27 rugsėjo, 2023
SAM

SAM: gaisras Alytaus padangų perdirbimo įmonėje galimai nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai

Padangų gaisras Alytuje

Po 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad platų atgarsį visuomenėje sukėlusi nelaimė galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. Potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys – cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos – nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių, o gauti cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose rodikliai buvo labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais.

„Atliktas tyrimas ir jo rezultatai yra labai svarbūs ir reikšmingi, nes tai pirmas epidemiologinis  tyrimas, kurį atliekant nustatytos ir palygintos pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos atsitiktinai atrinktų Lietuvos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų biologinėse terpėse (kraujyje, šlapime). Gaisrui būdingos cheminės medžiagos dėl plataus įvairių cheminių medžiagų vartojimo pramonėje, buityje ir teršalų susidarymo net ir nesant gaisrui yra mūsų aplinkoje, žmonės šių medžiagų gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ar įkvepiamu oru, todėl svarbu žinoti, kiek šių medžiagų yra susikaupę žmonių organizmuose. Lietuvoje anksčiau biologinė stebėsena nebuvo vykdoma, tad nustatytų pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Lietuvos gyventojų organizmuose nebuvo žinomos“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja Dalia Žukienė.

Gaisras padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo 2019 m. spalio 16 d. ir truko ilgiau nei savaitę. Nelaimė sukėlė didelį visuomenės susirūpinimą, nes padangų degimo metu išsiskiria daugybė teršalų: benzenas ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), polichlorinti dibenzo-p-dioksinai (PCDD) ir dibenzofuranai (PCDF) ir polichlorinti bifenilai (PCB), taip pat kai kurie metalai ir metaloidai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, cinkas, gyvsidabris, chromas ir vanadis. Šių teršalų išmetimas į aplinką gali sukelti ūmų ir lėtinį pavojų šalia gaisro gyvenančių gyventojų sveikatai.

Įvertinti gaisro poveikį gyventojų sveikatai padėjo biomedicininis tyrimas, kurį 2020–2023 m. atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Toksikologijos laboratorija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, bendradarbiaudami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Buvo tirti pavojingų medžiagų poveikį galimai patyrę Alytaus miesto ir Alytus rajono gyventojai, o gauti rezultatai palyginti su kitų, šio gaisro nepaveiktų, Lietuvos miestų ir rajonų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių) gyventojų rezultatais. Taip pat tirti ugniagesiai-gelbėtojai. Gaisrą gesinusių ugniagesių-gelbėtojų rezultatai buvo palyginti su šio gaisro negesinusių ugniagesių-gelbėtojų bei kitų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojų rezultatais. Iš viso tyrime dalyvavo 341 žmogus.

Gauti rezultatai parodė, kad 94–100 proc. tiriamųjų organizmuose visų analizuotų cheminių medžiagų – PAA, PCDDs, PCDFs ir dalies PCB – koncentracijos buvo žemiau nustatymo ribos, gauti rezultatai labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių rezultatais. Galima manyti, kad daugeliu atveju žemiau nustatymo ribos gauti rezultatai liudija apie mažą aplinkos taršą šiomis medžiagomis.

Metalų ir metaloidų – švino, gyvsidabrio, kadmio, arseno, chromo, cinko – koncentracijos tiriamųjų kraujyje ir šlapime reikšmingai nesiskyrė nei tarp Alytaus r., Alytaus m. ir kitų Lietuvos miestų ir rajonų tiriamųjų, nei tarp gaisrą įmonėje „Ekologistika“ gesinusių ir negesinusių ugniagesių- gelbėtojų, ir nėra susijusios su gaisro padariniais.

Nustatyti tiriamųjų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos yra dažnos tarp Lietuvos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, ir nėra sietinos su gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ padariniais.

„Biologinės stebėsenos duomenys tiesiogiai atspindi cheminių medžiagų patekimą iš įvairių taršos šaltinių skirtingais patekimo į organizmą keliais ir sukeliamą biologinę naštą žmogaus organizmui bei parodo ar tarša ir taršos šaltiniai yra pakankamai ir tinkamai kontroliuojami. Todėl biologinė stebėsena kartu su aplinkos (oro, vandens, maisto, kt.) stebėsena yra labai svarbi priemonė aplinkos sveikatos politikos formavimui ir jos veiksmingumui vertinti, kadangi parodo taršos poveikio geografiją, leidžia palyginti skirtingas gyventojų grupes ir identifikuoti pažeidžiamas gyventojų ar profesines grupes“, – sako NVSPL Cheminių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Toma Petrulionienė.

Tyrimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos valstybės institucijoms, įmonėms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms – pagal kompetenciją organizuoti, rengti ir įgyvendinti taršos prevencijos ir mažinimo priemones, teikti rekomendacijas visuomenei, o gyventojams –  laikytis teikiamų rekomendacijų ir jas vykdyti; sudaryti būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų sąrašą, patvirtinti jų tyrimo metodus ir referentines vertes; vykdyti reguliarią būtinų ištirti cheminių medžiagų ir jų metabolitų stebėseną gyventojų bioterpėse; valdyti profesinės rizikos veiksnius, plėtoti bendradarbiavimą su kitų šalių ir nacionalinėmis institucijomis, vertinančiomis cheminių medžiagų keliamą riziką žmogaus sveikatai. Tam kad cheminių medžiagų mūsų organizmuose nedaugėtų, turime visi kolektyviai ir asmeniškai prisidėti prie taršos mažinimo.

 


1 gruodžio, 2023

Pagramančio miške (Šilalės raj.) Valstybinių miškų urėdija atkūrė partizanų žeminę, kurioje per laisvės kovas glaudėsi Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės būrys. […]

1 gruodžio, 2023

Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad […]

30 lapkričio, 2023

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kasparas Adomaitis siūlo, kad teritorijų planavimo dokumentuose atsirastų daugiau vizualizacijos. Teritorijų planavimas, jo nuomone, turėtų būti […]

30 lapkričio, 2023

Nors rūšiuojančiųjų šalyje ir daugėja, antrinių žaliavų – perdirbti tinkamų atliekų – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose vis dar yra tiek pat, […]

29 lapkričio, 2023

Trečiadienio rytą pasiekus žiniai, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas Marius Petrulionis pasitraukė iš gyvenimo, medikų atstovai pabrėžia, kad […]

29 lapkričio, 2023

Ankstyva intervencija yra labai svarbi sprendžiant vaikų psichikos sveikatos problemas. Vaikų psichinės sveikatos samprata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, […]

28 lapkričio, 2023

Nepriklausomybės aikštėje į tylos akciją susirinkusi cistinės fibrozės asociacija ir jos bendruomenė antradienį mitingavo dėl kompensuojamų vaistų šia genetine liga […]

27 lapkričio, 2023

Šaltasis metų sezonas kelia daug rūpesčių ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems – slidūs šaligatviai ir gatvės gali tapti rimtų […]

27 lapkričio, 2023

Pirmadienį, lapkričio 27 dieną, Valstybinių miškų urėdijos (VMU), Aplinkos ministerijos specialistai ir  Aplinkosaugos koalicijos, „Girių spiečiaus“ atstovai bei mokslininkai praleido […]

27 lapkričio, 2023

Riebi plaukų būklė dažnai sukelia nepatogumų ir sunkumų kasdienėje priežiūroje. Norint išvengti nuolatinio plaukų plovimo ir palaikyti sveiką plaukų būklę, […]

Tomo Balžeko nuotr.
24 lapkričio, 2023

Nuo lapkričio 20 dienos VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sustabdė visus vykdomus ir planuotus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus II […]

24 lapkričio, 2023

Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva, gavus Aplinkos ministerijos paramą, griaunama nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka. „Nors 1995 metais iš tvenkinio buvo […]

22 lapkričio, 2023

2022 m. pabaigoje LR Prokuratūra informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nuodingų medžiagų disponavimo. Buvo nustatyta, […]

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotr.
20 lapkričio, 2023

Lapkričio 17-ąją Lietuvos neišnešiotų naujagimių bendruomenė mini Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną. Ši diena ypatingai svarbi daugiau nei 1,2 tūkst. kasmet […]

20 lapkričio, 2023

Vidutinė temperatūra pasaulyje penktadienį pirmą kartą per visą istoriją buvo daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės erą, […]

Potvynis Kretingoje. ELTA / Karolis Bakūnas
20 lapkričio, 2023

Lapkričio pradžioje Kretingoje per dėl gausaus lietaus kilusią ekstremalią situaciją iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos, siekiant apsaugoti įrenginius nuo […]

17 lapkričio, 2023

Penktadienį prie Seimo šimtai gyventojų susirinko protestuoti prieš Lietuvoje vykdomą miškų politiką. Protesto akcija vyksta nuo 12 iki 20 val. […]

16 lapkričio, 2023

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Europos Tarybos atstovė Claudia Luciani ketvirtadienį Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos metu Europos Tarybos ženklu […]

15 lapkričio, 2023

Vyriausybė patvirtino 2022–2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos […]

S. Žiūros nuotr.
15 lapkričio, 2023

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės verslininkus, įmones, įstaigas ir bendruomenes kurti kalėdinę nuotaiką kartu ir puošti savo vitrinas, langus, pastatų […]