20 kovo, 2023
ELTA

Rytas po rinkimų. Politinių partijų lyderiai aptarė svarbiausius rezultatus

Rytas po rinkimų su ELTA. Politinių partijų lyderiai aptarė svarbiausius rezultatus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

A. Vyšniauskas apie TS-LKD pralaimėjimą regionuose: kai kur reikėjo atsinaujinimo, buvo ir „baudimo efekto“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas mano, kad konservatoriams šiuose savivaldos ir merų rinkimuose nepasisekė regionuose greičiausiai dėl įvairių priežasčių. Anot jo, panašu, kad vienose savivaldybėse neįvertintas rinkėjų atsinaujinimo poreikis, kitose esą galėjo suveikti ir tai, kad rinkėjai TS-LKD nepalaikė dėl jų sprendimų nacionalinėje valdžioje.

„Regionuose turime sunkesnę situaciją, reikia analizuoti, kodėl yra vieni ar kiti pralaimėjimai vienose ar kitose savivaldybėse. Be abejo, džiaugiamės Vilniumi, kadangi Vilnius atsveria pusę Lietuvos savivaldybių savo dydžiu ir svarba. O dėl regionų reikia analizės, gilios, išsamios analizės“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje savivaldos ir merų rinkimų rezultatus vertino A. Vyšniauskas.

Jis, paklaustas apie konkrečias priežastis, kodėl TS-LKD antrajame merų rinkimų ture nesisekė regionuose, pažymėjo, kad tai galėjo lemti įvairios priežastys. A. Vyšniauskas svarstė, jog šie pralaimėjimai buvo susiję ir su neįvertintu pokyčių poreikiu, ir su rinkėjų neigiamu požiūriu į konservatorius dėl jų sprendimų nacionalinėje valdžioje.

„Manau, kad yra tam tikras mišinys įvairių priežasčių. Kai kuriose savivaldybėse matome, kad buvo praleistas laikas atsinaujinti, kad žmonės iš tikrųjų norėjo naujo mero, kitose savivaldybėse matome, kad nacionalinės politikos tam tikri sprendimai galėjo turėti įtaką.

Be abejo, reikia suprasti, kad būnant valdančiojoje daugumoje, būnant nacionalinėje valdžioje, tu turi visą laiką tą neigiamą efektą, „baudimo efektą“ tam tikra prasme, ką įvardija ir politologai. Tai manau, kad tų priežasčių yra daug. Kuri iš jų buvo lemianti šiandien, sunku pasakyti. Manau, kad tokios ir nėra. Kokio jų kombinacija buvo, kaip sakiau, tam reikia gilesnės analizės“, – svarstė A. Vyšniauskas.

Konferencijoje dalyvavusi TS-LKD vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienės tikino, kad konservatorių nesėkmės regionuose nebūtinai susijusios su „baudimo efektu“, kadangi TS-LKD darbuojasi valdančiojoje daugumoje nacionalinėje valdžioje. Jis priminė, kad, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis, nors ir dirba valdančiojoje daugumoje, iškovojo devynis merų postus.

„Kai kalbame apie nacionalines politikos poveikį regionams, turbūt būtų sunku pasakyti, ar ir kiek turėjo įtakos, nes, jeigu žiūrėtume, pagal jų laimėjimus, sakytume, kad turbūt žmonės regionuose išgirdo nacionalinės politikos darbotvarkę čia, Seime, už kurią yra ir didžiąja dalimi (atsakinga – ELTA) ir liberalų partija. Arba tai neturi visiškai jokios įtakos. Gana sunku pasakyti“, – svarstė politikė.

TS-LKD iškovojo merų postus penkiose savivaldybėse: Saulius Jauneika Molėtuose laimėjo pirmame ture, Palangoje – Šarūnas Vaitkus. Antrame ture mero postą pasiekė Dainius Bardauskas Kupiškio rajone, Pasvalio rajone – Gintautas Gegužinskas. Vilniuje Artūrą Zuoką nurungė Valdas Benkunskas.

S. Skvernelis: turime penkis merus – kaip premjerai, tai yra visai neblogai

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis savo vadovaujamos partijos pasirodymą savivaldos ir merų rinkimuose vertina neblogai.

S. Skvernelis, vertindamas rinkimų rezultatus pirmadienio rytą ELTA surengtoje spaudos konferencijoje, neslėpė vylęsis, kad Pasvalio rajone jų partijos kandidatė į merus Neringa Trinskienė nugalės ilgametė konservatorių merą Gintautą Gegužinską.

