7 vasario, 2018
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Rytdienos kelias – žiedinė ekonomika

Šiandien galiojančios Atliekų tvarkymo įstatyme nuostatos pažymi, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybiniuose objektuose viena kuro energijai gauti rūšimi, gali būti naudojamos po rūšiavimo likusios perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Tačiau nei šiuo metu galiojanti Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, nei kiti įstatymai neapibrėžia maksimalių nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų. Taip sudaromos prielaidos pertekliniams atliekų deginimo pajėgumams Lietuvoje atsirasti. Labai tikėtina, kad tai sąlygos ekonominius nuostolius bei sukurs rimtas infrastruktūros kliūtis atliekų perdirbimui, apsunkinant perėjimą prie Europos Sąjungoje formuojamo žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos kelio.

2017 m. sausio 26 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“ nurodoma, kad siekiant išnaudoti ekonominį potencialą, skatinti inovacijas ir išvengti galimų ekonominių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, į naujus atliekų tvarkymo pajėgumus turi būti investuojama atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą ir vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija. Joje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas išdėstytas pagal jų tvarumą. Didžiausias prioritetas skiriamas atliekų prevencijai ir perdirbimui. ES atliekų tvarkymo hierarchiją yra įtvirtinta ir Lietuvos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje numatant taikyti tokį prioritetų eiliškumą: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai atskyrus produktus ar jų dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas atskyrus perdirbti netinkamas atliekas; 4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, energijai gauti; 5) šalinimas, atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas.

Taigi atliekų naudojimas energijai gauti užima vieną žemiausių lygį ES atliekų tvarkymo hierarchijoje ir yra tik vienas sprendimo būdų, deginant jau nebetinkamas perdirbti atliekas. Nors, kaip rodo praktika, yra būdų iš degintinų atliekų gaminti šaligatvio trinkeles, asfaltą. Juo labiau, mes nežinome kokių galimybių ateityje, tobulėjant technologijoms ir ieškant naujų galimybių, galime tikėtis žvelgiant iš naujos kartos verslo dinamiškumo ir išradingumo perspektyvos. Tad būtina pasitelkti platų požiūrį ir, žiūrint gerokai į priekį, skatinti tik aukštesnių atliekų tvarkymo lygmenų technologijas.

Komunikate yra nurodoma, kad norint pereiti prie žiedinės ekonomikos labai svarbu, kad energijos gavimo iš neperdirbamų atliekų pajėgumas būtų nei per didelis, nei per mažas. Energijos gavimo iš atliekų pajėgumų optimalus dydis yra labai svarbus siekiant išvengti galimų ekonominių nuostolių, bet ir kartu nesukurti infrastruktūros kliūčių perdirbimo lygiui didinti. Komunikate dėl valstybių narių, kuriose nėra specialių deginimo pajėgumų arba jie labai maži ir kurios daug atliekų šalina sąvartynuose (tokioms valstybėms priskirtina ir Lietuva) teigiama, kad tokios valstybės narės turėtų teikti pirmenybę tolesniam rūšiuojamojo surinkimo sistemų ir perdirbimo infrastruktūros vystymui. Komunikate išsakoma nuomonė, kad peržiūrėdamos nacionalinius atliekų tvarkymo planus, įvertinant ar neperdirbamoms atliekoms apdoroti reikia papildomų energijos gavimo pajėgumų (pvz., deginimo įrenginių), valstybės turi vadovautis ilgalaike perspektyva. Reikalaujama būtinai prioritetą teikti atliekų perdirbimui ar pakartotiniam panaudojimui ir būtinai įvertinti ar pakaks žaliavų, naujų jėgainių poreikiams užtikrinti visą 20–30 metų jų eksploatavimo laikotarpį. Be to, perdirbti netinkamas t.y. degintinas atliekas pirmiausiai būtina nukreipti cemento ir kalkių krosnių ar kitokio tinkamo pramoninio deginimo tikslams. Komunikate reikalaujama įvertinti jau esamų pajėgumų konkrečioje ir kaimyninėse šalyse aspektą.

