Pasaulį keičiantis dirbtinis intelektas – dar viena priežastis mokytis

Dirbtinis intelektas (DI) šiandien lydi visur – nuo kasdienių telefono programėlių iki išmanių sistemų, keičiančių kasdienį darbą ir gyvenimą. Todėl Vilniaus universiteto Kauno fakulteto magistro studijų programos Finansų technologijos pirmininkas asist. dr. Mantas Vaitonis ragina išnaudoti pagrindinį žmogaus pranašumą – kūrybiškumą – ir tapti ne tik sąmoningais vartotojais, bet ir aktyviais pokyčių kūrėjais.

„Vis daugiau tyrimų rodo, kad spartėjant technologijų pažangai ilgainiui didės ne tik intelektinė, bet ir finansinė atskirtis tarp tų, kurie geba prisitaikyti prie naujovių, ir tų, kurie tam neturi galimybių arba to nesiekia“, – pabrėžia mokslininkas.

Pasak M. Vaitonio, didėjant DI galimybėms, organizacijos kelia vis ambicingesnius tikslus, kuriuos pasiekti gali tik sumanūs, patyrę ir nuolat tobulėti pasirengę darbuotojai. Tendencija akivaizdi – rutininėms užduotims skiriama vis mažiau laiko, o svarbiausia tampa prasminga, įtraukianti veikla, skatinanti inovacijas ir įmonės augimą. 

„Paprastai tariant, dirbtinis intelektas – tai lyg labai greitas skaičiuotuvas, galintis vienu metu atlikti tūkstančius užduočių. Jis palengvina mūsų gyvenimą, tačiau neturi kūrybiškumo. Todėl svarbu suprasti, kaip DI veikia, ką gali ir ko negali atlikti, kad jis taptų pagalbininku, o ne grėsme. Suvokdami, kaip jis mokosi, galime nukreipti jo tobulėjimą mums ir visuomenei naudinga linkme“, – aiškina M. Vaitonis.

DI keičia kasdienybę ir mums nežinant

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad DI pritaikymo sferų kasdienybėje yra daugiau, nei dažnai įsivaizduojame. Su juo susiduriame beveik visur – rekomenduodamas turinį, pagreitindamas paiešką, užtikrindamas saugumą jis padeda gyventi lengviau:

• Telefonuose DI pagrindu veikia nuotraukų atpažinimas, automatiniai filtrai, rašybos klaidų taisymas.
• Muzikos ir video platformose – „Spotify“, „YouTube“, „Netflix“ siūlo turinį pagal klausymosi ar žiūrėjimo įpročius.
• Paieškos sistemos – „Google“ geba suprasti, ko ieškoma, net jei teikiant užklausą suklystama.
• Virtualūs asistentai – „Siri“, „Google Assistant“ ar „Alexa“, atpažįsta balsą ir atsako į klausimus.
• Navigacija – „Google Maps“ ar „Waze“ prognozuoja spūstis ir parenka greičiausią maršrutą.
• El. parduotuvės – siūlomo prekes pagal ankstesnius pirkimus.
• Socialiniai tinklai – „Facebook“ ar „Instagram“ algoritmai atrenka informaciją naujienų srautui.
• Bankuose – DI padeda aptikti įtartinas operacijas ir saugo nuo sukčiavimo.
• Sveikatos srityje – išmaniųjų laikrodžių programėlės matuoja pulsą, žingsnius, net gali įspėti sveikatos sutrikimus.

Visa tai įmanoma todėl, kad DI akimirksniu apdoroja milžiniškus duomenų kiekius.

Ar DI gali atimti mūsų darbus?

Dažnai prognozuojama, kad DI iš žmonių gali „atimti darbus“. Iš dalies tai tiesa – jis jau dabar perima paprastesnes užduotis, tokias kaip automatizuoti atsakymai klientams ar pirminė duomenų analizė, kurios anksčiau būdavo patikimos žemesnės kvalifikacijos darbuotojams. 

„Svarbiausia suprasti: DI nemąsto kaip žmogus. Jis nesugeba kurti naujų idėjų ar kritiškai vertinti situacijų. Todėl žmogaus kūrybiškumas, išradingumas ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas išlieka nepakeičiami“, – pabrėžia M. Vaitonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad IT sektoriuje vadovas ir toliau išlieka vadovu, o buhalteris – buhalteriu, tačiau jų kasdienės užduotys gali būti reikšmingai optimizuojamos pasitelkiant DI įrankius. 

