Ciniški pasaulio politikų žaidimai kelia pavojų pagrindinei žmonijos misijai
Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių susitikimas, laikomas didžiausiu ir svarbiausiu klimato politikos metų renginiu, kuriame šiemet dominuoja klimato finansų tema.
Renginio pradžią aptemdė žiniasklaidos pranešimai, kad šių metų klimato konferencijos vadovas naudojasi savo padėtimi, atstovaudamas iškastinio kuro pramonės interesus, taip keliant pavojų pagrindinei konferencijos misijai – kovoti su klimato kaita, be kita ko, siekiant eventualiai atitolti nuo iškastinio kuro vartojimo.
Klimato aktyvistė Greta Thunberg šių metų klimato konferenciją pavadino absurdu, o jį organizuojantį Azerbaidžaną – „autoritarine naftos valstybe, negerbiančia žmogaus teisių“, ir apkaltino konferencijos organizatorius žaliuoju smegenų plovimu.
O štai Indijos ir Ramiojo vandenynų apsupta, taigi, klimato kaitos ypatingai pažeidžiama Papua Naujoji Gvinėja apskritai pareiškė, jog konferencijoje nedalyvaus, nes laiko ją „laiko švaistymu“ ir nebetoleruoja „tuščių pažadų ir neveiklumo“.
Neigiamos reakcijos į svarbiausią klimato politikos metų renginį viešojoje erdvėje sutinkamos jau ne pirmus metus. Panašūs kaltinimai organizatoriams buvo mesti ir pernykštės JAE, Dubajuje vykusios klimato konferencijos metu paviešinus dokumentus, kuriuose išdėstyti jos pirmininko planai konferencijoje dalyvaujančioms valstybėms siūlyti naujus iškastinio kuro sandorius.
Garbės nedaranti praktika ir pavojingi precedentai
Nepaisant gerų ketinimų ir bendro konferencijos tikslo – stabdyti klimato krizę ir padėti šalims prisitaikyti prie jos padarinių, jau renginio atidarymo ceremonijos metu įvyko incidentas, prezidentui Ilhamui Alijevui apkaltinus iš Azerbaidžano dujas perkančias Vakarų šalis veidmainyste, šmeižtu bei šantažu, ir pradėjus šlovinti iškastinio kuro vartojimą, naftą bei dujas vadinant „Dievo dovana“.
Gana ironiška yra ir tai, jog dar iki renginio pradžios buvo paviešintas slapta darytas įrašas, kuriame šių metų klimato konferencijos pirmininko pareigas einantis Azerbaidžano energetikos viceministras Elnuras Soltanovas su potencialiu investuotoju apsimetusiu vyru diskutuoja apie „investicijų galimybes“ į valstybinę naftos ir dujų kompaniją.
Iš esmės tai patvirtina G. Thunberg išsakytą kritiką, jog nepaisant to, ką Azerbaidžanas galimai teigia, iš tiesų jis nesiekia imtis veiksmų klimato kaitos stabdymui, o planuoja plėsti iškastinio kuro gavybą, kas yra „visiškai nesuderinama“ su 1,5 C globalios temperatūros riba ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslais.
Ciniškiausia šiuo atveju yra tai, kad tokia pasaulyje svarbiausios klimato konferencijos šeimininkams garbės nedaranti praktika jau tampa ydingu ir pavojingu precedentu. Praeitų metų renginio šeimininkai JAE įsivėlė į panašų skandalą, paviešinus nutekintus dokumentus su konferencijos pirmininko Sultano Al Jabero planais renginyje siūlyti naujus naftos ir gamtinių dujų projektus su Nacionaline Abu Dabio naftos kompanija. Ne mažiau ciniška yra tai, kad šalia buvimo JAE specialiuoju klimato kaitos įgaliotiniu ir 2023 metų konferencijos pirmininku, S. Al Jaberas taip pat ėjo ir minėtos kompanijos vadovo pareigas.
Tai buvo jau ne pirma su S. Al Jaberu susijusi nemaloni istorija – jis taip pat buvo apkaltintas žaliuoju smegenų plovimu, kuomet redaguojant Vikipediją buvo mėginama „išskalbti“ S. Al Jabero įvaizdį, neutralizuojant jo vaidmenį iškastinio kuro pramonėje ir pristatant jį kaip žaliosios energijos šalininką. Be to, jis yra pareiškęs, kad nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, jog iškastinio kuro atsisakymas padėtų stabdyti klimato krizę, ir kad toks žingsnis tik grąžintų pasaulį atgal į urvinių laikus.
Susitarti bus sunku
Panašiame kontekste vyksta ir šių metų klimato viršūnių susitikimas. Nafta ir gamtinės dujos sudaro apie pusę visos Azerbaidžano ekonomikos ir daugiau nei 90 proc. eksporto, o minėtame slaptame įraše konferencijos pirmininkas teigia, kad tam tikras kiekis naftos ir gamtinių dujų bus išgaunamas „ko gero, amžinai“, kas iš esmės prieštarauja Paryžiaus klimato susitarimo ir pačios konferencijos tikslams.
Globalų klimato kaitos stabdymo režimą sudaro 1992 metų JT bendroji klimato kaitos konvencija ir 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas globaliu mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio.
