27 rugsėjo, 2023
SAM

SAM: gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai

Padangų gaisras Alytuje

Po 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad platų atgarsį visuomenėje sukėlusi nelaimė galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. Potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys – cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos – nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių, o gauti cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose rodikliai buvo labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais.

„Atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra labai svarbūs ir reikšmingi, nes tai pirmas epidemiologinis  tyrimas, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime). Gaisrui būdingos cheminės medžiagos dėl plataus įvairių cheminių medžiagų vartojimo pramonėje, buityje ir teršalų susidarymo net ir nesant gaisrui yra mūsų aplinkoje, žmonės šių medžiagų gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ar įkvepiamu oru, todėl svarbu žinoti, kiek šių medžiagų yra susikaupę žmonių organizmuose. Lietuvoje anksčiau biologinė stebėsena nebuvo vykdoma, tad nustatytų pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Lietuvos gyventojų organizmuose nebuvo žinomos“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Dalia Žukienė.

Gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 m. spalio 16 d. ir truko ilgiau nei savaitę. Nelaimė sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, nes padangų degimo metu išsiskiria daugybė teršalų: benzenas ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir dibenzofuranai (PCDF) ir polichlorinti bifenilai (PCB), taip pat kai kurie metalai ir metaloidai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šių teršalų išmetimas į aplinką gali sukelti ūmų ir lėtinį pavojų šalia gaisro gyvenančių gyventojų sveikatai.

Įvertinti gaisro poveikį gyventojų sveikatai padėjo biomedicininis tyrimas, kurį 2020–2023 m. atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, bendradarbiaudami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Buvo tirti pavojingų medžiagų poveikį galimai patyrę Alytaus miesto ir Alytus rajono gyventojai, o gauti rezultatai palyginti su kitų, šio gaisro nepaveiktų, Lietuvos miestų ir rajonų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių) gyventojų rezultatais. Taip pat tirti ugniagesiai-gelbėtojai. Gaisrą gesinusių ugniagesių-gelbėtojų rezultatai buvo palyginti su šio gaisro negesinusių ugniagesių-gelbėtojų bei kitų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojų rezultatais. Iš viso tyrime dalyvavo 341 žmogus.

Gauti rezultatai parodė, kad 94–100 proc. tiriamųjų organizmuose visų analizuotų cheminių medžiagų – PAA, PCDDs, PCDFs ir dalies PCB – koncentracijos buvo žemiau nustatymo ribos, gauti rezultatai labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių rezultatais. Galima manyti, kad daugeliu atveju žemiau nustatymo ribos gauti rezultatai liudija apie mažą aplinkos taršą šiomis medžiagomis.

Metalų ir metaloidų – švino, gyvsidabrio, kadmio, arseno, chromo, cinko – koncentracijos tiriamųjų kraujyje ir šlapime reikšmingai nesiskyrė nei tarp Alytaus r., Alytaus m. ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų tiriamųjų, nei tarp gaisrą įmonėje „Ekologistika“ gesinusių ir negesinusių ugniagesių- gelbėtojų, ir nėra susijusios su gaisro padariniais.

Nustatyti tiriamųjų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos yra dažnos tarp Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, ir nėra sietinos su gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ padariniais.

„Biologinės stebėsenos duomenys tiesiogiai atspindi cheminių medžiagų patekimą iš įvairių taršos šaltinių skirtingais patekimo į organizmą keliais ir sukeliamą biologinę naštą žmogaus organizmui bei parodo ar tarša ir taršos šaltiniai yra pakankamai ir tinkamai kontroliuojami. Todėl biologinė stebėsena kartu su aplinkos (oro, vandens, maisto, kt.) stebėsena yra labai svarbi priemonė aplinkos sveikatos politikos formavimui ir jos veiksmingumui vertinti, kadangi parodo taršos poveikio geografiją, leidžia palyginti skirtingas gyventojų grupes ir identifikuoti pažeidžiamas gyventojų ar profesines grupes“, – sako NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Toma Petrulionienė.

Tyrimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos valstybės institucijoms, įmonėms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms – pagal kompetenciją organizuoti, rengti ir įgyvendinti taršos prevencijos ir mažinimo priemones, teikti rekomendacijas visuomenei, o gyventojams –  laikytis teikiamų rekomendacijų ir jas vykdyti; sudaryti būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų sąrašą, patvirtinti jų tyrimo metodus ir referentines vertes; vykdyti reguliarią būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų stebėseną gyventojų bioterpėse; valdyti profesinės rizikos veiksnius, plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių ir nacionalinėmis institucijomis, vertinančiomis cheminių medžiagų keliamą riziką žmogaus sveikatai. Tam kad cheminių medžiagų mūsų organizmuose nedaugėtų, turime visi kolektyviai ir asmeniškai prisidėti prie taršos mažinimo.

 


13 birželio, 2024

Senųjų Lietuvos miškų išsaugojimu užsiimantis „Sengirės fondas“ toliau plečia savo globojamų teritorijų tinklą – Varėnos rajone, Kapiniškiuose, neseniai įsigytas 4,75 […]

12 birželio, 2024

Pastangos stabdyti žmonių sukeltą klimato kaitą yra neatsiejamos nuo būtinybės pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos ir didinti pastatų tvarumą. Prekybos […]

12 birželio, 2024

Šiais metais nemažai gamtos mylėtojų ir žinovų sukvietęs „Rūšių ralis“ tyrinėjo mažiau žinomą Dzūkijos regiono dalį – gamtininkų varžytuvėse per dvi […]

11 birželio, 2024

Vieni pavojingiausių pušis pažeidžiančių kenkėjų yra kirpikai – didysis (Blastophagus piniperda Eich.) ir mažasis (Blastophagus  minor Eich.). Jie graužia takus po pušų […]

11 birželio, 2024

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir […]

9 birželio, 2024

Šį šeštadienį Vievyje susirinko virš šimto profesionalių narų ir vietinių gyventojų valyti miestelio centre esantį ežerą. Iš dugno ir pakrančių […]

8 birželio, 2024

Ketvirtadienį Seimas atmetė rezoliuciją „Dėl tvarios miškų politikos“, kuria buvo raginama stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos […]

7 birželio, 2024

Prasidėjus šiltajam sezonui vis daugiau laiko praleidžiame lauke ir dažniau mėgaujamės saulės šiluma. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliuotė […]

5 birželio, 2024

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento V. Adamkaus premija iškilmingai apdovanotas buvęs […]

5 birželio, 2024

Šiandien, minint Pasaulinę aplinkosaugos dieną, Prezidentūroje įteikti apdovanojimai žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos […]

4 birželio, 2024

Kasdien vis kaitriau šildanti saulė, žydintys medžiai ir gėlės daugumą džiugina ir skatina kuo plačiau atverti langus. Tačiau kai kuriems […]

3 birželio, 2024

Žmogus, kuriam tą vakarą skambėjo šilti alytiškių žodžiai, o jų visų ir dar daugiau fotomenininkas Zenonas Bulgakovas tikrai yra vertas. […]

Giedriaus Matulaičio nuotr.
3 birželio, 2024

Šiandien – birželio 3 d. atvertas pirmasis sensorinis sodas autistiškiems vaikams asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centro kiemelyje. Autistiški vaikai […]

3 birželio, 2024

Sujungus Gargždų ligoninę ir Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą, savo veiklą oficialiai pradėjo Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centras. „Sveikatos centro […]

3 birželio, 2024

Inovacijų agentūros įsteigti bendradarbystės centrai „Spiečius“ tęsia tradiciją ir visą vasarą kviečia nemokamai naudotis daugiau nei 100 patogių darbo vietų […]

31 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišo tiesiąją. Gegužės 29 d. VDU […]

31 gegužės, 2024

Siauromis senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantys vairuotojai nuo šių metų rugpjūčio turės apie tai geriau pagalvoti – ties Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono […]

30 gegužės, 2024

Pernai vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 0,2 litro mažiau absoliutaus alkoholio nei 2022-aisiais, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) […]

29 gegužės, 2024

Nuo užstato sistemos starto Lietuvoje gyventojai grąžino 5 milijardus pakuočių. Per visą šį laikotarpį jie taip pat susigrąžino apie pusę […]

28 gegužės, 2024

Mommy makeover operacijos išpopuliarėjo tarp motinų, norinčių atkurti savo kūną po nėštumo. Šiose kompleksinėse kosmetinėse procedūrose dažnai derinami pilvo pakėlimai, […]