ir pacientai“, – pažymėjo ji.

Dabar laukiantieji dermatologo, pavyzdžiui, Santaros klinikose, įrašomi į laukiančiųjų registracijos, o ne paties gydymo eilę. Dažniausiai gydytojo dermatologo konsultacijos nemokamai tenka laukti vidutiniškai tris mėnesius, nors įstatymai numato kitaip.

„Teisės aktų normose įtvirtinta, kad diagnozė turėtų būti nustatoma per 28 dienas, o gydymas pradėtas dar per 14 dienų. Kai žmonės pirmai konsultacijai nueina į privačią konsultaciją, už ją susimoka, tada kažkaip užsiveda tas mechanizmas, tyrimai padaromi, tada dar įtelpama į tuos terminus“, – kalbėjo POLA direktorė.

„Jeigu bandoma eiti tuo oficialiuoju keliu, registruojantis kad ir per žaliuosius koridorius, deja, matome, kad tikrai palaukti reikia“, – pridūrė ji.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, pats dirbantis vienoje privačioje sostinės klinikoje, Tadas Raudonis pastebi, kad su didžiulėmis eilėmis susiduria ne tik dermatologų konsultacijos laukiantys pacientai. Pasak jo, eilės susidaro ir dėl to, kad beveik visi gydytojai Lietuvoje dirba ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje.

„Eilių klausimas yra labai elementarus – nei vienas gydytojas nedirba pilnu etatu valstybinėje įstaigoje, dėl to, kad valstybinių ir privačių įstaigų atlyginimai skiriasi kartais, pavyzdžiui, gali skirtis netgi 5 kartus“, – Eltai komentavo T. Raudonis.

„Gydytojas specialistas nelabai gali išgyventi iš valstybinės algos, nes eilinis dermatologas į rankas už pusę etato uždirba grubiai 800 eurų“, – teigė dermatologas.