„Šeši mūsų kandidatai dalyvavo antrame ture, keturiems pavyko laimėti, tai nėra blogai. Aišku, tikėjomės, kad bus penki taip tvirtai ir viltį turėjome, kad ta banga ir raginimai, kad reikalingi pokyčiai, kad stagnacija turi pasibaigti – kalbu apie Pasvalį, kur rajono gyventojai nėra matę kito mero be pono Gegužinsko – bet, deja, ta keista praktika, balsavimas iš anksto arba namuose padarė, kad tas pokytis Pasvalyje neįvyko“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Vis dėlto, anot politiko, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirodymą rinkimuose jis vertino neblogai. „Turime penkis merus ir kaip premjerai, tai yra visai neblogai“, – dėstė S. Skvernelis. Politikas neslėpė, kad prasčiausiai jo vadovaujamos partijos atstovams rinkimuose sekėsi didžiuosiuose miestuose.

„Dėl didžiųjų miestų kalbant, ypatingai Vilniaus ir Kauno, tai reikia galvoti, kaip iki to rinkėjo širdies ir proto prisibelsti, net ypatingai sunku, konkurencija yra didžiulė ir šį kartą mums nepavyko“, – tvirtino S. Skvernelis.

S. Skvernelis, paklaustas apie kitąmet artėjančius prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus, tikino, kad jo vadovaujama partija juose dalyvaus. Politikas pabrėžė, jog Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turės ir savo kandidatą į prezidentus.

„Aš tikrai nesakysiu, kad mes laimėsime sekančius tris rinkimus, tikrai nesakau to. Taip, mums tai bus taip pat nauja praktika. Prasidės nuo to, kad, matyt, visos politinės partijos arba tos, kurios nori, turės surasti kandidatus į prezidentus. Mes tikrai dalyvausime savarankiškai ir turėsime kandidatą į prezidentus.

Tada Europos Parlamento rinkimai – tai mums irgi iššūkis, kadangi mums reikės parašus rinkti ir nemažai parašų surinkti, bet tai yra labai gera rinkiminės kampanijas dalis.

Seimo rinkimai. Nors matome, kad su savivalda nelabai koreliuoja su Seimo rinkimais, bet žiūrėk kaip nori, bet įdirbį, ypatingai didžiuosiuose miestuose, reikia daryti, reikia ieškoti sprendimų“, – svarstė S. Skvernelis.  

A. Zuokas: vargu, ar po ketverių metų kandidatuosiu į Vilniaus merus

Antrajame Vilniaus mero rinkimų ture pralaimėjęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Artūras Zuokas teigia, kad po ketverių merų į sostinės mero postą jis kandidatuoti nesirengia.

Pirmadienio rytą po rinkimų nakties surengtoje spaudos konferencijoje politikas dar kartą pripažino, kad sostinės mero rinkimus pralaimėjo konservatorių atstovui Valdui Benkunskui.

„Taip, aš šių rinkimų nelaimėjau, bet tuo ir graži ta demokratija, kad vieni renkasi taip, kiti – taip“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Zuokas.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas neslėpė, kad ir toliau dirbs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Tiesa, A. Zuokas užsiminė, jog šios pareigos leidžia užsiimti ir kitomis veiklomis.

„Tarybos nario mandatas leidžia turėti daug veiklų, tame tarpe – būti versle, visuomeniniame gyvenime ir nenutolti nuo miesto reikalų. Esame antra pagal dydį frakcija, tai suprantame, kad negalime nuvilti ir nepateisinti to didelio būrio rinkėjų, kurie palaikė mane ir mano komandą“, – aiškino politikas.

A. Zuokas, vertindamas savivaldos rinkimus, neslėpė, kad juose matė ir tam tikrų momentų, kurių metu esą buvo peržengti „tam tikri politinės kovos metodai“. Kartu politikas teigė turintis nusiskundimų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbu.

„Tiek aš, tiek mano komanda turėjome tam tikrų nemalonių arba peržengiančių tam tikras politines ribas kovos būdų ir metodų prieš mus, bet aš jau įpratęs. Tai vyksta per visus rinkimus, nors tai galbūt nėra priimta ir malonu.

