Planuojančių statyti namus laukia pokyčiai: nuo kitų metų būstai privalės būti šiltesni
Namo statyba visuomet yra rimtas iššūkis, tačiau jau nuo kitų metų šis darbas taps dar sudėtingesnis. Visi naujai statomi namai, kurių statybos leidimas bus išduotas po 2016 m. sausio 1 d., privalės būti ne žemesnės nei A energetinio efektyvumo klasės. Vadinasi, gyvensime šilčiau ir taupiau. Vis dėlto, kad namo statybos neapkarstų, viską, kas su jomis susiję, teks vertinti kur kas atidžiau – tiek renkantis projektuotojus, tiek įsigyjant statybines medžiagas.
Taupyti dabar ar paskui?
Nuo kitų metų Lietuvoje įsigalios aukštesni energinio naudingumo reikalavimai, susiję su Europos Sąjungos Direktyvos įgyvendinimu. Visi jau kitais metais statybos leidimą gavę naujai statomi pastatai privalės atitikti A klasės energetinio efektyvumo rodiklius. Iki šiol visi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip B klasės. Žinoma, tai lems didesnes statybų išlaidas, todėl projektuotojai bei statybinių medžiagų pardavėjai teigia, kad rinkoje jaučiamas nemenkas sujudimas – dalis žmonių deda visas pastangas, kad dar šiemet gautų leidimą statyboms ir galėtų statyti B klasės namą.
Vis dėlto specialistai pataria prieš skubant sutaupyti, gerai apgalvoti ir apskaičiuoti – viską įvertinus gali paaiškėti, kad statyti A klasės namą apsimoka kur kas labiau. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 150 kv. m ploto B klasės namas per metus šildymui turėtų suvartoti ne daugiau kaip 127 kWh energijos per metus. Tuo metu toks pats A klasės namas per metus nesunaudos daugiau kaip 50 kWh energijos. Tai reiškia, kad išlaidos šildymui skirsis maždaug 2,5 karto.
Techninių sprendimų netrūksta
Pasak bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninės vadovės Laimos Biezumaitės, dažnai galvojama, kad statant didesnio energetinio efektyvumo pastatus tiesiog pakanka storesnio šiltinimo sluoksnio, tačiau iš tiesų tai tik vienas iš aspektų, nuo kurio priklausys, ar namas atitiks A klasei keliamus reikalavimus.
„Svarbu žinoti, kad nustatant pastato energinio naudingumo klasę, yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastato šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių bei bandomas pastato sandarumas“, – sakė L. Biezumaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiltinimo sluoksnio storis A klasės namui didėja mažiau, jei pasirenkamos gerokai efektyvesnės medžiagos. Pavyzdžiui, standartinis šiltinimo vatos šilumos laidumo koeficientas yra apie 0,037–0,042 W/mK. Tačiau kai kurie gamintojai siūlo kur kas efektyvesnę mineralinę vatą, kurios šilumos laidumo koeficientas yra tik 0,031 W/mK. Šlaitinio stogo sandarumo klausimą galima išspręsti naudojant tokias specialias garo ir oro barjero sistemas kaip „Isover Vario“, kurios padeda suformuoti vientisą, sandarų sluoksnį, nepraleidžiantį vandens garų ir užkertantį kelią nekontroliuojamiems oro srautams.
Projektuotojų patirtis – dar problema
„Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė taip pat pažymėjo, kad A, A+ klasės ar pasyvūs namai Lietuvoje pradėti statyti palyginti neseniai, todėl dar trūksta projektuotojų, turinčių patirties dirbti su tokių pastatų projektais.
L. Biezumaitei pritaria ir patyrusi aukštesnės efektyvumo klasės pastatų projektuotoja Jūratė Vašeikienė. Pasak jos, Lietuvoje suprojektuoti A klasės namą kol kas nėra lengva, nes daugeliui projektuotojų trūksta statybinės ir šiluminės fizikos žinių. O tokių žinių labai reikia dar tik pradedant pastatą projektuoti, nes nuo to priklauso viso pastato kokybė.
„Jei pastatas neteisingai orientuojamas geografiškai, jei vasaros metu pro langus ar vitrinas skverbiasi per daug šilumos, jei pasirenkami neteisingi fasadų, stogų, erkerių, terasų ar kitų elementų išmatavimai, pasidaro tiesiog neįmanoma pastato detalių apšiltinti iki reikiamo šilumos lygio. Tai reiškia, kad A klasės pastato suprojektuoti nepavyks“, – sakė J. Vašeikienė.
Atestuoto pasyvių namų planuotojo Martyno Ramono nuomone, tai, ar pasiseks pastatyti kokybišką A, A+ ar pasyvų namą, labai priklauso nuo pirmųjų žingsnių: nuo pat pradžių turi sutapti užsakovo (privataus statytojo) ir projektuotojo tikslas, jie turi vienodai suprasti užduotį. Architektas arba kartu su juo dirbantis energinio naudingumo ekspertas, naudodamasis specialia energijos sąnaudų skaičiavimo programa, galės kiekviename žingsnyje patikrinti ir koreguoti architektūrinius sprendimus, turinčius įtakos namo energijos sąnaudoms – didinti šilumos izoliacijos storį, mažinti langus, atsisakyti balkono ir pan.
Kitas svarbus žingsnis – statybos priežiūra, kad visi projekte numatyti energinio efektyvumo sprendimai būtų tiksliai įvykdyti. „Iš statybininkų dažnai girdžiu, kad kam viso to reikia, mes dešimt metų statėme kitaip. Tačiau atlikus energijos sąnaudų monitoringą, rezultatai būna akivaizdūs – ekspertų suprojektuoti ir teisingai pastatyti A ir aukštesnės klasės ar pasyvūs namai šilumos suvartoja gerokai mažiau“, – užtikrino M. Ramonas.
