Per ketvirtį amžiaus pokyčių daug, bet tikslas tas pats – žmogaus sveikata
Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Šiuo metu įstaigoje dirba 123 darbuotojai, iš jų 29 gydytojai, 36 slaugytojai. Čia gydosi 17 000 pacientų, Psichikos sveikatos centre prisirašę daugiau negu 27 000 pacientų.
VšĮ Alytaus rajono savivaldybės PSPC įsteigta 1997 m., reorganizavus Alytaus polikliniką. Per 25-erius metus įstaigai vadovavo 5 direktoriai: Artūras Vasiliauskas, Antanas, Griškevičius, Antanas Damkus, Gediminas Krasauskas, dabar – Giedrė Ilgūnaitė.
Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSPC Alytuje ir jo padaliniuose – penkiose seniūnijų ambulatorijose, trijose mobiliosiose ambulatorijose – specialiuose automobiliuose, pritaikytuose teikti šeimos gydytojo ir odontologo paslaugas, taip pat – Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bei Psichikos sveikatos centre.
PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė sako, kad gimtadienis jaunatviškas, bet kartu ir brandus. Per 25-erius metus nuveikta daug darbų, kurių dėka įstaigą šiandien matome tokią, kokia ji yra. Tai kasdienio daugiau nei 120 darbuotojų darbo rezultatas. „Esu dėkinga visiems ir kiekvienam atskirai. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi matydama nuolatinį mūsų visų bendromis jėgomis vykdomą progresą – projekto lėšomis įsigijus tris mobiliąsias ambulatorijas teikiamos mobilios šeimos gydytojo bei odontologinės priežiūros paslaugos, suremontuotas pirmasis PSPC aukštas, Alytaus rajono savivaldybės dėka statoma nauja Miroslavo ambulatorija, įsigyta įvairios modernios medicininės įrangos. Labai laiku pradėjome pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis įrengta saulės šviesos energijos elektrinė ant Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės stogo, kurios energija naudojama ligoninės ir ambulatorijos aprūpinimui elektros energija. Taip pat PSPC gavo 44532 Eur subsidiją šilumos siurblių oras-vanduo įrengimui ligoninės ir ambulatorijos pastatuose.
Džiaugiuosi, kad į įstaigos kolektyvą pavyko pritraukti ir ne vieną jauną specialistą. Pastaruoju metu vykusių įvairių ekstremalių situacijų valdymo patirtis parodė, kad esame labai stiprūs. Darbuotojai neskaičiavo darbo valandų, dirbo negailėdami savęs. Tad ir toliau palinkėsiu visiems darbuotojams motyvacijos dirbti dar geriau, o įstaigai tobulinti tai, ką turime ir įgauti dar didesnį pacientų pasitikėjimą“, – sako G. Ilgūnaitė.
Ilgametės medikės kolegoms ir pacientams linki sveikatos ir susiklausymo
Pasak PSPC gydytojų, per 25-erius metus keitėsi įstaigos vieta, aplinka, vadovai, darbuotojai, tačiau tikslas liko tas pats – padėti žmogui, rūpintis jo sveikata.
Gydytoja Honorata Žilinskienė, bendrosios praktikos slaugytoja Edita Jankauskienė, vaikų gydytoja Vida Milienė ir akušerė Jolanta Žvinakienė sako, kad per daugiau kaip du dešimtmečius valstybės sveikatos apsaugos sistemoje įvyko nemažai pokyčių, pasikeitė ir žmonių požiūris į savo sveikatą bei į pačius medikus. Anot jų, geriausias darbo įvertinimas – kai gydyti jų gydytų pacientai atveda pas tą patį gydytoją savo vaikus, net anūkus, kai buvę ligoniai ateina padėkoti, nešini gėlėmis, arba kai nėščioji, tapusi mama, užeina į gydytojo kabinetą parodyti gimusio ir gražiai augančio vaikelio.
Ilgametės Alytaus rajono savivaldybės PSPC darbuotojos kolegoms ir pacientams linki sveikatos, mažiau įtampos, kantrybės, geranoriškumo, tolerancijos ir susiklausymo, visiems – profilaktiškai tikrintis sveikatą pagal siūlomas nemokamas programas.
Apylinkėje turėjo net 900 vaikų
Butrimonių ambulatorijos gydytoja H. Žilinskienė džiaugiasi rajone atsiradusiomis mobiliosiomis ambulatorijomis. Pasak jos, tai – dar viena galimybė kaimo žmogui atlikti reikiamus tyrimus, pasitarti dėl savo sveikatos. H. Žilinskienė, baigusi Kauno medicinos institutą, dirbti pradėjo vaikų gydytoja Alytaus rajono Butrimonių ambulatorijoje.