Be abejo, turime nusiskundimų dėl VRK darbo, kaip ir dauguma, matyt, politinių partijų, ypač dėl akibrokšto vakar, kai iš mūsų stebėtojų atimta galimybė dalyvauti ir stebėti rinkimus beveik 30-tyje apylinkių“, – komentavo A. Zuokas.

Jis, paklaustas, ar svarstytų kandidatuoti į Vilniaus merus po ketverių metų, atsakė abejojantis, kad ryžtųsi tokiam žingsniui.

„Tikrai nežinau, kas bus po keturių metų, bet greičiausiai taip, matyt, kad vargu, ar po keturių metų bus minčių kandidatuoti. Bet, aišku, šiandien sunku spręsti, kas bus ir kada bus. Klausimas, gal taip blogai dirbs naujai išrinktas (Vilniaus miesto meras – ELTA), kad vilniečiai patys paprašys“, – sakė A. Zuokas.

Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas neskubėjo vertinti, ar jo buvęs varžovas sostinės rinkimuose atneš į Vilnių pokyčius.

 „Aš manau, kad Vilnius gali daug geriau, o ar Valdas Benkunskas gebės atnešti tam tikrus pokyčius, matyt, pamatysime gana greitai”, – akcentavo politikas.  

VRK duomenimis, Vilniaus mero rinkimuose antrajame A. Zuokas, surinkęs 47 proc. rinkėjų balsų, nusileido konservatorių atstovui V. Benkunskui, kuris surinko 52 roc. rinkėjų balsų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 19 mandatų, po 9 – partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Laisvės partija, 7 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, 4 – Lietuvos socialdemokratų partija, 3 – Nacionalinis susivienijimas.

R. Duchnevič kol kas nesulaukė oponento sveikinimo: nemanau, kad tai signalizuoja, kad santykiai su LLRA-KŠS bus toksiški

Sensacingai Vilniaus rajono mero rinkimus laimėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Robert Duchnevič teigia kol kas dar nesulaukęs savo politinio oponento Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Waldemar Urbam skambučio ir sveikinimo su pergale. Visgi politikas nemano, kad tokia oponento reakcija signalizuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryboje santykiai su LLRA-KŠS bus toksiški.

„Aš dar laukiu skambučio, kažkaip dar nemačiau, kad skambintų. Galbūt dar netikėti rezultatai buvo ir reikia tai kažkaip suvirškinti, nes dar praeitą savaitę specialiai paprašiau jo kontaktų po vienų debatų, sakiau, kad pergalės atveju pasveikinsiu. Bet kadangi pergalė dabar yra mano pusėje, tai kažkaip reikėtų tą skambuti kitą padaryti“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Duchnevič.

„Aš suprantu, kad nėra paprasta, kai viena politinė partija, tarkime, 30 metų vadovauja vienai savivaldybei ir tai yra didelė savivaldybė, tai tikrai šitai reikia suvirškinti. Ir buvo tikrai labai daug resursų mesta į rinkimus. Ir aš tai priimu normaliai, po pirmo turo mes neturėjome, ką pralaimėti, o oponentams, aišku, buvo sunku. Didelis ir administracinis resursas veikė, dirbo“, – taip pat akcentavo jis.

Visgi politikas nemano, kad ši LLRA-KŠS reakcija signalizuoja, kad su šia politine jėga santykiai bus toksiški.

„Aš manau, kad tai dar nerodo, kad tai bus toksiški santykiai, tiesiog labai sunku turbūt suvirškinti šitą informaciją. Partija turbūt buvo pasiruošusi švęsti, o čia matome, kad mažu labai skirtumu laimėjo kitas kandidatas“, – sakė jis.

R. Duchnevič taip pat tikina, kad jei skambučio iš oponento nesulauksiąs, su juo susisieks pats.

Savo ruožtu LSDP rinkiminio štabo vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad prieš dramą Vilniaus rajono mero rinkimuose nublanko net kova dėl Vilniaus miesto mero posto.

„Turim akivaizdžią žvaigždę. Aš manau, kad net ir Vilniaus miesto rinkimai nebe tokie įdomūs ir vakar vakare sensaciją mes turime Vilniaus rajone, ta braškė ar puošmena ant torto visų rinkimų kaip demokratijos šventės“, – džiaugėsi M. Sinkevičius.

