Nuosekliai tobulinami nemokumo procesai sudaro sąlygas verslui greičiau atsinaujinti
Per 2014–2015 m. buvo priimti svarbūs nemokumo procesus tobulinantys sprendimai: įsigaliojo nauja tvarka, kai bankroto administratorius skiriamas naudojantis kompiuterinės atrankos programa. Dėl to skaidrėja bankroto procesai ir geriau ginami visų kreditorių interesai, bankroto procedūros tampa paprastesnės ir efektyvesnės. Per šį laikotarpį sudarytos sąlygos kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių nemokumo procesų administratoriams teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvoje. Taip pat sudarytos teisinės prielaidos bankroto metu vykdomam turto pardavimui iš varžytynių elektroniniu būdu.
Pasak ūkio viceministro Gedimino Onaičio, Ūkio ministerija nuosekliai tobulina nemokumo procesus reguliuojančius teisės aktus, siekdama optimizuoti nemokumo procesų trukmę ir spręsti praktikoje kylančias problemas.
„Pastaruosius metus ypač daug dėmesio ir pasiūlymų sulaukta dėl įmonių bankroto procesų tobulinimo. Todėl po diskusijų su suinteresuotų institucijų atstovais Ūkio ministerija parengė naują Įmonių bankroto įstatymo redakciją ir balandžio mėn. pateikė įstatymo projektą svarstyti visuomenei. Vyriausybei įstatymas bus pateiktas svarstyti dar šią vasarą. Priimtas naujos redakcijos įstatymas dar labiau optimizuos nemokumo procesų trukmę, sumažins administravimo išlaidas ir padidins kreditorinių reikalavimų tenkinimą“, – sako ūkio viceministras G. Onaitis.
Pagal Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis, Lietuvoje vidutinė visų bankroto procesų trukmė – mažiau nei 24 mėnesiai. Tai yra trumpiau nei kitose Europos valstybėse, kur bankrotų procesų trukmės vidurkis pernai buvo apie 26 mėnesius.
Siekiant pagerinti tyčinių bankrotų išaiškinimą ir prevenciją, priimtas Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas dėl tyčinio bankroto prevencijos. Įstatyme įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant, yra laikoma, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.
„Šiuos ir kitus pakeitimus paskatino ekonominiu sunkmečiu padaugėjusios bankroto proceso problemos, dėl kurių pailgėjo bankroto proceso trukmė ir išlaidos. Pagausėjus įmonių bankrotų, išryškėjo ir tyčinio bankroto nustatymo atvejų“, – sako G. Onaitis.
Palengvintas tyčinio bankroto įrodinėjimas padidino tyčinio bankroto nustatymo tikimybę. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojus naujiems Įstatymo pakeitimams, iki 2015 m. gegužės mėn. tyčinių bankrotų skaičius siekė 66, o nuo 1998 m. iki 2013 m. spalio 1 d. įmonių bankrotai buvo pripažinti tyčiniais 65 bankroto bylose.
Ūkio ministerija, tobulindama nemokumo procesą ir siekdama įgyvendinti Vyriausybės sprendimus dėl verslo aplinkos gerinimo pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business“, š. m. gegužės mėn. visuomenei pateikė svarstyti ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo naują redakciją. Įstatymo projekte siekiama sudaryti sąlygas kuo didesniam įmonių skaičiui pradėti restruktūrizavimo procedūras, leisti restruktūrizuotis bankrutuojančioms įmonėms, suteikti teisę kreditoriams inicijuoti įmonės restruktūrizavimą, skatinti įmones ir kreditorius ieškoti įmonės finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka, mažinti įmonės restruktūrizavimo išlaidas, užtikrinti skolininko ir kreditorių teisių pusiausvyrą. Planuojama pateikti projektą svarstyti Seimui per rudens sesiją.
Ūkio ministerija taip pat parengė fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatė, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas turi būti įgyvendinamas per 3 metus. Šiuo metu galiojančiame įstatyme šio plano įgyvendinimo trukmė yra iki 5 metų. Projekte taip pat siekiama tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais, įtvirtinti aiškesnes nuostatas dėl fizinio asmens neparduodamo turto ir kitus pakeitimus. Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei.