„Tuo metu Butrimonyse kūrėsi paukštynas, atvyko daug jaunų šeimų, gimstamumas buvo didelis. Mano apylinkėje buvo apie 900 vaikų, per metus gimdavo apie 120“, – prisimena H. Žilinskienė. Dabar ji jau gydo buvusių pacientų vaikų vaikus, todėl šeimas gerai pažįsta, žino jų problemas. H. Žilinskienė persikvalifikavo ir tapo šeimos gydytoja.
Medikės nuomone, Alytaus rajono PSPC nuolat gerėja galimybės ištirti ligonius.
„Galime atlikti daug ir įvairių tyrimų, vykdome įvairias profilaktines programas, todėl pavyksta daug geriau diagnozuoti ligas ankstyvoje stadijoje. Kaimo vietovėse pacientus vargina lėtinės sąnarių, stuburo patologijos, yra daug žmonių, sergančių kardiovaskulinėmis ligomis. Pas kaime dirbančius gydytojus eilių po porą savaičių tikrai nėra. Žmones mes gerai pažįstame ir stengiamės jų problemas išspręsti per 1–2 dienas“, – sako gydytoja H. Žilinskienė. Ji pastebėjo, kad po pandemijos pacientai tapo atsakingesni, sukarščiavę skambina, tariasi dėl atvykimo, atlieka COVID-19 testus namuose.
Slaugytojoms tenka pabūti ir psichologėmis, ir guodėjomis bei patarėjomis
PSPC – vienintelė darbovietė ir bendrosios praktikos slaugytojai E. Jankauskienei. Ji įstaigoje dirba 24-erius metus. Slaugytoja pritaria, kad per tą laiką keitėsi su asmens sveikatos priežiūra susiję įstatymai, tvarkos, sistema, tačiau nepasikeitė viena – rūpestis pacientu.
„Visada viskas sukasi aplink žmogų“, – sako E. Jankauskienė. Ji prisimena, kad norą gydyti žmones jautė dar vaikystėje.
„Pagrindiniai žaidimai būdavo susiję su „gydymu“, „vaistų“ dalinimu, vėliau įtakos turėjo medicinos felčerė, dirbusi tėviškėje. O dar vėliau prie sprendimo pasirinkti šią specialybę prisidėjo močiutės liga“, – prisimena ilgametė darbuotoja.
Slaugytoja sako, kad per kelis dešimtmečius pasikeitė ir bendrosios praktikos slaugytojų medicinos norma, prasiplėtė jų kompetencijos.
„Dabar slaugytojas gali skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemonių, būtinu atveju – teikti medikamentinę pagalbą, savarankiškai skirti vaistinių preparatų, tačiau visada svarbus gydytojo ir slaugytojo komandinis darbas. Atsirado elektroninės sveikatos istorijos sistema (ESIS), sveikatos priežiūros įstaigų informacinė sistema +VARIS, kuriose įvedame pacientų sveikatos duomenis. Vaikų skiepų kalendorius pasipildė papildomais skiepais, suaugusieji ir vaikai (rizikos grupės asmenys) pradėti skiepyti pneumokokine vakcina, žymiai daugiau skiepijamasi gripo vakcina. Na, o 2020 m. užklupus COVID-19 pandemijai, slaugytojos dirbo ir mobiliajame COVID-19 patikros punkte, vykdė vakcinaciją nuo šios ligos. Taip pat keitėsi ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo tvarka, šių paslaugų apimtis prasiplėtė“, – apie bendrosios praktikos slaugytojų darbą pasakoja E. Jankauskienė.
Medikus, kaip ir daugelį, COVID-19 išmokė dirbti nuotoliniu būdu. „Kai nėra reikalingas gyvas kontaktas su pacientu, išmokome kai kuriuos darbus efektyviai padaryti nuotoliniu būdu“, – sako slaugytoja.
Darbas su ligoniais iš medicinos darbuotojų reikalauja ne tik išmanyti savo profesiją, bet ir būti stipriam psichologiškai, valdyti netikėtas situacijas, nes ne visada pacientai būna gerai nusiteikę, kartais nori pakalbėti ir apie savo problemas.
„Svarbu išklausyti pacientą, rasti priežastį, kuri jam kelia nerimą, pyktį, reaguoti į situaciją ramiai, suteikti reikalingą informaciją. Pacientui svarbu būti išklausytam ir suprastam, o slaugytojai – nepriimti paciento išreikštų neigiamų emocijų asmeniškai. Bendrosios praktikos slaugytojui kartais tenka pabūti ir psichologu, ir guodėju bei patarėju. Dirbant su žmonėmis visada yra svarbus žmogiškas santykis. Geras žodis, šiltas žvilgsnis, atjautimas, rankos paspaudimas – svarbi sudedamoji gydymo ir slaugos dalis. Reikia tiesiog mylėti žmones“, – sako bendrosios praktikos slaugytoja E. Jankauskienė.
Prioritetas – pacientas
45 metus vaikų ligų gydytoja dirbanti Vida Milienė sako esanti žemaitė, po studijų Vilniaus universitete ir internatūros Šilutės ligoninėje į Alytų ji atvyko kartu su vyru. Dirbo Greitosios medicinos pagalbos stotyje, ligoninėje, poliklinikoje.