„Aš matau Roberto nusiteikimą ir labai aiškų supratimą, kad rinkimai, rinkiminė kova pasibaigė vakar. Dabar žmonės laukia ne kovų, kažkokių rietenų, pjautynių, laukia rezultatų. Tai jeigu jis tą supratimą taip kaip Robertas jį demonstruoja šiandieną pademonstruos ir artimiausiu laiku, (…), tai, aš manau, kad iš to bus galima išjudėti“, – taip pat akcentavo jis.

ELTA primena, kad suskaičiavus visus balsus Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų apylinkėse, paaiškėjo, kad rinkimus sensacingai laimėjo ir Vilniaus rajono meru tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas R. Duchnevič.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Duchnevič surinko 50,2 proc. balsų., o jo oponentas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemar Urban – 49,07 proc. balsų.

Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture W. Urban surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, o R. Duchnevič – 25,48 proc. balsų.

Antrasis turas Vilniaus rajono mero rinkimuose įvyko pirmą kartą, po dešimtmečius trukusio LLRA-KŠS valdymo. R. Duchnevičiui palaikymą pastarosiomis savaitėmis išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai iš konservatorių partijos, Vilniaus rajono Centro koalicijos atstovai bei visuomenininkas Andrius Tapinas, skiriantis didelį dėmesį kandidato R. Duchevič sėkmei prieš antrąjį rinkimų turą.

Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.).

LLRA-KŠS turi pakankamai mandatų, kad jai nereikėtų koalicijos partnerių ir galėtų turėti daugumą savivaldybės taryboje.

E. RudelienėE. Rudelienė: Liberalų sąjūdis kreipėsi į Seimą, kad Anykščių rajone ir Visagine būtų panaikinti rinkimų rezultatai

Liberalų sąjūdžio pirmininkės pirmoji pavaduotoja Edita Rudelienė teigia, kad jos partija kreipėsi į Seimą, kad Anykščių rajono ir Visagino savivaldybėse būtų panaikinti merų rinkimų rezultatai. Pasak jos, dėl Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl šiose savivaldybėse kilusio chaoso turėtų pasidaryti išvadas.

„Mano galva vertinant, tai tikrai situacija nėra normali. Nes aš pirmiausiai pasakyčiau, kad ten gyventojai buvo apgauti. Net ne politikai, kurie neturėjo pilnos galimybės antrame ture – tai dalyvauja, tai nedalyvauja, tai trečias jau dalyvauja, tai vėl grįžta antras pasirinkimas, bet šioje vietoje ir gyventojai“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sake E. Rudelienė.

Todėl politikė informuoja, kad Liberalų sąjūdis kreipėsi į Seimą su prašymu šiose savivaldybėse panaikinti rinkimus.

„Šioje vietoje buvo tiesiog chaosas sukeltas ir mes kaip Liberalų Sąjūdis esame pasikreipę ir į Seimą, kad būtų panaikinti rinkimai, nes šiandieną jie nėra atliepiantys konkretaus rezultato, nes buvo visiškas chaosas“, – akcentavo ji.

E. Rudelienė taip pat teigia, kad VRK, reaguodama į susidariusią situaciją, turėtų pasidaryti išvadas.

„O VRK buvo tam tikrų problemų ir jie irgi turėtų prisiimti (atsakomybę – ELTA), tam tikras išvadas pasidaryti. Ir Rinkimų kodekse turbūt yra spragų, kurias dar reikės persižiūrėti, bet chaosas tose dvejose savivaldybėse tikrai buvo didelis“ , – akcentavo politikė.

Anykščių rajono mero postą laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Kęstutis Tubis, o Visagino meru tapo LVŽS kandidatas Erlandas Galaguz.

ELTA primena, kad VRK susilaukė daug kritikos dėl sumaištį sukėlusių sprendimų Anykščių ir Visagino savivaldybėse. Šiose savivaldybėse po pirmojo mero rinkimų turo iš kovos buvo pašalinti, o po to vėl grąžinti du kandidatai.

Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.

Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.

Sekmadienį, suskaičiavus rezultatus, rinkimus Anykščiuose laimėjo „valstietis“ K. Tubis.

Į panašią situaciją buvo patekusi ir Visagine į meres antrajame ture kandidatavusi, tačiau rinkimus pralaimėjusi Dalia Štraupaitė.

V. Blinkevičiūtė apie konservatorių pasirodymą rinkimuose: tai yra pralaimėjimas

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pralaimėjo šiuos savivaldos ir merų rinkimus.