Komunikate pažymima, jog tiek nacionalinis, tiek ES finansavimas skatintų perėjimą prie žiedinės ekonomikos, o lėšos skiriamos atsižvelgus aukštesnį atliekų tvarkymo hierarchijos lygmenį.  O vertinant viešąją finansinę paramą energijos gavimo iš atliekų procesams itin svarbu, neskatinti žemesnės atliekų hierarchijoje esančių atliekų tvarkymo būdų. O juk deginimas yra antras nuo galo pagal minėtos tvarkymo hierarchijos lygmenis. Šis principas aiškiai nustatytas dabartinėse valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse: teigiama, kad parama atliekas gaunamai energijai iš atsinaujinančių šaltinių arba parama atliekas naudojantiems kogeneracijos ir centralizuoto šildymo įrenginiams gali prisidėti prie aplinkos apsaugos tik jei nėra apeinama minėta atliekų tvarkymo hierarchija. Ar Lietuva paiso šio aspekto? Akivaizdu, kad jis pažeidžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu. Kaip ir Komunikate įvardytas aiškus reikalavimas viešuoju finansavimu nesukurti perteklinių deginimo įrenginių pajėgumų. Juo labiau, kad Europos Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje pasiūlyti teisiniai reikalavimai atliekų tvarkymui, rodo aiškią degintinų atliekų mažėjimo tendenciją.

Europos Komisijos Ataskaitoje pastebima, kad 2016 m. birželio mėn. Lietuva iš dalies pakeitė Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą, įtraukdama į jį dvi naujas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir (arba) Kaune, kurių bendras komunalinių atliekų deginimo pajėgumas siektų 360 tūkst. tonų per metus. Komisijos Ataskaitoje nurodoma, kad pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines veikiausiai atsirastų atliekų deginimo pertekliniai pajėgumai. Todėl Komisija pasiūlė vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros. Juo labiau, kai aiškiai pabrėžiama, jog sudeginti gali būti ne augiau, kaip 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. O šį rodiklį viršijantis deginimo pajėgumų perteklius veikiausiai dar labiau trukdys Lietuvai siekti 50 proc. 2020 m. perdirbimo tikslo ir labiau padidinti šį tikslinį lygį.  

Svarbu sudaryti prielaidas atliekas tvarkyti kuo aukštesniu ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygmeniu ir sukurti sąlygas sėkmingam perėjimui prie žiedinės ekonomikos. Akivaizdu, kad einant uždaro ciklo ekonomikos keliu atliekų kiekis tikrai mažės. Tad būtina užtikrinti, kad Lietuvoje neatsirastų perteklinių jų deginimo pajėgumų, nebūtų eilinį kartą iššvaistyti Valstybės pinigai bereikalingiems įrenginiams, ką jau parodė 120 mln. EUR kainavusių nereikalingų mechaninių biologinių atliekų rūšiavimo įrenginių (MBA) atvejis. Kai net iš Aplinkos ministerijos koridorių pasigirsta mintis apie artėjantį jų uždarymo laiką, labai tikėtina, kad tai padarius tektų gražinti ES paramos lėšas. Ir visa tai eilinį kartą guls kaip papildoma našta ant Lietuvos gyventojų pečių, ir taip keleriopai sumokančių už atliekų tvarkymą į sąskaitas įskaičiavus ir minėto neūkiškumo klaidų padarinius. Todėl parengiau du Atliekų įstatymo pataisos projektus, kuriais pasiūliau nustatyti maksimalius nepavojingų atliekų deginimo pajėgumus. Manau, kad bendri nepavojingų atliekų deginimo pajėgumai negali viršyti 500 tūkst. tonų nepavojingų atliekų per metus. Tai apskaičiuota įvertinus mokslininkų pateiktus ateityje t.y. po 2030 metų susidarysiančius nepavojingų atliekų kiekius Lietuvoje. Be to, siūlau uždrausti degintinų atliekų importą iš kitų šalių, kas bus aiškus signalas Lietuvos energijos strategams plačiau pažiūrėjus į priekį atsakingai priimti sprendimą, žinant, kad savo sprendimo klaidų nebus galima taisyti verčiant Lietuvą Europos atliekų deginimo bastionu, o pirmiausiai jos sąvartynu. Juo labiau, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos sąvartynus privalėsime uždaryti.

