Prie ekranų vaikai praleidžia ilgiau, nei manote: įveikti tėvų kontrolės nustatymus jiems – juokų darbas

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti su bendraamžiais dažnai nugali įrenginiuose įjungtus virtualius „sargus“. Vaiko teisių gynėjai sako, kad perteklinis laikas prie ekranų gali rodyti trūkstamą santykį su artimaisiais ir vesti į vaikų vienišumą, o „Telia“ ekspertai atkreipia dėmesį į populiariausias mažylių gudrybes ir pataria, kaip nuo jų apsisaugoti.  

Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, šeši iš dešimties paauglių žino, kaip išmaniuosiuose prietaisuose apeiti tėvų kontrolės nustatymus. Net 59 proc. jų tėvų baiminasi, kad tai įgalina atžalas be jų žinios leisti lėšas, pusė nerimauja dėl netinkamo turinio peržiūrų, o kiek daugiau, nei trečdalis – bijo apsaugų apėjimo sąlygoto vaikų bendravimo su nepažįstamaisiais.

„Džiugina, kad vis daugiau tėvų į vaikų elektronikos prietaisų naudojimą žiūri atsakingai ir yra linkę pasinaudoti įvairiomis išmaniomis ekrano laiko ribojimo priemonėmis. Tik, deja, labai dažnai viskas ir pasibaigia „apsaugų“ įjungimu. Gobėjai vėliau pamiršta pasidomėti, ar tikrai vaikams nėra pavykę atkurti įrenginio gamyklinių nustatymų, slapta pavogti slaptažodžio ar pergudrauti interneto filtrų. Būtent dėl to verta pasinaudoti kontrolės įrankiais, kurie veikia už atskirų prietaisų ribų bei yra kur kas kietesnis riešutėlis „mažiesiems programišiams“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Julija Markeliūnė.

Valanda, dvi, o gal visos trys?

Pasak J. Markeliūnės, šiomis dienomis kuo toliau, tuo labiau darosi sunku brėžti universalias ribas vaikų laikui su elektronikos įrenginiais. Jei anksčiau buvo kalbama apie valandą per dieną, šiandien kiekvieno mažylio situaciją reikėtų vertinti individualiai. Vaikai gali net keletą valandų per dieną praleisti prie kompiuterio ekrano, ruošdami pristatymą klasei ar atlikdami rašto darbus, jau nekalbant apie pokalbius su toli gyvenančiais seneliais ar į kitą šalį dirbti išvykusiu vienu iš tėvų.

Siekiant nustatyti optimalius ekrano laiko rėžius tėvams labiau reikėtų atsižvelgti į tai, kaip įrenginių naudojimas veikia atžalų elgesį. Trumpinti kasdienę „ekrano dozę“ vertėtų tada, kai mažylis dėl naudojimosi prietaisu nebeturi motyvacijos mankštintis, tampa irzlus ar praranda apetitą. Žalingą poveikį gali išduoti ir sutrikęs miego režimas bei suprastėję jaunuolio santykiai su draugais ir šeimos nariais.

„Prie ekranų daugiau laiko praleidžia tie vaikai, kuriems trūksta užimtumo ir ryšio su artimaisiais, tad jeigu jūsų vaikas elgiasi būtent taip, vertėtų jam skirti daugiau dėmesio, nuoširdžiai domėtis jo gyvenimu, dažniau užsiimti bendromis veiklomis. Socialinio kontakto stokojantis mažylis vėliau gali susidurti su rimtais bendravimo iššūkiais, jam gali būti sudėtinga palaikyti ryšį su bendraamžiais ar kitais žmonėmis, kas dažniausiai veda į vienišumą“, –  komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Rasa Jankūnaitė.

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti vaizdo žaidimų laiko normavimui. Mažiesiems iki 3 m. amžiaus kompiuterinių žaidimų patariama vengti ar bent jau neviršyti 1 valandos per dieną. Pasiekus priešmokyklinį amžių, ribojimą galima šiek tiek „pakelti“, vaikui suteikiant bent jau 1,5 valandos, o pradinukams – palikti 2 valandas. Tačiau šios žaidimo laiko kartelės jau nebereikėtų kelti ir pasiekus paauglystę, kadangi brendimo laikotarpiu ekrano laiką smarkiai „išpučia“ bendravimas su bendraamžiais ir kitos veiklos.

Norint užtikrinti, kad ekrano laiko normavimas keltų kuo mažiau blogų emocijų ir ugdytų paties vaiko sąmoningumą, prieš duodant prietaisą jaunuoliui, rekomenduojama iš anksto aptarti, kiek ir kokioms veikloms bus skiriama laiko. Tuo metu pasibaigus laiko limitui, reikėtų padėti mažajam pereiti prie su skaitmeniniu pasauliu nesusijusios veiklos. Galiausiai tėvams jokiais atvejais nerekomenduojama ekrano laiko ribojimo naudoti kaip bausmės – taip tik dar labiau pakurstysime vaiko troškimą bet kokia kaina surasti būdą žaisti ar naršyti internete.