„Turbūt ir patys konservatoriai supranta, kad šitie merų ir savivaldos rinkimai jiems nėra laimėjimas. Drįsčiau teigti, kad tam tikra prasme tai yra tam tikra prasme pralaimėjimas todėl, kad prieš ketverius metus jų išrinkta 11 merų, o šiemet – vos 5. Tai dar kartą parodo, kad nėra Lietuvos žmonių pasitikėjimo konservatorių partija ir matyt partija turėtų iš to daryti tam tikras išvadas“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Blinkevičiūtė.

Jos vertinimu, toks rinkėjų vertinimas veikiausiai yra susijęs ir su TS-LKD priimamais ar nepriimamais sprendimais nacionalinėje valdžioje.

„Žmonės vertina ir tuos sprendimus, kurie yra priimami valdančiosios daugumos, kur pagrindinį vaidmenį Seime ar Vyriausybėje vaidina konservatoriai ir tai dar kartą parodo, kad tie sprendimai, kurie priimami arba nepriimami, žmonių sutinkami nevienareikšmiškai“, – svarstė V. Blinkevičūtė.

Socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė nekonkretizuoja, kuriuose rinkimuose – Seimo, Europos Parlamento ar Prezidento – kitais metais planuoja dalyvauti. Politikė tikina, kad sprendimai bus priimti nustatytu laiku.

„Šiai dienai negaliu atsakyti į šį klausimą, nes mes tai svarstysime partijoje, skyriuose. Bet aš neabejoju, kad tie sprendimai bus, bus nustatytu laiku. Šiandien to tikrai neatsakysiu“, – pažymėjo V. Blinkevičiūtė.

RR. Karbauskis. Karbauskis įvertino „valstiečių“ pasirodymą: rinkimai parodė, kad partija nepriklauso nuo S. Skvernelio palaikymo

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis džiaugiasi 8 „valstiečių“ merais ir vertina rinkimų rezultatus gerai. Anot jo, šie savivaldos rinkimai parodė, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepriklauso nuo Sauliaus Skvernelio palaikymo ir buvimo partijoje.

„8 merai, tai mes tiek praeitoje kadencijoje neturėjome. Rezultatas geresnis merų skaičiumi. Ir bendras rezultatas vertinamas labai neblogai, gerai“, – pirmadienį ryte ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Karbauskis.

„Šitie savivaldybių rinkimai padėjo keletą taškų. Pirmiausia, valstiečių ir žaliųjų sąjunga nežlugo, kaip kai kas norėjo. Kita vertus, jie parodė, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga nepriklauso nuo Sauliaus Skvernelio palaikymo ir buvimo valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes rezultatai kaip tik tai ne pablogėjo, o pagerėjo“, – akcentavo „valstietis“.

Jo teigimu, S. Skvernelio pažiūros yra liberalesnės, todėl kai kuriems „valstiečių“ rinkėjams jis nepatiko. Kaip pažymi R. Karbauskis, tikriausiai dėl partijos išsisskyrimo šiuose savivaldos rinkimuose LVŽS pavyko pasiekti geresnių rezultatų.

„Galbūt dėl to, kad iš tikrųjų Saulius Skvernelis, būdamas liberalu, jis kai kuriems rinkėjams, mūsų rinkėjams vertybine prasme nepatikdavo. Ir dabar išsigryninimas įvyko ir šitoje situacijoje mes tikrai tikriausiai visai ne už tą patį rinkėją kovojam. Tai yra, jis kovoja už liberalų rinkėjus, mes kovojam už tuos žmones, kurie turi tradicines vertybes ir už jų palaikymą. Tai aš manau, kad šitie savivaldybių rinkimai padėjo va būtent ir tame tašką“, – akcentavo R. Karbauskis.

Politikas sakė, kad šie savivaldybių tarybų ir merų rinkimai leidžia „valstiečiams“ su optimizmu žiūrėti į kitų metų rinkimus.

„Trys nacionaliniai rinkimai priešaky, ir šitie savivaldybių rinkimai leidžia mums su pakankamai optimizmo žiūrėti į perspektyvą“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, šie rinkimai nepavyko liberalių pažiūrų politikams.

„Ir atitinkamai ką galiu konstatuoti, matydamas rinkimų rezultatus, iš savo patirties, iš tikrųjų liberalių požiūrių politikams ir partijoms perspektyva atrodo šiek tiek liūdnesnė negu jie galėjo tikėtis. Ir konservatoriai, ir liberalų sąjūdis, ir laisvės partija nelabai kaip pasirodė“, – pabrėžė LVŽS pirmininkas.