„Atitinkamai, didesnes pajamas gali uždirbti dizaineriai, tekstų kūrėjai ar redaktoriai, turintys specifinių žinių. Solidūs atlyginimai dažnai skiriami ir projektų vadovams, pardavimų specialistams, nes nuo jų sprendimų tiesiogiai priklauso projekto sėkmė“, – teigia M. Vaitonis.

Nors ypač auga aukštos kvalifikacijos IT, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, duomenų specialistų, finansų analitikų, rinkodaros ir skaitmeninės reklamos ekspertų paklausa, mokslininkas primena, kad ne mažiau svarbūs ir tie darbuotojai, kurių darbui DI tiesioginės įtakos beveik neturi. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kelerius metus juntamas didelis suvirintojų, betonuotojų ir elektrikų trūkumas – be jų neįmanoma įgyvendinti infrastruktūros plėtros.

Geras išsilavinimas reiškia kur kas daugiau

Mokslininkas pabrėžia, kad aukštojo mokslo diplomas savaime negarantuoja didesnio atlyginimo. Darbdaviams vis svarbesnis tampa darbuotojo nusiteikimas nuolat tobulėti, gilintis į pasirinktą sritį bei ugdyti „minkštuosius“ įgūdžius – lankstumą, gebėjimą prisitaikyti ir atsparumą pokyčiams. Tai ypač aktualu įmonėse, kurių sėkmė priklauso nuo gebėjimo greitai reaguoti į situacijas, todėl IT specialistų paklausa nemažėja, o ekspertai kibernetinio saugumo ir duomenų inžinerijos srityse ypač vertinami.

„IT ar finansų studijas renkasi daug studentų, tačiau įsitvirtinti darbo rinkoje ir užsitikrinti konkurencingą atlyginimą pavyksta ne kiekvienam – reikalavimai darbuotojams nuolat auga. Darbdaviai labiausiai vertina patyrusius specialistus, kurie geba prisidėti prie įmonės augimo ir kurti inovacijas, ne tik jomis naudotis“, – pabrėžia M. Vaitonis.

Daugiau erdvės saviraiškai ir augimui

Mokslininko teigimu, DI sprendimai sumažino atotrūkį tarp žmonių, mokančių programuoti, ir tų, kurie šių įgūdžių neturi arba tik pradeda jų mokytis. Jau egzistuoja DI įrankių, galinčių savarankiškai įgyvendinti įvairius programavimo sprendimus – nuo elektroninių parduotuvių kūrimo iki sudėtingų informacinių sistemų. Be to, jie šiandien yra pigesni ir prieinami lengviau nei bet kada anksčiau. Todėl pradėti verslą ar projektą dabar kur kas paprasčiau.

„Dar visai neseniai verslui pradėti reikėjo didelių investicijų ir gausių žmogiškųjų išteklių, tačiau šiandien pakanka mažesnių resursų, o sėkmę vis labiau lemia idėjos inovatyvumas, sumanytojo drąsa ir gebėjimas ją greitai išvystyti“, – aiškina M. Vaitonis. 

Technologijos leidžia dirbti iš bet kurios pasaulio vietos ir optimizuoti veiklą tiek komandiniu, tiek individualiu lygmeniu. Pasak mokslininko, vis daugiau reikšmės įgauna nišinės paslaugos ir produktai, todėl sėkmės dažniausiai sulaukia tie, kurie geba atliepti labai konkrečius poreikius bei plėtoti autentišką, rinkoje išsiskiriančią veiklą.

M. Vaitonis taip pat pastebi, kad tradicinę sąvoką „verslininkas“ vis dažniau keičia platesnės prasmės terminas „antrepreneris“. Šią sąvoką dar 1755 m. pirmasis pavartojo prancūzų ekonomistas R. Cantillonas, o šiandien ji apibrėžia asmenį, gebantį idėją paversti verslu, kurti naujus produktus ir paslaugas, vykdyti inovatyvią bei kūrybišką veiklą, organizuoti savo ir kitų darbą ir prisiimti su tuo susijusią riziką.