spalio 1, 2019
J. Kaučikienė
Rudeninė senjorų išvyka

Kažkada išskaičiau Vaižganto žodžius, skirtus J. Žemaitei: „Tai stambus nešlifuotas akmuo, kuris vertinamas ne matomais spinduliais, tik svoriu… Tai rašytoja, sverianti labai daug karatų.“ Šiandien, kai švenčiame Juozo Tumo-Vaižganto garbingą 150 metų gimimo jubiliejų, neabejodami tuos žodžius galime pritaikyti pačiam Vaižgantui (1869–1933).
Gimė Maleišiuose, Svėdasų valsčiuje (dabar Anykščių kraštas). Kas jis? Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, KUNIGAS. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje gimė 10 vaikų, iš kurių išaugo tik penki, dar penki broliai mirė vaikystėje. Juozukas buvo jauniausias, dešimtas vaikas šeimoje. Mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje, kurioje neseniai ir apsilankė Trečiojo amžiaus universiteto knygų bičiuliai.

Muziejus sovietmečiu buvo gerokai sunaikintas, ten gyveno net kelios kolūkiečių šeimos. Vėliau vietinių žmonių iniciatyva restauruotas medinis nedidukas pastatas ir jame įrengta ekspozicija apie Vaižganto mokyklinius metus. Seni rudi mokykliniai suolai, molinė krosnis, skambutis, skelbdavęs pamokos bei  pertraukos pradžią ir pabaigą. Nors paties Vaižganto autentiškų daiktų neišlikę, tačiau vietiniai gyventojai sunešė pageltusias nuo laiko pažymių knygeles, sąsiuvinius, knygas. Buvo išties malonu prisiliesti prie išsaugotų šimtmečio relikvijų (ekskursijos vadovas – žurnalistas ir rašytojas Vytautas Bagdonas).
Vaižgantas mokėsi visą gyvenimą, siekdamas tobulumo: Daugpilio realinėje gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje (į kunigus įšventintas 1893 metais). Vaižganto veikla buvo įvairialypė: įsitraukė į lietuvių klierikų Lietuvos mylėtojų draugijos veiklą, palaikė ryšius su Mosėdžio vietos knygnešiais, platino draudžiamą literatūrą, mokė vaikus skaityti, redagavo nelegalius laikraščius. Buvo slaptai sekamas policijos.
12 metų – Kauno Vytauto bažnyčios rektorius. Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją. Jam buvo suteikti docento ir garbės daktaro laipsniai. 1921 metais įkūrė Lietuvai gražinti draugiją.
Visa tai mes vienaip ar kitaip žinojome, o ekskursijoje išgirdome daugiau apie jo žmogiškąsias charakterio savybes. Ne veltui sakoma, kad Vaižgantas – mūsų visuomenės sąžinė. Visus žavėjo savo paprastumu, nuoširdumu. Eidamas Laisvės alėja, Vaižgantas katilioką nešdavosi rankose: argi suspėsi prieš visus nukelti?.. Jei batai spausdavo, nesidrovėdavo eiti grindiniu basas. Seminarijoje jis klausydavo klierikų išpažinčių. Buvo atlaidus ir tiesmukas. Jei abejodavo dėl kunigystės, sakydavo: „Nenori – nebūk.“ Kai kartą prieš šventimus baigiamojo kurso alumnas suabejojo pašaukimu, Vaižgantas atrėžė: „Ir čia šūdas, ir ten šūdas. Imk šventimus.“ Ėmęs tukti, bandė numesti svorio. Pasisekė numesti 3 kilogramus. Tada ir gimė posakis: „Vargas alkti, vargas ir ėsti.“
Jo kambario durys buvo atviros visiems. Bet tarp prašančiųjų būdavo ir tokių, kurie padarydavo daug nemalonumų. Tad vieną kartą ant durų atsirado kortelė: „Čia ne bankas, pinigų neskolinu.“ Kai Vaižgantas šventė 60-metį, spaudoje pasirodė nuotrauka: sėdi su sutana, su katilioku ant galvos ir šuneliu Kauku (planuojamas būtent toks paminklas Vaižgantui pastatyti Kaune). Apačioje nuotraukos užrašas: „Ieškojau laimės kitiems ir pats laimingas tapau.“
Vedami apmąstymų, pabuvome ir Malaišiuose, Vaižganto gimtinėje, kur neseniai pastatytas paminklas, išdrožti stogastulpiai.
Neliko pamirštas ir rašytojas Jonas Biliūnas, svajojęs apie laimės žiburį. Lankėmės jo muziejuje Niūronyse. Mus sužavėjo Anykščių krašto gamtovaizdžiai. Neaplenkėme Kalitos kalno, sužinojome apie Šeimyniškėlių piliakalnį ir karalių Mindaugą (pasakojo mūsų klubo narys A. Krikštanas), Kupiškyje ieškojome žemėlapyje nurodytų menininko H. Orakausko skulptūrų, stabtelėjome prie Kupiškio marių, iš tolo gėrėjomės sala „Uošvės liežuvis“. Kilo daug idėjų kitoms išvykoms.

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


spalio 17, 2019

Šiaulėniškių bendruomenė, vadovaujama pirmininkės Jūratės Gavrilucienės, įgyvendino projektą „Šiaulėnų miestelio viešųjų erdvių gerinimas“. Įgyvendinant projektą už gautas lėšas įsigyti ir […]

spalio 16, 2019

Spalio 10 dieną Radviliškio viešojoje bibliotekoje lankėsi teatro ir kino aktorius, dviejų knygų autorius Marius Repšys. Gausiai susirinkusiems radviliškiečiams svečias […]

spalio 16, 2019

Spalio 12 dieną į Radviliškio viešąją biblioteką atvyko meno projektais garsėjantys dvyniai dailininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.  Broliai susirinkusiems Radviliškio […]

spalio 16, 2019

Spalio 15 d. Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose vyko interaktyvių garsinio skaitymo valandų „Juozo Tumo-Vaižganto kūryba“ ciklo […]

spalio 15, 2019

Rugsėjo pabaigoje Viešojoje bibliotekoje šurmuliavo „Vabaliukų mokyklėlės“ rudeninės grupės vaikučiai ir mamos. Vyko jų rytmetiniai užsiėmimai su teatro režisiere Rasa […]

spalio 15, 2019

Lietingą rudenišką šeštadienio rytą per 200 žygeivių  žygiavo pergalių ir kovų keliais  Radviliškio rajone. Radviliškio rajone dalyvauti Lietuvos gen. P. […]

spalio 14, 2019

Sekmadienį Šiaulių arenoje praūžė ilgai lauktos tarptautinės žirgų konkūrų varžybos, kuriose dėl trofėjų susigrūmė Vidurio ir Rytų Europos šalių, o […]

spalio 14, 2019

Rugsėjo 12, spalio 10 dienomis Radviliškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos patalpose įsikūrusiose kūrybinėse dirbtuvėlėse vyko edukaciniai užsiėmimai, kurių metu antrinės […]

spalio 13, 2019

Spalio 12 d. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyko šeštoji romansų atlikėjų šventė „Gyvenimo spalvos“. Tradicinė šventė, kurią kasmet […]

spalio 13, 2019

Penktadienį, spalio 11 d., Vinco Kudirkos progimnazijoje duris atvėrė nauja, dar dažais kvepianti gamtos mokslų laboratorija. Atidaryme dalyvavo Radviliškio rajono […]