K. Tubis: pretenzijų daugiau neturiu

Konferencijoje dalyvavęs Anykščių rajono meru išrinktas, „valstiečių“ atstovas Kęstutis Tubis teigė, kad nepaisant to, kad buvo pašalintas iš rinkimų ir dėl susidūrė su iššūkiais, dalyvaujant rinkimų kampanijoje, džiaugiasi savo pergale.

„Jeigu kažkas Vilniuje galvoja, kad ne tie laimėjo ir dar kartą bandys trukdyti ir organizuoti rinkimus, tai bus visiškai nesąžininga, pirmiausia, pačių rinkėjų atžvilgiu, ir tai visiškai sužlugdytų pasitikėjimą tiek valstybe, tiek rinkimų sistema“, – kalbėjo K. Tubis.

Politikas pabrėžė, jog šiuo metu jokių pastabų dėl rinkimų procesų nebeturi. „Pretenzijų daugiau neturiu“, – sakė jis.

Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.

Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.

2023 m. kovo 19 d. pakartotinio balsavimo rezultatai 

 


U. von der Leyen, EPA-ELTA nuotr.
21 vasario, 2024

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, prieš dvi dienas pranešusi sieksianti dar vienos kadencijos, trečiadienį atmetė galimybę, kad naujajame […]

21 vasario, 2024

Trečiadienį į Madridą dalyvauti naujuose Ispanijos ūkininkų, besipiktinančių, kaip teigia jie patys, nesąžininga konkurencija, protestuose įriedėjo šimtai traktorių, o panašios […]

Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
21 vasario, 2024

Trečiadienį Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti antrąją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų […]

21 vasario, 2024

Antivirusinė programa kažkada buvo pagrindinis kibernetinių atakų skydas, o šiandien ji – geriausiu atveju prilygsta priedangai desertine lėkšte, sako saugumo […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
21 vasario, 2024

Vyriausybė pritarė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymui stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lietuvos – Baltarusijos valstybinę sieną Lavoriškių ir […]

21 vasario, 2024

Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dviejuose regionuose atsiras nauji aukštųjų mokyklų padaliniai, Kaune – Lietuvos inžinerijos kolegija. Vyriausybė šiandien pritarė […]

21 vasario, 2024

Besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje ir ukrainiečiams neturint galimybės grįžti į tėvynę, Lietuvoje dar metams pratęsiamas terminas įsidarbinti norintiems ukrainiečiams išmokti […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

21 vasario, 2024

Kaunas kartu su Ukrainos miestais-partneriais Charkivu, Lucku ir Lvivu miestiečiams pristato parodą apie karo siaubus ir kasdienybę. Ukrainiečių fotografų ir […]

20 vasario, 2024

Seimo konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis atmeta kaltinimus dėl galimai neskaidraus parlamentinių lėšų naudojimo, paaiškėjus, kad per trejus metus savo […]

Valdas Benkunskas. ELTA / Dainius Labutis
20 vasario, 2024

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, kad sostinės savivaldybė norėtų perimti šalia Seimo esančią žvyruotą aikštelę ir kartu su parodų […]

20 vasario, 2024

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas sako, kad kariuomenės dronų pajėgumų plėtra turi „įgauti žymiai greitesnė […]

20 vasario, 2024

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių […]

Adomas Bužinskas. ELTA / Dainius Labutis
20 vasario, 2024

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki […]

20 vasario, 2024

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 […]

20 vasario, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) pristatė civilinės saugos srities aktualijas. Ugniagesių gelbėtojų […]

19 vasario, 2024

Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja pirmadienį apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną nužudžius jos vyrą ir pažadėjo tęsti jo darbą, praėjus trims […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
19 vasario, 2024

Aiškėja, kad prabangius kompiuterius ir telefonus už parlamentines lėšas įsigiję parlamentarai turi dar vieną privilegiją – šiomis priemonėmis juos aprūpina […]

19 vasario, 2024

Daliai šalies savivaldybių paskelbus, kad, siekiant pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, bus dalinai kompensuojamos korepetitorių paslaugos, neabejotinai apsidžiaugė vyresniųjų klasių mokiniai: […]

19 vasario, 2024

2023 m. Lietuvoje vidutinę metinę infliaciją aplenkė tik antrosios pensijų pakopos investiciniai fondai, kurių grąžą siekė 14,3 proc., praneša „SB […]