Rudenį darbą pradės mokykloms talkinsiantys aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai
Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus, kad kartu sėkmingai galėtų mokytis įvairių poreikių vaikai.
„Siekiame padėti bendrojo ugdymo mokykloms, darželiams ir profesinėms mokykloms kuo geriau pasirengti priimti įvairių poreikių vaikus. Pradėjus veikti regioniniams specialiojo ugdymo centrams, pagalba vaikui ir mokytojui, mokyklai bus lengviau pasiekiama ir esant būtinybei tiek tėvai, tiek mokytojai galės konsultuotis su labiau patyrusiais ir daugiau kompetencijų turinčiais specialistais”, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Regioninio specialiojo ugdymo centro tikslas – skatinti įtraukųjį ugdymą regione padedant jo mokyklų bendruomenėms praktikoje taikyti įtraukties švietime principą, skleisti įtraukiojo ugdymo inovacijas regiono mokyklose.
Regioninių centrų specialistai dirbs ne tik pačiuose centruose, jie vyks ir į mokyklas, kurioms reikia konsultacijų. Centrai rūpinsis pedagoginių darbuotojų, mokytojų, jų padėjėjų kompetencijų stiprinimu, konsultuos mokytojus ir tėvus dėl ugdymo metodų pritaikymo, švietimo pagalbos teikimo, mokymo(si) metodų, priemonių, aplinkos pritaikymo ir kt.
Centrai taip pat ir toliau ugdys vaikus, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Regioninių specialiojo ugdymo centrų veikla bus finansuojama iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, savivaldybių biudžetų ir kitų finansavimo šaltinių. ŠMSM regioninių centrų infrastruktūrai pritaikyti konsultavimo funkcijoms vykdyti skirs virš 5 mln. eurų. Taip pat bus investuojama ir į regioninių centrų specialistų kompetencijas.
Regioniniai specialiojo ugdymo centrai kuriami dabar veikiančių specialiųjų mokyklų pagrindu. Į regioninius specialiojo ugdymo centrus iki rudens siūloma pertvarkyti Gelgaudiškio „Šaltinio” specialiojo ugdymo centrą, Kaišiadorių šv. Faustinos mokyklą-daugiafunkcį centrą, Kauno šv. Roko mokyklą, Panevėžio „Šviesos” ugdymo centrą, Plungės specialiojo ugdymo centrą, Šiaulių sanatorinę mokyklą, Ukmergės „Ryto” specialiąją mokyklą ir Vilniaus Šilo mokyklą.
Iš viso paraiškas tapti Regioniniais specialiojo ugdymo centrais ŠMSM pateikė specialiojo ugdymo įstaigos iš 18-os savivaldybių. Mokyklų galimybes ir patirtį vertino švietimo, mokslo ir sporto ministrės sudaryta komisija, kurioje dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir ŠMSM atstovai. Atrenkant mokyklas atsižvelgta į pateiktą jų, kaip regioninių specialiojo ugdymo centrų, veiklos viziją, numatomą veiklų organizavimo modelį, jau turimą patirtį konsultuojant, rengiant kompetencijų tobulinimo programas dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, mokykloje dirbančių pedagogų kvalifikaciją, įgyvendintus bendradarbiavimo projektus. Taip pat vertintas ir geografinis mokyklų išsidėstymas.
Įsigaliojus daugiau kaip prieš dvejus metus priimtoms Švietimo įstatymo pataisoms, nuo 2024 metų mokyklos nebegalės atsisakyti priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių. Jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose ir klasėse mokosi 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių. Šis ugdymo modelis, kai visi mokiniai mokosi kartu, plačiai taikomas daugelyje šalių.
