8 kovo, 2016
Kultūros ministerijos informacija

Paaiškėjo 2015-ųjų metų „Auksinių scenos kryžių“ pretendentai

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje kovo 29 d. bus įteiktos Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras.

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti buvo pateikti 75 spektakliai, kuriuos vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija –teatrologai: Rasa Vasinauskaitė, Jurgita Staniškytė, Kristina Steiblytė, Andrius Jevsejevas, muzikologės Audronė Žiūraitytė ir Veronika Janatjeva (komisijos pirmininkė), šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė, dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė ir kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas Julijus Lozoraitis.

Kultūros ministerijos ekspertų komisija skelbia nominantus 2015 metais sukurtų profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti:

Režisieriai

Krystian Lupa (Lenkija) už spektaklio „Didvyrių aikštė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) režisūrą

Eimuntas Nekrošius už spektaklių „Borisas Godunovas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Bado meistras“ (Teatras „Meno fortas“) režisūrą

Režisierius Valters Sīlis (Latvija) ir dramaturgas Jānis Balodis už spektaklį „Miškinis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Scenografai ir kostiumų dailininkai

Uģis Bērziņš (Latvija) už spektaklio „Miškinis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) scenografiją ir kostiumus

Paulė Bocullaitė už spektaklio „Hamletas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) scenografiją

Marius Nekrošius už spektaklių „Borisas Godunovas“, „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Bado meistras“ (Teatras „Meno fortas“) scenografiją

Šviesų dailininkai ir videomenininkai

Ričardas Matačius už spektaklio „Teritorija“ (Valstybinis jaunimo teatras) vizualizacijos režisūrą

Eugenijus Sabaliauskas už spektaklių „Rusiškas sąsiuvinis“ (Lietuvos rusų dramos teatras), „Mechaninė širdis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras) ir operos vaikams „Dryžuota opera“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras) šviesų dizainą

Łukasz Twarkowski (Lenkija) už spektaklio „Didvyrių aikštė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) vaizdo projekcijas

Muzikos spektakliams kūrėjai ir atlikėjai

Erdvinės operos tamsoje „Confessions“ kūrybinė grupė („Operomanija“): kompozitorė Rūta Vitkauskaitė (Lietuva), kompozitorius Jens Hedman (Švedija), dainininkė Åsa Nordgren (Švedija)

Bogumił Misala (Lenkija) už muziką spektakliui „Didvyrių aikštė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Marius Stavaris už muziką spektakliui „Hamletas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Choreografai

Vytis Jankauskas už šokio spektaklio „Akloji dėmė“ (Vyčio Jankausko šokio teatras) choreografiją

Martynas Rimeikis už baleto „Visur, kur mes nebuvom“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) choreografiją

Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė už šokio spektaklio „Stiklo sodai“ (Šokio teatras AIROS) choreografiją

Aktorės (pagrindiniai vaidmenys)

Eglė Gabrėnaitė už Ponios Citel vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Jevgenija Gladij už vaidmenis spektakliuose „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Rusiškas sąsiuvinis“ (Lietuvos rusų dramos teatras)

Viktorija Kuodytė už Bado meistro vaidmenį spektaklyje „Bado meistras“ (Teatras „Meno fortas“) ir Anos vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Aktorės (nepagrindiniai vaidmenys)

Vilija Grigaitytė už vaidmenis spektaklyje „Miškinis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Eglė Grigaliūnaitė už vaidmenis spektakliuose „Hamletas“, „Miškinis“, „Mechaninė širdis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Vitalija Mockevičiūtė už vaidmenis spektakliuose „Didis blogis“, „Borisas Godunovas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), „Jelizaveta Bam“ (Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT / Vilniaus miesto teatro bendras pastatymas)

Aktoriai (pagrindiniai vaidmenys)

Valentinas Krulikovskis už vaidmenis spektakliuose „Septynios gražuolės“ ir „DreamWorks“ (Lietuvos rusų dramos teatras)

Valentinas Masalskis už Roberto Šusterio vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė“ ir vaidmenis spektaklyje „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Vainius Sodeika už Hamleto vaidmenį spektaklyje „Hamletas“ ir vaidmenis spektakliuose „Miškinis“ bei „Mechaninė širdis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Aktoriai (nepagrindiniai vaidmenys)

Saulius Čiučelis už vaidmenis spektakliuose „Hamletas“, „Miškinis“, „Mechaninė širdis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Liubomiras Laucevičius už Polonijaus ir Osriko vaidmenis spektaklyje „Hamletas“, taip pat vaidmenis spektaklyje „Miškinis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras)

Arūnas Sakalauskas už vaidmenis spektakliuose „Didvyrių aikštė“, „Borisas Godunovas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Jelizaveta Bam“ (Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir OKT / Vilniaus miesto teatro bendras pastatymas)

Operos solistai

Jurgita Adamonytė už Melisandos vaidmenį Claude’o Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“ (Vilniaus miesto opera)

Viktorija Miškūnaitė už Manon Lesko vaidmenį Jules’o Massenet operoje „Manon“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Yevgeny Ulanov (Rusija) už Golo vaidmenį Claude’o Debussy operoje „Pelėjas ir Melisanda“ (Vilniaus miesto opera)

Šokėjai

Greta Gylytė ir Eligijus Butkus už pagrindinius vaidmenis balete „Bolero“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Giedrė Kirkilytė-Jankauskienė už vaidmenį šokio spektaklyje „Akloji dėmė“ (Vyčio Jankausko šokio teatras)

Goda Laurinavičiūtė už vaidmenį šokio spektaklyje „Stiklo sodai“ (Šokio teatras AIROS)

Spektakliai vaikams ir jaunimui

Spektaklio jaunimui „Mechaninė širdis“ pagal to paties pavadinimo Mathiaso Malzieu romaną (Nacionalinis Kauno dramos teatras) kūrybinė grupė: režisierius Artūras Areima, inscenizacijos autorė Gabrielė Labanauskaitė, kostiumų dailininkė Monika Gurskytė, scenografė Marta Vosyliūtė, kompozitorius Antanas Jasenka, animacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, choreografas Mantas Stabačinskas

Šokio spektaklio vaikams (nuo 0 iki 3 metų) „Spalvoti žaidimai“ (Šokio teatras „Dansema“) kūrybinė grupė: choreografė Birutė Banevičiūtė, šokėja Giedrė Subotinaitė, dailininkė Rūta Biliūnaitė, šviesų dailininkas Aurelijus Davidavičius

Lėlių ir objektų spektakliai

Lėlių ir objektų spektaklio vaikams (nuo 5 metų) „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Marčius Nepankinas niekuo netikėjo, arba Ga-ra-rar“ pagal Daniilą Charmsą (Vilniaus teatras „Lėlė“) kūrybinė grupė: scenarijaus autorė, režisierė Olga Lapina; dailininkė Julija Skuratova; vaizdo projekcijų autorius Džiugas Katinas; muzikinis spektaklio vadovas Artiom Tulčinskij; muzikos atlikėjas Adas Gecevičius

Lėlių ir objektų spektaklio-teatrinės instaliacijos „Meile, don’t stop“ (trupė 459) kūrybinė grupė: spektaklio idėjos autorė Karolina Jurkštaitė ir kūrėjai-atlikėjai Jūratė Januškevičiūtė, Karolina Jurkštaitė, Monika Mikalauskaitė, Gintarė Damanskytė, Rūta Jankevičiūtė, Aušra Bakanaitė, Tomas Zinkus, Daina Ulmytė, Erika Gaidauskaitė, Eglė Šimėnaitė, Aiva Krupelytė, Živilė Beniušytė, Vytautas Kairys, Povilas Ostasevičius, Erika Kubiliūtė, Gerda Surgautaitė, Justina Vaikšnoraitė, Justina Jukonytė, Arūnas Lomonosovas

Jaunieji menininkai/debiutas

Dirigentas Modestas Barkauskas už vienaveiksmių baletų triptiko „Bolero+“ muzikinės dalies pastatymą ir dirigavimą, baleto „Eglė žalčių karalienė“ dirigavimą (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Aktorius Valerijus Kazlauskas už Nevykėlio vaidmenį spektaklyje „Nevykėlis“ (Artūro Areimos teatras)

Choreografė ir šokėja Miglė Praniauskaitė už šokio spektaklio „Rekonstruoti“ choreografiją ir atlikimą („Menų spaustuvės“ programa „Atvira erdvė 2015“)

Nacionalinės dramaturgijos pastatymai

Režisierius Arpad Schilling (Vengrija), dramaturgas Marius Ivaškevičius už spektaklį „Didis blogis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Inscenizacijos autorė, režisierė ir aktorė Birutė Mar (Marcinkevičiūtė) už monospektaklį „Ledo vaikai“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras)

Inscenizacijos autorė ir režisierė Aušra Pukelytė už spektaklį „Teritorija“ pagal M. K. Oginskio „Priesakus sūnui“ (Valstybinis jaunimo teatras).


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]