Perdirbėjai kratosi lietuviškos kiaulienos, o prekybininkai jos trokšta
Afrikinis kiaulių maras, prieš metus netikėtai užklupęs Lietuvą, trauktis nesiruošia, tačiau su šia klastinga liga kovojančios valstybės institucijos ir kiaulių augintojai nenuleidžia rankų – ruošiasi kreiptis pagalbos ir į eurokomisarą Vytenį Andriukaitį.
,,Augintojai visada nukenčia labiausiai, tad turime padaryti viską, kad apsaugotume žmones. Deja, kompensacijoms skirti valstybės lėšų nebegalime, tad turime ieškoti kitų kelių“, – kiaulių augintojų, Žemės ūkio ministerijos ir veterinarijos specialistų, mėsos perdirbėjų, prekybininkų susitikime kalbėjo žemės ūkio viceministras Saulius Gintas Cironka.
Susitikimo metu konstatuota, kad visos finansinės galimybės padėti kiaulių augintojams jau išsemtos. Ūkininkaujantys afrikinio kiaulių maro (AKM) zonoje galėjo kreiptis paramos alternatyviai žemės ūkio veiklai pradėti, atsisakyti kiaulininkystės ir pasirinkti kitą gyvulininkystės šaką, tačiau ši paramos priemonė nesulaukė didelio populiarumo. Tie kiaulių augintojai, kurie prisiėmė įsipareigojimus vienerius metus neauginti kiaulių buferinėje zonoje, netrukus vėl galės jas auginti, tačiau prieš tai turės kreiptis į veterinarus, kurie patikrins ūkį ir išduos leidimą.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, gamta diktuoja savo sąlygas – AKM gyvuos tol, kol miškuose bus šernų. Jų populiacijos mažinimas yra labai svarbus, bet tai turi daryti ir kaimyninės valstybės. Koja kojon su AKM žengti nespėja ir mokslas – vakcina vis dar nesukurta. J. Milius pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kontrolės priemone lieka biosaugos reikalavimų laikymasis. Stambios įmonės kruopščiai jų paiso, tačiau mažų ūkių, kurių yra apie 150 tūkst., sukontroliuoti neįmanoma. „Daug kas priklauso nuo pačių žmonių. Štai viename mažame Gruzijos kaime nugaišo visos kiaulės, tik pas kaimo seniūną, kuris jas labai saugojo, išliko gyvos“ , – papasakojo iš Gruzijos kolegų girdėtą istoriją J. Milius.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas informavo, kad per praėjusius metus kiaulių augintojai negavo 400 tūkst. eurų planuotų pajamų. Pasak augintojų, didžiausius nuostolius jiems atneša ne pats virusas, kiek dėl jo įvesti pertekliniai apsaugos zonų apribojimai. Europos Komisija yra priėmusi sprendimą AKM užkrėstose ar su užkrėstomis zonomis besiribojančiose zonose taikyti tam tikras lengvatas tiktai pilnai biologinio saugumo priemones įgyvendinusiose kiaulių laikymo vietose, pavyzdžiui, leisti išvežti kiaules skerdimui ir prekiauti kiauliena ir jos gaminiais iš trečiosios zonos šalies viduje, bei išvežti gyvas kiaules iš antrosios AKM zonos.
Kalbant apie prekybininkus, paaiškėjo, kad tai pirmas kartas, kai pastarieji niekuo nekaltinami. Pasak prekybininkų, lietuviškos kilmės kiaulienos labai reikia – parduotuvėse ji turi didesnę paklausą, jos trūksta. „Mes tikrai „nemušame“ kainų dėl AKM“, – pabrėžė prekybininkų atstovas Laurynas Vilimas ir pasiūlė aktyviau kovoti su PVM mokėti vengiančiais turgaus prekeiviais.
Nemažai augintojų priekaištų sulaukė perdirbėjai, sukantys nosį į šalį nuo antroje zonoje auginamų kiaulių. Šioje zonoje užaugintas kiaules, jų mėsą ar kiaulienos produktus, atitinkamai paženklinus, galima naudoti tik vidaus prekybai – griežtai draudžiama išvežti į ES ar trečiąsias šalis. Pasak kiaulių augintojų, perdirbėjai kiaules iš antrosios zonos jiems siūlo parduoti vos ne veltui. „Kiauliena iš trečiosios zonos sudaro sunkumų organizuojant skerdyklos veiklą, o iš antrosios zonos – trukdo prekybai jautienos gaminiais“, – konstatavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Šalies kiaulių kompleksuose AKM pasireiškė tik 2 kartus, todėl akivaizdu, kad apsauginių zonų išskyrimas didžiausią žalą daro profesionaliems kiaulių laikytojams, tačiau nedaro įtakos rizikingiausioms grupėms: šernams ir smulkiems kiaulių laikytojams. Kitą savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyksiančiame susitikime su eurokomisaru Vyteniu Andriukaičiu, Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir veterinarijos tarnybų vadovais bus prašoma padėti panaikinti apribojimus kiaulių judėjimui nustatytose apsaugos zonose. Žemės ūkio ministerija taip numato galimybę siekti, kad būtų mažinami prekybos apribojimai tarp vienodo epizootinio statuso šalių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos.
„Dirbsime ir kitomis kryptimis: dėl šernų populiacijos valdymo tarsimės su Aplinkos ministerija, kreipsimės į Europos Komisiją dėl kiaulienos kainų skirtumo kompensavimo, diskutuosime dėl biologinės saugos reikalavimų suvienodinimo visiems kiaulių laikytojams“, – artimiausius darbus pasižymėjo viceministras S. Cironka.