Pagal susitarimą, iki kitų metų šalys turi atnaujinti savo nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus (angl. Nationally Determined Contributions, NDC). Tikimasi, jog nemažai jų šiuos tikslus paskelbs konferencijos metu. Dar praeitą savaitę pirmieji tai atliko pernykštės klimato konferencijos šeimininkai JAE, be kita ko, sulaukę nemažai kritikos dėl to, kad nenumatė tikslų naftos ir dujų gavybos mažinimui, o šį antradienį Jungtinė Karalystė paskelbė iki 2035 metų sieksianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 81 proc.
Šių metų klimato viršūnių susitikime dominuos finansų tema, Paryžiaus susitarimo šalims siekiant vadinamojo Naujojo kolektyvinio kiekybinio kovos su klimato kaita finansavimo tikslo (angl. New Collective Quantified Goal on Climate Finance, NCQG). Paryžiaus susitarimas numato, jog didžiausios pasaulio teršėjos – turtingos, išsivysčiusios Šiaurės šalys – įsipareigoja finansiškai remti klimato krizės labiausiai pažeidžiamas, besivystančias Pietų šalis. 2009 metais šalys sutarė, jog šiam tikslui iki 2020 metų kasmet bus skiriama 100 mlrd. JAV dolerių.
Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2025 metų, taigi, šiai datai nenumaldomai artėjant, pagrindinis dėmesys Azerbaidžane bus sutelktas į pinigus, dėl kurių susitarti bet kokiose derybose dažnai būna sunku. Be to, kadangi globaliame klimato kaitos stabdymo režime dalyvauja apie du šimtai valstybių, kurios, be kita ko, dar skirstomos į šalis paramos gavėjas ir šalis donores, joms visoms susitarti paprastai būna ypatingai sudėtinga, taigi, galiausiai tenka apsiriboti visoms joms priimtinu sprendimu, kuris tokiomis aplinkybėmis niekada nebus pakankamai ambicingas.
Didžiausių šalių lyderiai nedalyvaus, JAV gali pasitraukti
Ko gero, ne išimtis šiuo atveju bus ir šių metų klimato konferencija, kurioje dėl įvairiausių priežasčių netgi nežada dalyvauti didžiausių Paryžiaus susitarimo šalių lyderiai, tokie kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, JAV prezidento pareigas oficialiai dar einantis Joe Bidenas ir nemažai kitų šalių vadovų. Tai rodo menkstantį pasaulio lyderių dėmesį klimato krizei, savo šalies atstovavimą renginyje pavedant žemesnio rango pareigūnams.
Net jei J. Bidenas dalyvautų šių metų klimato viršūnių susitikime, JAV negalėtų prisiimti jokių aiškių finansinių įsipareigojimų, kadangi nuo kitų metų pradžios pareigas pradės eiti naujai išrinktas prezidentas Donaldas Trumpas. Būdamas prisiekusiu globalaus atšilimo skeptiku ir klimato krizę vadinantis afera, dar savo pirmosios 2017 – 2021 metų kadencijos metu D. Trumpas atšaukė JAV dalyvavimą Paryžiaus klimato susitarime ir prižadėjo šį žingsnį pakartoti per šią prezidento rinkimų kampaniją.
Tai šių metų klimato viršūnių susitikimo rezultatams nežada nieko gero. Tiesa, jau pirmąją konferencijos dieną šalims pavyko patvirtinti standartus, nustatančius pagrindą pasaulinei anglies dioksido rinkai pagal Paryžiaus klimato susitarimo šeštą straipsnį, kuriuo siekiama sukurti prekybos sistemą. Didesni teršėjai galėtų kompensuoti dalį savo emisijų, pirkdami anglies dioksido kreditus iš teršiančių mažiau, iš šios prekybos surinktas lėšas skiriant kovai su klimato krize ir prisitaikymui prie jos padarinių.
Šį susitarimą galima laikyti istoriniu, tačiau kai kuriems klimato konferencijos dalyviams toks greitas jo priėmimas sukėlė abejonių, ar pirmininkaujančios valstybės siekis patvirtinti minėtus standartus jau pačioje renginio pradžioje nepažeidė įprastų procedūrų. Be to, klimato aktyvistai baiminasi, kad sukūrus pasaulinę anglies dioksido rinką, didžiausi teršėjai vis tiek galės teršti toliau pažeidžiamiausių grupių sąskaita, savo klimato įsipareigojimus vykdydami tik „popieriuje“.
Be to, antros didžiausios teršėjos pasaulyje JAV pakartotinio vienašališko pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo atveju, pasaulinė anglies dioksido rinka patirtų rimtą sukrėtimą jai dar net nepradėjus veikti, o to pasekmės globaliai klimato politikai būtų katastrofiškos – panašiai kaip nutiko JAV pasitraukus iš 1997 metų Kyoto protokolo. Įtakingas portalas „Politico“ D. Trumpo pergalę rinkimuose jau dabar vadina ekologine katastrofa, ir mažai kas abejoja kad jo prezidentavimas sumažins klimato veiksmų pagreitį visame pasaulyje, todėl Paryžiaus susitarimo tikslai bus dar sunkiau įgyvendinami. Tuo tarpu mokslininkų surinkti duomenys demonstruoja, jog klimato krizės prognozės negerėja net ir su JAV dalyvavimu Paryžiaus klimato susitarime.