Ne visi ribojimai duoda rezultatą

Pradėjus riboti ekrano laiko limitą, užblokavus prieigą prie tam tikrų programėlių ar nusprendus naudoti kitas apsaugos priemones, svarbu suprasti, jog tai neveiks amžinai. Kiekviena kliūtis link daug malonumo teikiančių pramogų vaikams yra lyg naujas iššūkis, kurio įveikimui jie gali skirti neįtikėtinai daug laiko ir pasitelkti visą savo išmonę. Dėl šios priežasties tėvams rekomenduojama nuolat stebėti mažylio elgseną, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, bei žinoti apsaugų silpnąsias puses.

„Kasdienį ekrano laiko ribojimą jaunuoliai neretai gali apeiti įrenginio nustatymuose pakeitę laiko zoną ar laiką atsukę pora valandų atgal. Nepavykus to padaryti, gali sekti bandymai atkurti gamyklinius nustatymus, iš naujo nustatant įrenginį be tėvų įvestų ribojimų ir atkuriant duomenis iš atsarginės kopijos. Taip pat nereikėtų nuvertinti mažųjų galimybių pasisavinti apsaugos kodų – slaptažodį jie gali sužinoti tiek slapta įjungę ekrano įrašymą, tiek išnaršę įrenginio užrašinę“, – gudrybes vardina „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovė.

Išvardintų triukų kraitį galima papildyti ir vidinių programėlių naršyklių naudojimu. Net jei pagrindinėje įrenginio naršyklėje aktyvuoti turinio filtrai, vaikai į savo „Gmail“ el. pašto dėžutę gali išsiųsti norimą pasiekti nuorodą ir ją atverti pačios aplikacijos viduje, išvengiant „raudonų švyturėlių“ ir blokavimo.

Veiksmingiausia – riboti interneto prieigą

Nors šiuolaikiniai elektronikos įrenginiai jau gamykliškai turi ne vieną tėvų kontrolės funkciją, jų efektyvumas kiekvienu atveju gali būti labai skirtingas. Vaikų priežiūrą skaitmeninėje erdvėje dar labiau apsunkina tai, kad mažyliai šiais laikais naudojasi ne vienu prietaisu. Pavyzdžiui, namų darbus jie gali atlikinėti asmeniniame kompiuteryje, socialinius tinklus naršyti savo išmaniajame telefone, o žaisti – su tam skirta konsole. Kadangi žalingas naudojimas įmanomas kiekviename iš šių įrenginių, tėvams kyla iššūkis įsigilinti į kiekvieno jo nustatymus bei stebėti apsauginių mechanizmų veiksmingumą.

„Norint apsaugą visiems įrenginiams įjungti vienu metu, galima pasitelkti namų Wi-Fi maršrutizatorių. „Telia Smart Wi-Fi“ programėlė leidžia sukurti profilius kiekvienam šeimos nariui, priskiriant jo naudojamus prietaisus. Tokiu būdu galima nustatyti valandas, kuriomis maršrutizatorius leis vaikui naudotis internetu visuose jo įrenginiuose, ir įjungti centralizuotą nepageidaujamo turinio filtravimą, kurio neįveiks vidinių programėlių naršyklių naudojimas ar įrenginio gamyklinių parametrų atstatymas“, – pataria J. Markeliūnė.

Tokio tipo ribojimai užtikrins, kad mažyliai vidury nakties pasislėpę po antklode nežiūrėtų „TikTok’ bei neeikvotų poilsio laiko nesibaigiančioms kovoms vaizdo žaidimuose. Patogi prieiga prie internetinio srauto taip pat suteikia galimybę matyti, ką tiksliai vaikas veikia internete ir leidžia greitai pastebėti, ar lankomų svetainių sąraše neatsirado tam tikros srautą slepiančios programos domeno.

„Net jeigu matote, kad vaikas ieško visokiausių būdų išvengti tėvų nustatytų skaitmeninių „užkardų“, visiškas jo atribojimas nuo technologijų nėra sprendimas. Internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, o protingai naudojantis kompiuteriu ar telefonu, jaunuolis plečia akiratį, įgyja naujų žinių, mokosi. Gyvenime yra labai svarbus balansas, tad prieš įvedant bet kokius ribojimus, šeimoje vertėtų nusistatyti aiškias taisykles, kada, kiek laiko ir kokiais klausimais vaikas naudosis internetu. Pasižadėjimų šeimos nariams sulaužymas ir jų asmeninio pasitikėjimo praradimo rizika kartais gali būti veiksmingesnė ekranų drausmės priemonė, nei įvairūs elektroniniai barjerai“, – reziumuoja R. Jankūnaitė.