Nuo epideminio parotito (kiaulytės) apsaugo skiepai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) informuoja, kad šiais metais (sausio – lapkričio mėn.) Panevėžio regione užregistruoti jau 5 epideminio parotito atvejai (Panevėžio r. – 3 atv., Panevėžio mieste – 2 atv.), kai 2015 metais ši infekcija nebuvo registruota. Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 39 epideminio parotito atvejai, kur sergamumo rodiklis siekė 0,13 atv./10 tūkst. gyv.
Kas yra epideminis parotitas?
Epideminis parotitas (kiaulytė) – ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių ir lyties liaukas, smegenų dangalus, kasą. Ligos sukėlėjas – paramyxo grupės virusas, kuris gana atsparus išorinėje aplinkoje: kambario temperatūroje gali išlikti iki 4 d., tačiau greitai žūsta, paveiktas ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.
Kaip užsikrečiama?
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą patenka per nosies bei burnos gleivinę. Sveiki imlūs asmenys užsikrečia ilgiau būdami vienoje patalpoje su ligoniu. Pasidauginę virusai patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą.
Ligos eiga
Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki susirgimo vidutiniškai trunka nuo 15 iki 18 d. Liga prasideda nežymiu karščiavimu, seilių liaukų patinimu. Vėliau temperatūra gali pakilti iki 38-39 Co, susitiprėja negalavimai – galvos ir raumenų skausmas, sutrinka miegas ir apetitas. Epideminis parotitas gali komplikuotis iki virusinio galvos smegenų dangalų uždegimo (meningito), kasos uždegimo (pankreatito), gali būti pažeistos lyties liaukos. Manoma, kad persirgtas epideminis parotitas yra viena vyrų nevaisingumo priežasčių. Kitos labai retos, bet pasitaikančios komplikacijos – kurtumas ir cukrinis diabetas.
Skiepais valdoma liga
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina. Ši vakcina skiriama du kartus: 15-16 mėn. ir 6-7 m.
