Prognozė: šiemet BVP augs santūriau
Įvertinusi šių metų Lietuvos ūkio raidos tendencijas bei išorės veiksnių įtaką joms, Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2015-2018 metams.
Pagal atnaujintą scenarijų 2015 m. numatomas 1,9 proc. realaus BVP augimas, 2016-2018 m. BVP augimo prognozės nekinta ir išlieka atitinkamai 3,2 proc., 3,5 proc. ir 3,9 proc.
Finansų ministerijos vertinimu, nors šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos BVP augo 1,4 proc., o ūkio raida buvo subalansuota, tačiau dėl tebesitęsiančio išorės aplinkos neapibrėžtumo, pasikeitusio užsienio prekybos balanso, BVP augimo tempas sulėtėjo.
BVP augimą skatino tiek išorės, tiek vidaus paklausa. 2015 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, užfiksuotas visų pagrindinių BVP komponentų augimas: namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 4,7 proc., bendras pagrindinio kapitalo formavimas – 9,9 proc.
Tuo pat metu prekių ir paslaugų eksportas augo 1,3 proc., o importas – 8,5 proc., ir šis pokytis prislopino teigiamą vidaus paklausos bei prekių ir paslaugų eksporto įtaką BVP augimui.
Prekių importo pokyčius iš dalies lėmė aktyvesnis investavimas. „Panašu, kad versle atsirado apetitas investuoti į gamybos pajėgumus, ir tai yra geras ženklas, kad augs ir kiti rodikliai – užimtumas ir darbo užmokestis“, − sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Investicinių prekių į Lietuvą per pirmąjį 2015 m. pusmetį buvo importuota 20,7 proc. daugiau (iš jų gamybos priemonių – 22,2 proc. daugiau), palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Eksportuotojų priklausomybė nuo Rusijos mažėja, dalį smukusio reeksporto į šią šalį pakeitė ketvirtadaliu išaugęs reeksportas į ES valstybes. „Verslui būtų išmintinga ir toliau laikytis nuostatų, kad sunkumai santykiuose su Rusija tapo nuolatiniais, ir reikia visu pajėgumu išnaudoti augantį eksporto potencialą kitomis kryptimis“, − komentuoja finansų ministras Rimantas Šadžius.
Prognozuojamas šiemet rekordinis grūdų derlius taip pat turės teigiamos įtakos ekonomikos plėtrai šiais ir kitais metais.
Išaugus kokso ir rafinuotų naftos produktų perdirbimo maržai atsigavo pernai 17,1 proc. smukusi kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba – per pusmetį išaugo 13,9 procento, o šių lietuviškos kilmės prekių eksportas palyginamosiomis kainomis – maždaug penktadaliu.
Darbo rinka
Dėl stiprėjančios darbo jėgos paklausos, 2015 m. nedarbo lygio prognozė sumažinta 0,5 procentinio punkto − iki 9,4 proc., o 2016 m. – 0,3 procentinio punkto − iki 8,8 proc.
Nedarbui mažėti sąlygas sudarė toliau tęsiama aktyvi darbo rinkos politika, taikomos laikino užimtumo priemonės, jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas ir nuo 2015 m. pradėti įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektai.
Pastaruoju metu darbo užmokesčio pokyčius šalies ūkyje lemia sparčiai augantys atlyginimai privačiame sektoriuje, ypač tuose sektoriuose, kurie vis aštriau jaučia darbuotojų trūkumą ir poreikį išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. 2015 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 4,7 proc., antrąjį – 4,6 proc. (be individualių įmonių). Privačiame sektoriuje jis atitinkamai augo 5,9 proc. ir 5,4 proc. (be individualių įmonių), o valstybės sektoriuje – 3 proc. ir 3,5 proc.
Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl vykstančių defliacinių procesų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. augs tokiu pačiu tempu, kaip ir 2014 m. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais toliau didės kvalifikuotos darbo jėgos paklausa, lėtai, bet sparčiau kils kainos, ir tai užtikrins nuoseklų gyventojų pajamų augimą. Todėl numatoma, kad tuo laikotarpiu greitesniu tempu augs ir vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis: 2016 m. jis augs – 5,3 proc., 2017 m. – 5,7 proc., 2018 m. – 6,2 proc.
Infliacija
2014 metų pabaigoje prasidėję defliaciniai procesai tęsiasi iki šiol. 2015 m. liepos mėn. buvo užfiksuota 0,4 proc. vidutinė metinė defliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą.
Atsižvelgiant į tebesitęsiančias žemų energinių prekių kainų tendencijas, pavasarį skelbtos 2015 m. projekcijos nekeičiamos – numatoma, kad vidutinė metinė defliacija Lietuvoje šiemet sudarys 0,4 procento.
Vidutinės metinės infliacijos projekcija 2016 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto − iki 1,4 proc. 2017-2018 m. vidutinės metinės infliacijos projekcijos nepakito ir išliko atitinkamai 1,9 proc. ir 2,2 proc.
Rizikos veiksniai, teigiami faktoriai
Neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išlieka ir iš esmės kyla dėl išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumo. Rizika dėl Graikijos ekonominių problemų sprendimo šiuo metu sumažėjusi, tačiau neeliminuota. Neigiama rizika kyla ir dėl galimo recesijos Rusijoje užsitęsimo bei šios šalies ekonominių problemų įtakos kitoms NVS narėms, su kuriomis Lietuvos verslas palaiko prekybinius ryšius. Lietuvos eksportas į Kiniją nėra išvystytas, tačiau neatmestina tikimybė, kad Lietuva gali netiesiogiai pajusti Kinijos ekonomikos plėtros padarinius.
Egzistuoja ir teigiami faktoriai, kuriems realizavusis, ekonominės raidos scenarijuje numatyti ekonominiai rodikliai pagerėtų.
Jeigu būtų priimti darbo rinką modernizuojantys Darbo kodekso pakeitimai − būtų sukurti lankstesni darbo santykiai ir sudaryta galimybė pritraukti daugiau investicijų bei sukurti papildomų darbo vietų.
Nuo 2015 m. rudens realiai pradėsiantis veikti Investicijų planas Europai, pagal kurį 2015-2017 m. bus sutelkta apie 315 mlrd. eurų papildomoms viešosioms ir privačiosioms investicijoms, pagerins bendrą investicijų aplinką ES, o kartu ir Lietuvoje. Todėl investicijos Lietuvoje gali augti sparčiau, nei numatyta šiame scenarijuje.
Pigesnis euras ir žemesnės naftos kainos taip pat teigiamai veiktų Lietuvos ekonomikos plėtrą.
