Prezidentas: Europai reikia ilgalaikės konkurencingumo strategijos
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, drauge su Airijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Slovakijos ir Suomijos šalių vadovais, kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Charles‘į Michelį dėl ilgalaikės strategijos ES konkurencingumui didinti.
Artėjant susitikimui Europos Vadovų Taryboje, Lietuvos Prezidentas kartu su Airijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Slovakijos ir Suomijos šalių vadovais pabrėžia, kad Europai reikia ilgalaikės konkurencingumo strategijos, kuri papildytų naujausią Komisijos iniciatyvą – žaliosios pramonės planą. Laiške akcentuojama vieningos rinkos stiprinimo svarba, kviečiama pašalinti vis dar egzistuojančius perteklinius barjerus prekių ir paslaugų, privataus kapitalo judėjimui ir skatinti žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Pabrėžiama, jog paslaugų sektorius turėtų tapti reikšminga atnaujintos strategijos dalimi, o inovacinių technologijų galimybės visapusiškai naudojamos toliau skatinant augimą.
Būsimo augimo pagrindu įvardijamas konkurencijos skatinimas, laisvas judėjimas bendrojoje rinkoje, švariųjų technologijų pramonė ir, svarbiausia, visapusiška strategija. „Esame įsitikinę, kad visapusiška strategija, grindžiama mūsų stipriosiomis savybėmis, stiprinanti bendrąją rinką, teikianti pirmenybę geresniam reglamentavimui ir mažinanti nereikalingą reguliavimo naštą, užtikrinanti greitesnes leidimų išdavimo bei patvirtinimo procedūras, šalinanti kliūtis privataus kapitalo srautams, gerinanti aplinką investicijoms, daugiau dėmesio skirianti inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, spartinanti žaliąją bei skaitmeninę pertvarką, užtikrinanti duomenų srautus, įgyvendinanti realaus laiko ekonomikos sprendimus ES lygmeniu ir puoselėjanti kvalifikuotą Europos darbo jėgą, mažins mūsų strateginę priklausomybę ir padės mums geriau užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Ilgalaikė strategija turėtų būti grindžiama poreikių analize, kad geriau suprastume iškylančių iššūkių poveikį ir žinotume, kokiems strateginiams sektoriams reikia skirti mūsų dėmesį“, – rašoma vadovų laiške.
Lietuvos, Airijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Nyderlandų, Slovakijos ir Suomijos valstybių vadovai taip pat akcentuoja ambicingesnės prekybos politikos skatinimą, tolesnį bendradarbiavimą su svarbiausiais partneriais siekiant remti ES konkurencingumą, atsparumą ir gerovę. „Turėtume gerinti sąlygas investicijoms, stiprinti technologinę ir pramonės bazę, vystyti ekosistemas, kurios būtinos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai“, – rašoma laiške, išreiškiant lūkestį, jog diskusijos šiuo svarbiu klausimu bus ir toliau tęsiamos Europos Vadovų Tarybos formatu.