Įgyvendinus įstatymo pakeitimą bus sureguliuoti atliekų deginimo pajėgumai, sudarytos  prielaidos sklandesniam perėjimui prie žiedinės ekonomikos, užkirtus kelią galimam interesų konfliktui tarp atliekas deginančių ir atliekas perdirbančių asmenų, trukdančius siekti ambicingų aplinkosauginių tikslų. Pastarieji apima didesnį atliekų perdirbimą, pakartotinį panaudojimą ir siekį pereiti vien tik prie perdirbamų ir pakartotinai panaudojamų gaminių tiekimo Lietuvos rinkai. Juo labiau, kad atliekų deginimas pagal žiedinės ekonomikos prioritetų principą – tik vienas iš sprendimo būdų, tvarkant jau niekaip nebeperdirbamas atliekas, o ne pagrindinių tikslų.

Užs. Nr. VV-31


EP narys Bronis Ropė
30 lapkričio, 2022

Lietuva neturi būti daloma į dvi, tris, keturias ar penkias Lietuvas, kai kalbame apie regioninę politiką – ji turi būti […]

25 lapkričio, 2022

Sostinės gyventojai stebisi, kad krūmai ir medžiai vis dar sodinami ir iškritus. Tačiau arboristai teigia – medžius ir krūmus sodinti […]

25 lapkričio, 2022

Vilnius kviečia miestiečius per šventes nepamiršti tvarumo, tęstinumo ir rinktis gyvą vazone augančią eglutę arba namus papuošti miškų urėdijų nemokamai […]

Bronis Ropė
22 lapkričio, 2022

Naujas Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo periodas dar tik įgyja pagreitį – valstybės narės pasitvirtino savo strateginius planus, tačiau jau […]

11 lapkričio, 2022

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios vadovaujama delegacija dalyvauja Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesijoje Kyjive, susitiko su Ukrainos Prezidentu […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ siūlo naują paslaugą Telšių regiono (Plungės, Telšių, Mažeikių raj. ir Rietavo sav.) gyventojams – daiktų […]

8 lapkričio, 2022

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir […]

8 lapkričio, 2022

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas […]

7 lapkričio, 2022

Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą Alytaus rajono savivaldybei pasiūlė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija. Projektą savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui, direktorei Gintarei […]

R. Malinauskas
3 lapkričio, 2022

Populiariausias ištisus metus veikiantis Lietuvos kurortas – Druskininkai – kasmet auga, modernėja ir užtikrintai laikosi sveikatinimo, poilsio ir išskirtinių pramogų […]

Molėtų rajono meras S. Jauneika
3 lapkričio, 2022

Molėtų rajone planuojamus ir įgyvendinamus žingsnius urbanistikos srityje lemia bendroji rajono vizija, suformuluota Molėtų rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane: „Molėtų rajonas […]

EP narys Bronis Ropė
31 spalio, 2022

Šiandien Lietuvos vartotojai moka baudas už laiku nepasirinktą elektros energijos tiekėją, nepaisant to, kad dalis tokių tiekėjų nutraukė veiklą, palikdami […]

Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič
30 spalio, 2022

Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama strateginius tikslus, realizuoja įvairias veiklas, vystančias gyvenimo kokybės infrastruktūrą bei viešųjų paslaugų prieinamumą. Vis dėlto […]

Mažeikių rajono meras Vidmantas Macevičius
28 spalio, 2022

Mažeikių rajonas įsikūręs Šiaurės Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Savivaldybės teritorija teka Venta su intakais, telkšo šeši ežerai, žaliuoja […]

Anykščių rajono meras S. Obelevičius
28 spalio, 2022

Anykščiai – išskirtinė Lietuvos kultūros vietovė, kurioje per du šimtmečius koncentravosi unikalūs gamtos, istorijos, kultūros ir meno ženklai. Taip šie […]

Vilniaus rajono merė Marija Rekst
26 spalio, 2022

Vilniaus rajono savivaldybė yra žiedinė, kurios centras – Vilniaus miesto savivaldybė, o aplink vystomi perspektyviniai seniūnijų centrai, kuriuose ir numatomas […]

Alfonso Mažūno nuotr.
26 spalio, 2022

Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir […]

24 spalio, 2022

„Kultūra nėra desertas. Kultūra turi būti pamatas, kuris formuoja asmenybę ir daro poveikį visuomenės procesams. Neįmanoma nepastebėti, kad visa tai […]

Mindaugas Sinkevičius, Prezidentūros nuotr.
20 spalio, 2022

Savivaldybės ragina Seimą planuojant kitų metų biudžetą atsižvelgti ir į sparčiai augančias savivaldybių išlaidas, dėl kurių gali nukentėti viešųjų paslaugų […]