Permainingi orai didina sergamumą peršalimo ligomis
Lietuvoje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (toliau – ŪVKTI) registruojamos ištisus metus, tačiau virusai ypatingai suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento (toliau – Panevėžio departamentas) specialistai primena, kad ŪVKTI dažniausiai serga vaikai, todėl jos jiems yra pavojingesnės. ŪVKTI dar vadinamos „peršalimo ligomis“, galinčiomis pažeisti tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek atskiras jo dalis: nosį, ryklę, gerklas, kartais – trachėją, bronchus.
Per savaitę sergamumas ŪVKTI išaugo daugiau nei 2 kartus
Panevėžio departamento duomenimis, 2017 m. 36 sav. (rugsėjo 4-10 d.) bendras Panevėžio regiono sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 32,82 atv./10 tūkst. gyv. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Panevėžio mieste (57,41/10 tūkst. gyv.), mažiausiai – Pasvalio rajone (2,01 atv./10 tūkst. gyv.). Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 35-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo daugiau nei 2 kartus – nuo 15,83 iki 32,82 atv./10 tūkst. gyv.
2016 m. 36-osios savaitės Panevėžio regiono sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo šiek tiek didesnis – 33,74 atv./10 tūkst. gyv.
Kaip užsikrečiama ŪVKTI?
Virusus oro lašineliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir jau sergančio žmogaus.
ŪVKTI būdingi simptomai
Nėra ar nežymus (apie 37 °C) karščiavimas, švelnus kosulys, sloga (užgulta nosis), čiaudulys, gerklės skausmas (nuo lengvo iki vidutinio sunkumo), nedidelis krūtinės diskomfortas, bendras silpnumas ir nuovargis.
Taikomos nespecifinės profilaktikos priemonės
Nuo ŪVKTI skiepų nėra (išskyrus gripą), todėl taikomos kitos profilaktikos priemonės:
- stiprinti organizmo imuninę sistemą;
- dažnai plauti rankas;
- vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- dažnai vėdinti ir drėgnu būdu plauti patalpas;
- gerti daug skysčių;
- susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją.