Gydytoja sako, kad, dirbdama Alytaus rajono savivaldybės PSPC, pastebi geresnes darbo bei paslaugų gyventojams teikimo sąlygas, čia remontuotos patalpos, kabinetai tapo erdvesni, tačiau prioritetas buvo ir visada yra tik pacientas.
„Šiuo metu turiu daugiau kaip 1000 pacientų – tiek rajono, tiek miesto vaikų. Kai kurie iš jų – jau mano anksčiau gydytų vaikų vaikai. Per dieną priimu apie 30–50 pacientų. Daugiau ligonių būna šaltuoju metų laiku“, – sako gydytoja.
Stebėdama vaikų sveikatą nuo gimimo iki jų pilnametystės, gydytoja patiria daug malonių akimirkų, tačiau ją liūdina faktas, kad apskritai vaikų mažėja, o tarp pacientų – vis daugiau sergančių astma, cukriniu diabetu, vaikai ir jaunimas turi regos, laikysenos problemų.
„Daug įtakos vaikų sveikatai daro gyvenimo būdas – per mažas judėjimas, valgymas bet ką“, – sako V. Milienė.
„Gydytojas duoda Hipokrato priesaiką, taigi jis yra gydytojas ir po darbo valandų. Jei prireikia patarimo, konsultacijos, pagalbos, – aš esu pasiekiama ir po darbo, ir savaitgaliais. Visada priimu susirgusį vaiką, net jeigu jis tą dieną ir nebuvo registruotas vizitui“, – sako medikė.
Gydytojai nemažą darbo laiko dalį skiria dokumentų tvarkymui. V. Milienė mano, kad šiam darbui praverstų papildomas darbuotojas.
Kiekvienas atvejis – lyg egzaminas
„Visas įstaigos veiklos laikotarpis – progreso kryptimi. Pasikeitė, ne tik aplinka, bet ir paslaugos, kolegos. Negalėjome net pagalvoti, kad pas pacientus vyks mobiliosios ambulatorijos“, – apie pokyčius Alytaus rajono savivaldybės PSPC sako akušerė Jolanta Žvinakienė.
Ji 10 metų dirbo PSPC administratore, todėl, kaip pati sako, prisilietė prie įstaigos kūrimosi, persikėlimo iš buvusios vaikų poliklinikos į dabartines patalpas reikalų.
„Administratorės darbą derinau su akušerės praktika. Nenorėjau jos atsisakyti, nes ta veikla man – miela ir svarbi. Akušerė dabar gali dirbti ir be gydytojo, prižiūrėti mažos rizikos nėštumą, tačiau aš dirbu komandoje su gydytoju ginekologu“, – sako 34 metų akušerės darbo patirtį turinti J. Žvinakienė. Prieš PSPC ji dirbo Alytaus apskrities ligoninėje, Alytaus poliklinikos kaimo apylinkėje.
Rajono sveikatos priežiūros įstaigos pacientai – ne tik rajono gyventojai.
„Mūsų PSPC gydosi nemažai alytiškių, kurie jau įsitikino, kad čia dirba geri gydytojai, o medicinos paslaugos – tikrai kokybiškos. Atliekama daug laboratorinių tyrimų, jei prireikia tokių, kurių negalime atlikti, bet tyrimai yra mokami, kitos laboratorijos mūsų pacientams taiko nuolaidas. Noriu pasidžiaugti, kad akušerijos skyriuje yra ultragarsas, tad prireikus galime iš karto atlikti tyrimą. Labai svarbu, kad moterims kompensuojamas nevaisingumo gydymas“, – sako J. Žvinakienė.
J. Žvinakienė pastebi, kad per 30 jos darbo metų pacientės labai pasikeitė. Jos tapo sąmoningesnės, reiklesnės, labiau apsiskaičiusios.
„Dirbdamas su kiekviena nėščiąja tarsi laikai savotišką egzaminą – tikrini ir savo žinias, ir praktinius gebėjimus. Džiugu, kad sumažėjo nėštumo nutraukimų, kad pas mane ateina dukros moterų, kurias prižiūrėjau, kai jos buvo nėščios. Labai gražu, kad į konsultaciją moterys ateina kartu su vyrais. Tai rodo, kad požiūris į šeimą ne tik rūpestingesnis, bet ir laisvesnis. Anksčiau visos turėjo būti –ienės, dabar pavardė neakcentuojama“, – sako akušerė.
Jai kartais tenka pabūti net ir socialine darbuotoja, nes ateina moteris, kuriai jau laikas gimdyti, bet net kraitelio vaikui neturi. Pasitaio ir smurto prieš moterį atvejų – visada kreipiamės į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, bendradarbiaudami stengiamės padėti tokioms moterims, kurioms ypač sunku, kurios patiria negatyvių emocijų ar išpuolių“, – sako J. Žvinakienė.
