Profesorius V. Landsbergis: idėjai Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą priešintis gali tik prietrankos
Vyriausybei ketinant Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą, idėją palaikantis atkurtos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad kompozitoriaus, dailininko vardo įprasminimas būtų gražus paskutinis nueinančios Vyriausybės kadencijos akcentas. Ilgamečio konservatorių patriarcho nuomone, idėjai prieštarauti gali tik „nekentėjai“, „prietrankos“, siekiantys sugadinti šaliai reikšmingą sprendimą.
„Apie tą intrigą, kuri dabar daroma – būtent tai susiję su numatytu gražiu Šimonytės Vyriausybės sprendimu. Jeigu Ingridos Šimonytės Vyriausybė numato šiuo gražiu, reikšmingu akcentu užbaigti savo veiklą, tai verta ir teisinga, visiškai pritariu“, – Eltai trečiadienį sakė V. Landsbergis.
Vyriausybės kanceliarija dar antradienį registravo nutarimo projektą, kuriuo nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos sostinės oro uostui būtų suteiktas simbolinis „Čiurlionio“ vardas. Visgi, yra ir tokiai idėjai prieštaraujančių.
„Nekentėjai stengiasi sugadinti, kad šios Vyriausybės nutarimas dėl Čiurlionio vardo oro uostui nebūtų priimtas. Suprantama, kodėl jie stengiasi sugadinti. Bet visokius intrigantų pliurpalus patarčiau kišti ten, kur jų vieta“, – dėstė profesorius.
Buvęs valstybės vadovas pabrėžė, jog pakeitus oro uosto vardą jis „skambės“ ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
„Tai reikšminga, teisinga ir skambės ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Ir kodėl, kas tam turi priešintis? Nu kokie nors prietrankos“, – teigė V. Landsbergis.
„Čiurlionis yra Lietuvos garbė, pasityčioti iš Čiurlionio yra pasityčioti iš Lietuvos“, – akcentavo profesorius.
M. Skuodis „absoliučiai nepritaria“ idėjai Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą: įneštų daug sumaišties
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako „absoliučiai nepritariantis“ idėjai Vilniaus oro uostui suteikti Čiurlionio vardą. Anot jo, tai įneštų daug sumaišties, procesas būtų ilgas, o kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio proginį įprasminimą galima atlikti kituose objektuose.
„Absoliučiai nepritariu pavadinimo keitimui. Manau, kad tai įneštų daug daugiau sumaišties, negu būtų naudos. Bet kalbant apie Čiurlionio vardo įprasminimą Vilniaus oro uoste, tiek už jo ribų, kituose oro uostuose, geležinkelio stotyje ar kituose objektuose, jau kalba visiškai kita. Vilniaus oro uoste yra begalė erdvių, kur galima ir paveikslus pristatyti, ir muziką, bet nekalbėkime apie pavadinimo keitimus“, – trečiadienį Eltai kalbėjo M. Skuodis.
„Kalbėkime apie proginį Čiurlionio įprasminimą. Bet apie vardo keitimą, teisinį keitimą, tiesą pasakius jokių kalbų nėra. Tokių pasiūlymų yra buvę kasmet ne po vieną, kalbant apie skirtingus vardus, Susisiekimo ministerija tam niekad nepritarė. (…) Tai labai ilgas ir finansams imlus procesas. Vilniaus žinomumą reikia didinti ir keičiant pavadinimą būtų tik dar daugiau sumaišties“, – pažymėjo jis.
Vyriausybės kanceliarija dar antradienį registravo nutarimo projektą, kuriuo nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos sostinės oro uostui būtų suteiktas simbolinis „Čiurlionio“ vardas. Visgi, yra ir tokiai idėjai prieštaraujančių.
Galimas sprendimas numatomas atsižvelgiant į būsimas kompozitoriaus, dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Vis tik projektas dar kol kas yra tik derinimo stadijoje.
Prie Vyriausybės suburtai darbo grupei svarstant idėją Vilniaus oro uostui suteikti M. K. Čiurlionio vardą, Lietuvos oro uostai (LTOU) procese pasigenda aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo. Susisiekimo bendrovės teigimu, sostinės oro uosto pavadinimo atnaujinimas neturėtų būti finansuojamas bendrovės lėšomis.
Tarpinstitucinė darbo grupė sudaryta 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
