Raseinių centrą sieks atgaivinti architektai iš Turkijos

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Raseinių rajono savivaldybė sieks atnaujinti net kelias savo teritorijas, o vienai iš jų – centrinei Raseinių daliai – idėją kurs architektūros studentai iš Turkijos – Kemalis Yeginas ir Buse Tugtepe.

Kemalis ir Buse studijuoja architektūrą Kauno technologijos universitete (KTU). Kemalis Lietuvoje mokosi trejus metus, Buse – ketvirtus. Abu studentai į Lietuvą persikėlė su konkrečiu tikslu.

„Nusprendėme išsikraustyti iš savo šalies, norėjome išplėsti savo akiratį ir turėti kitokią perspektyvą, kuri sujungtų Rytų ir Vakarų stilius, technikas ir pasaulėžiūrą. Mūsų tikslas buvo daugiau sužinoti apie europinę architektūrą, o studijų metu turėjome galimybę aplankyti kelias šalis, kad sužinotume daugiau apie struktūras ir technologijas.

Buse išvyko semestrui į Lusofonos universitetą Portugalijoje, o aš – metams į Etsabą, Katalonijos politechnikos universitetą Ispanijoje. Vėliau ten atlikau praktiką ir per tuos metus turėjau galimybę dirbti keliuose biuruose. Dabar sujungėme visą savo patirtį ir nekantraujame sukurti daugiau Lietuvos miestams ir vartotojams“, – sako komandos „P14n4rk“ narys K. Yeginas.

Architektūros studentai įvardijo, kokių problemų gali kilti kuriant priešprojektinį pasiūlymą Raseinių centrui.

„Manome, kad Raseiniuose didžiausia problema gali būti tapatybės kūrimas naudojant miesto istorinį foną, o neaiškus požiūris į architektūrinę programą leidžia daugiau spėlioti apie vietovės galimybes. Norėtume išspręsti tapatybės problemą ir tai, kaip galime padėti šiam miestui atrasti unikalų reprezentacinį aspektą. Jį galėtume pasitelkti, kad būtų sudarytos sąlygos didesnei visuomenės sąveikai su aplinka, suteiktų prasmingos patirties, kuria galėtų pasinaudoti vartotojai.

Norėjome rinktis du siužetus, kad parodytume skirtingus ateities požiūrius, atsižvelgiant į vietą ir kontekstą“, – sako Kemalis.

Raseinių rajono savivaldybė akcentuoja, kad Raseinių centrinė dalis yra neužstatyta ir neįveiklinta. Autobusų stoties prieigose esančioje teritorijoje yra ir komercinės, ir visuomeninės paskirties objektų ar erdvių. Leistinas pastatų aukštis – 16 metrų.

„Pasyvus dizainas taip pat gali pagerinti tokių miestų aiškumą, tačiau, žinoma, kadangi gyventojų tankumas priklauso nuo metų laikų šiuose miestuose, dizainas turėtų būti pritaikytas įvairiems scenarijams. Galbūt turėtume galvoti apie struktūras kaip apie mažiau statiškus objektus ir galvoti apie juos kaip apie gaminius, kuriuos laikui bėgant galima paruošti, pritvirtinti ar pakeisti“, – teigia komandos „P14n4rk“ narys K. Yeginas.

Architektas pasakoja, kad jam įkvėpimas dažniausiai kyla iš patirties, technologijų, mokslo ir fantastikos.

„Nuo technikos iki medžiagų viskas pastatytoje aplinkoje priklauso nuo technologinės pažangos ir šios pažangos įperkamumo. Taip pat svarbu sekti mokslą ir mokslinius atradimus, ypač kai reikia pasirinkti medžiagas dizainui. Žavu sekti naujas tendencijas, gal net diegti technologijas, kol jos dar neišpopuliarėjo“, – sako Kemalis.

Vaikinas taip pat atskleidė ir savo bei komandos draugės Buse mėgstamą stilių bei autoritetus, į kuriuos jie lygiuojasi.

„Mes šiek tiek skeptiškai žiūrime į stilių. Manome, kad jis gali kilti iš savęs plagiato, nuolat kopijuojant savo darbą, siekiant išlaikyti tam tikrą „stilių“, kuris, mano nuomone, apriboja dizainerio galimybes, be jokių išorinių efektų, kurie blokuoja kūrybiškumą, eksperimentavimą.

Manome, kad stilius kyla iš mąstymo būdo, darbo eigos. Ir aš tikiu, kad turiu futuristinį, bet agnostinį ir neabejotinai lokalistinį stilių. Man patinka aukštųjų technologijų architektūra, parametrizmas ir dekonstruktyvizmas.

Mes matome Enricą Mirallesą, Ricardo Boffillą, Richardą Rogersą, Zahą Hadid ir Franką Gehry kaip mentorius ir aš tikiu, kad mano tikslas yra pagauti jų dizaino ypatybes. Taip pat „Lacaton Vassal“, Pritzkerio laimėtojai labai paveikė mano darbo būdą. Ir kaip aš visada sakau: „Kad ir kiek yra architektūros įmonių ir architektų, yra tik vienas „Foster and Partners“. Ir aš tikiu, kad jie yra geriausi, ką žmonija gali pasiūlyti šiuo metu. Bendradarbiaujantis požiūris į architektūrą, įvairovė ir dėmesys detalėms jų projektuose yra fenomenalus. Kalbant apie profesionalumą ir kokybę, labiausiai pavydime Normanui Fosteriui“, – sako K. Yeginas.