Ragino ieškoti efektyvesnių priemonių geriamojo vandens kokybei gerinti
Spalio 1 dieną Kretingos rajono savivaldybėje vykusiame pasitarime aptarta geriamojo vandens kokybės Kretingos mieste situacija.
Pasitarime dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Daiva Švelnienė ir šios įstaigos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybinė maisto produktų inspektorė Loreta Mačytė, vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė, Kretingos VMVT viršininkas Normantas Žeimys, Savivaldybės meras Juozas Mažeika, administracijos direktorius Virginijus Domarkas, jo pavaduotojas Povilas Černeckis, Savivaldybės tarybos Ūkio komiteto pirmininkas Dangiras Samalius, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė, Klaipėdos universiteto atstovas Tomas Ruginis, Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius, UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius, gamybos vadovas Ričardas Daubara, tinklų eksploatacijos inžinierius Arkadijus Roščinas ir Kretingos rajono apylinkės teismo pirmininkas Erikas Jurgutis, kurio gyvenamojoje aplinkoje buvo aptikta makrobestuburių.
Savivaldybės meras Juozas Mažeika pažymėjęs, kad problema pernelyg užsitęsė ir gyventojai yra sunerimę dėl pakitusio geriamojo vandens kvapo, skonio, chloro vandenyje kiekio, paprašė UAB „Kretingos vandenys“ direktoriaus G. Valinevičiaus pateikti faktus, kokios priemonės iki šios dienos buvo taikytos vandens kokybei mieste gerinti.
Pasak G. Valinevičiaus, daroma viskas, kas įmanoma, kad nei vieno makrobestuburio Kretingos miesto geriamame vandenyje neliktų ir kad visi jų patekimo į vandentiekio sistemą keliai būtų užkirsti. „Konsultavomės su didesnę patirtį turinčiais AB „Klaipėdos vanduo“ specialistais, vadovaudamiesi Klaipėdos universiteto mokslininkų atliktos studijos rekomendacijomis priėmėme sprendimą chloruoti miesto vandenį, taip pat išplauti bei dezinfekuoti geriamo vandens kaupimo rezervuarus, nuosekliai plauti miesto vandens tiekimo tinklus. Centrinėje miesto dalyje uodo trūklio lervų nepastebėta, gyvos lervos kol kas fiksuojamos nutolusiuose akligatviuose, todėl priėmėme sprendimą daryti lokalinius chloravimus. Taip pat šiai dienai iš 340 patikrinta 310 mišrių sistemų, iš kurių 122 yra tvarkingos, šulinio vandens atsisakė 146, o UAB „Kretingos vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens – 42 vartotojai“, – komentavo jis.
Kretingos VMVT viršininkas N. Žeimys akcentavo, kad rajono gyventojams trūksta informacijos apie UAB „Kretingos vandenys“ vykdomus vandens tinklų plovimo, dezinfekavimo darbus, laboratorinius vandens kokybės tyrimus.
„Jūsų vykdomos priemonėms yra neefektyvios arba neteisingai identifikuojate makrobestuburių atsiradimo šaltinį, jeigu vabzdžių šalinimo iš vandentiekio sistemos procesas tęsiasi keturis mėnesius“, – susirūpinimą Kretingos miesto geriamojo vandens kokybe išsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja D. Švelnienė, pažymėjusi, kad UAB „Kretingos vandenys“ turi skubiai imtis veiksmingesnių priemonių, nes priešingu atveju gali būti stabdomas geriamojo vandens tiekimas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėjos D. Jociuvienės pastebėjimu, esant padidintam chloro kiekiui vandenyje jo nerekomenduojama gerti nėščiosioms, gaminti pieno mišinukų ir kitokio maisto vaikams, ligoniams. Ji kėlė klausimą, ar chloro koncentracija vandenyje neviršija leistinų normų, pažymėdama, kad rizikuoti daugelio žmonių sveikata dezinfekuojant vandenį didelėmis chloro dozėmis nėra labai atsakinga.
„Mėginiuose iš Kretingos vandentiekio sistemos identifikuoti bestuburiai yra uodo trūklio lervos, kurios į geriamojo vandens tinklus galėjo imigruoti iš oro arba iš paimamo vandens. Galbūt vandentiekio sistemoje buvo plyšiai, per kuriuos suaugusios lervos pateko ir padėjo kiaušinėlius, iš kurių išsiritusios lervos apsigyveno vandentiekio sistemoje. Kadangi vanduo yra šaltas, lervų vystymasis yra lėtas, todėl ir užsitęsė iki šiol. 100 proc. uodo trūklio lervų mirtingumas pasiekiamas chloro koncentracijai esant 3,97 mg/l, o chloro dioksido – 0,51 mg/l. Vietose, kur vanduo mažai cirkuliuoja, nutolusiuose akligatviuose, efektingas vandens išleidimas iš sistemos, kartu su uodų lervomis“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro, atlikusio Kretingos miesto geriamojo vandens tiekimo sistemos makrobestuburių identifikavimo ir šalinimo būdų studiją, atstovas T. Ruginis.
„Patartume daryti mechaninį išplovimą aukšta srove, nes nepašalinus vabzdžių patekimo židinio ir tiekti tokį vandenį žmonėms rizikuojant jų sveikata negalima“, – ieškoti alternatyvių sprendimų UAB „Kretingos vandenys“ ragino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoja D. Švelnienė.
„Natrio hipochlorido normos nėra didesnės nei leidžiama, atlikdami dezinfekciją naudojame netgi mažesnes nei rekomenduojama normas“, – tvirtino UAB „Kretingos vandenys“ tinklų eksploatacijos inžinierius A. Roščinas.
Administracijos direktorius V. Domarkas pastebėjo, kad per 4-5 mėnesius uodo trūklio lervos iš vandentiekios sistemos turėjo būti išplautos, jeigu jos nesidaugintų, vadinasi taršos šaltinis tebėra ir jis nėra aiškiai identifikuotas.
Pasitarimo pabaigoje dar kartą akcentuota būtinybė kuo greičiau taikyti visas įmanomas priemones, kad makrobestuburiai iš vandentiekio sistemos būtų visiškai pašalinti. Situaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dar vertins šiandien apsilankę UAB „Kretingos vandenys“ ir paėmę mėginius iš vandentiekio sistemos.
