Raudonasis Kryžius gelbėja nuo vienatvės
Šventės – liūdna tema 90 metų Sofijai*. Apie jas šeimos neturinti senolė stengiasi ir nekalbėti. Vienatvė jai nėra naujiena, ir jei ne Raudonojo Kryžiaus slaugytoja Ilona, užsukanti beveik kiekvieną savaitę, turbūt išvis neturėtų su kuo išgerti arbatos. Regos negalią nuo vaikystės turinti Sofija jau kelis dešimtmečius beveik nebemato. „Vieninteliai mano pagalbininkai – lazdutė ir Raudonasis Kryžius”, – sako moteris. Slaugytoja senjorę lanko jau keturiolika metų. Su kasdiena tos pagalbos Sofijai reikia vis daugiau. Ir ne tik medicininės pagalbos, bet ir bendravimo. „Aš negaliu tik ateiti, išmaudyti ir išeiti, – pasakoja Ilona. – Mūsų darbe yra labai daug žmogiškumo: taip, mes atliekame tiesioginį darbą, tačiau paslaugas teikiame žmonėms, kuriems reikia dėmesio, bendravimo, todėl dažnai darbo valandų net neskaičiuoju”.
Ilgaamžės moters artimiausi giminaičiai gyvena užsienyje. Kartais aplanko draugių dukros. Tačiau Sofijos pečius slegia nežinomybė – ar tie, kas šiandien ją prižiūri, galės ateiti ir rytoj? Visgi į senelių namus kraustytis moteris turbūt nenorėtų „savi namai man geriausi, čia jaučiuosi šeimininkė, viskas artima ir pažįstama“. Jau antrą dešimtį metų namuose senjorę lankanti Raudonojo Kryžiaus slaugytoja, pamatavusi pulsą ir spaudimą, išmaudžiusi ir atlikusi kitas procedūras dažnai prašoma pasilikti dar valandžiukei – „Matau, kad jaučiasi labai vieniša ir dažnai neturi su kuo pasikalbėti, todėl kartu aptariame naujienas ir, be abejo, ligas“.
Jau daug metų dirbdami su pagyvenusiais žmonėmis, jaučiame, kad vienišų, apleistų, lėtinėmis ligomis sergančių vyresnių žmonių nemažėja. Valstybei reikalinga papildoma pagalba slaugyti vienišus žmones, nes šiuo metu iš privalomojo socialinio draudimo lėšų yra apmokamas tik vienas slaugytojos apsilankymas per mėnesį. Negalintiems pilnai savimi pasirūpinti žmonėms tai per maža pagalba. Reguliari profesionalių slaugytojų pagalba namuose padeda vyresnio amžiaus žmonėms gyventi savarankiškai, jaustis oriai, savo namų, o ne institucinėje aplinkoje. Mūsų slaugomi senjorai dažnai sako, kad savuose namuose, kur pažįstama kiekviena kertelė, kur prabėgo jų gyvenimas, jiems geriausia.
Apsilankymo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus slaugytojos, turinčios slaugos praktikos licenciją, atlieka kasdieninės asmens higienos paslaugas, pragulų profilaktiką, matuoja pulsą ir arterinį kraujo spaudimą, temperatūrą, paduoda vaistus, maitina, stebi diurezę ir suteikia kitą, konkrečiam žmogui reikalingą priežiūrą ir pagalbą. Neatsiejama slaugytojų darbo dalis yra bendravimas – išklausyti, patarti, pasidalinti nuomonėmis – lankomi žmonės dažnai norėtų, kad Raudonojo Kryžiaus slaugytoja praleistų su jais ne 2 valandas, o visą dieną.
Per 2014 metus slaugėme 395 žmones, iš jų 48 su pragulomis, 20 – su trofinėmis opomis, 48 – nevaikštančius. 14 112 – tiek kartų aplankėme slaugomus ir prižiūrimus namuose žmones praėjusiais metais. Mūsų senjorams reikėtų, kad slaugytojos aplankytų juos dažniau – iš reikiamų 10 kartų, kol kas galime aplankyti tik 6 kartus. Taip pat šiuo metu pas mus yra 250 užsiregistravusių ir laukiančių eilėje vienišų, pagyvenusių, negalinčių pilnai savimi pasirūpinti žmonių, kurie laukia pagalbos.
