Prezidentas: Europos ateitis ir Lietuvos gerovė – visų mūsų atsakomybė

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas nuotoliniu būdu vykstančią konferenciją „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“, pažymėjo, kad diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities turi būti grįstos gerovės valstybės principais – remtis pamatinėmis vertybėmis, mokslo ir inovacijų plėtra, žaliojo kurso įgyvendinimu, saugios kaimynystės puoselėjimu.

„Neseniai pristačiau Gerovės Lietuvos viziją. Pabrėžiau, kad mūsų šalis turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Europos Sąjungos valstybė. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos sėkmė ir jos gerovė didele dalimi priklausys nuo to, kokią Europos Sąjungą turėsime ateityje. Visi norime, kad ji būtų konkurencinga, stipri, įtakinga pasaulyje ir atspari nūdienos ir ateities iššūkiams. Prie to turėtų prisidėti ir „Konferencija dėl Europos ateities“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad itin svarbu į diskusijas dėl Europos ateities įtraukti piliečius. „Turime sustiprinti europiečių ir jiems tarnaujančių institucijų ryšius“, – pabrėžė Prezidentas. Akcentuota, kad ES politika ateityje turėtų būti konkreti ir aiškiai orientuota į rezultatus.

Prezidentas pažymėjo, kad mūsų visų ateitis priklausys nuo sprendimų, kuriuos šiuo metu priima ir priims ES, kovodama su geopolitiniais, migracijos, kibernetinio saugumo, hibridinių grėsmių ir pandemijos plitimo iššūkiais. Ypač svarbu išnaudoti situaciją ir sutelkti pastangas tam, kad iniciatyvos kovos su klimato kaita srityje, mokslo, inovacijų, skaitmenizacijos plėtra, taip pat vidaus rinkos stiprinimas sutvirtintų Europos Sąjungos pozicijas pasaulyje.

Nuotolinė konferencija „Mano Europa – ateitį kuriame kartu“ – tai visuomeninės diskusijos renginys, skirtas Lietuvai pasiruošti Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen inicijuotai „Konferencijai dėl Europos ateities“.

Renginyje aukšti šalies pareigūnai, žinomi akademikai, kultūros atstovai, verslininkai ir visuomenininkai aptarė ES ir Lietuvos piliečių lūkesčius dėl ES ateities, visuomenės grupių įsitraukimą į ES sprendimų priėmimą, pandemijos krizės įtaką nuostatoms dėl bendrų strateginių europietiškos darbotvarkės tikslų, pasiūlymus ES institucijoms dėl didesnio visuomenės dalyvavimo ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose.