Pirmosios poros Sofijos ir Antano Smetonų gyvenimo lapus praskleidus

Kovo viduryje Smėlynės bibliotekoje svečiavosi istorikė, rašytoja, publicistė, parodų kuratorė  Ingrida Jakubavičienė.

Moteris tyrinėja 20 a. 3-4 deš. Lietuvos istoriją. Viena jos mokslinių interesų sričių – Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos politinė ir visuomeninė veikla, biografijos tyrimai. Šia tema ji parengusi tris knygas –„Seserys: Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė“, „Duetas: Antanas ir Sofija Smetonos“ bei „Prezidento sargyboje: leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“.

„Baigusi Vilniaus universitetą, ištekėjau ir išvykau gyventi į Kauną, kur įsidarbinau Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Beje, mano darbo kabinetas – buvusiame prezidento žmonos Sofijos miegamajame“, – trumpai prisistatė ir neeilinę savo darbo aplinką atskleidė viešnia.

Autorė pasidžiaugė, jog susirinkusiems rūpi istorija bei žmonės, pradėję kurti valstybę. Būtent tautiečių palaikymas ir susidomėjimas istorinėmis asmenybėmis skatina ją ieškoti ir rašyti apie tai, kas primiršta ar dar neatskleista.

Viešnia kvietė susirinkusius nusikelti šimtmečiu atgal ir iš jos pateiktos informacijos susidėlioti Smetonų šeimos portretą.

Į tarpukario laikus skaidrių pagalba nužengėme žvelgdami į nematytas poros fotografijas, surinktas iš įvairių archyvų, privačių fondų. Nuotraukose – A.ir S. Smetonos jaunystėje, ir sulaukus brandaus amžiaus, tiek darbinėje aplinkoje įvairių švenčių, renginių, minėjimų metu, tiek ir intymioje šeimyninėje aplinkoje, apsupti vaikų, anūkų.

Apie žymios poros gyvenimą autorė atskleidė daug įdomių detalių, paremtų faktais, dokumentais, laiškais. Kodėl tokios skirtingos asmenybės tapo ištikimais bendražygiais? Koks prezidentas buvo Smetona? Kokia buvo jo žmona Sofija? Kaip susiklostė jų palikuonių likimai? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų vakaro metu atsakė I. Jakubavičienė.

 „Sofija užaugo labai demokratiškoje bajorų Chodakauskų šeimoje, kuri nesipriešino laužančios tradicijas dukters vedyboms su neturtingu, bet išsilavinusiu, diplomatišku Antanu Smetona. Juos suvienijo bendras tikslas – žadinti Lietuvos tautą, stiprinti patriotizmą ir jie visą savo gyvenimą atidavė tėvynei“, – apie iš skirtingų socialinių sluoksnių kilusių žmonių sąjungą kalbėjo istorikė.

Pasak I. Jakubavičienės, pusė Prezidento sėkmės lemia graži, protinga žmona. „Keturias užsienio kalbas mokanti, be galo komunikabili Sofija nuolat lankydavosi įvairiuose renginiuose, kartu su Prezidentu spręsdavo, kuris kandidatas tinkamas eiti pareigas. Ji daug dėmesio skyrė visuomeninei veiklai, rėmė 20 šeimų pabėgėlių stovyklose, visuomet morališkai ir finansiškai rėmė savo vyrą“, – svarbų moters vaidmenį atskleidė istorikė.

„Pasitraukti iš Lietuvos, mano manymu, buvo logiškas A. ir S. Smetonų sprendimas. Prezidentas išvyko, nes negavo ministrų pritarimo pradėti pasipriešinimą okupacijai. Jei būtų likęs, nieko nebūtų pakeitęs, tik beprasmiškai žuvęs“, – istorikė vylėsi sulaužyti ar bent iš dalies pakeisti A. Smetonos sovietų propagandos formuotą, kaip tautą išdavusio ir pabėgusio prezidento, įvaizdį.