Segalovičienė apie valstybės maisto rezervą: iki šiol viskas buvo skaičiuojama „iš akies“
Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito metu nustačius, kad šalies maisto rezervas nėra parengtas realioms grėsmėms, audito institucijos vadovė Irena Segalovičienė teigia, kad iki šiol krizės atveju šaliai aprūpinti reikalingi maisto atsargų kiekiai buvo skaičiuojami „iš akies“, taip pat trūksta ilgalaikio planavimo.
„Pagrindinės (audito – ELTA) išvados yra susijusios su planavimu ir planavimo problemos niekur nedingo – jos vis dar aktualios. Nebuvo sudarytas ir šiandien mes neturime ilgalaikio sukaupimo plano, kuris užtikrintų kaupimo tęstinumą, labai aiškiai atsiremiant į grėsmes ir jų scenarijus – kaupiame „iš akies“. Fokusuojamės į trumpalaikes metines užduotis iki einamųjų metų pabaigos“, – pirmadienį LRT radijuje kalbėjo I. Segalovičienė.
Anot jos, maisto rezervui skirtų lėšų panaudojimas pastaraisiais metais taip pat parodo, kad šiai sričiai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys.
VK duomenimis, 2022 ir 2023 m. buvo išleista mažiau nei pusė biudžeto lėšų, kurios buvo asignuotos būtent maisto kaupimo sprendimams – nepanaudota atitinkamai 65 ir 58 proc. rezervui skirtų lėšų, 2024 m. – 37 proc. skirtų asignavimų.
„Dalis tų nepanaudotų lėšų – 25 proc. – tiesiog buvo perskirstytos kitų institucijų reikmėms“, – aiškino valstybės kontrolierė.
Anot jos, tai atsispindi ir maisto rezervo kaupimo statistikoje, nustatyti tikslai nėra išpildomi iki galo.
„Sukaupimo užduotys šiandien nėra vykdomos iki galo – 2024 m. maisto atsargų sukaupimo užduotys buvo įvykdytos tik 17 proc., tad mes tikrai negalime sakyti, kad turime visko, ko mums reikia. 2023 m. iš viso buvo sukaupta 0 proc.” – teigė I. Segalovičienė.
„Medicinos atsargų situacija yra kiek pagerėjusi, 2023 m. turėrjome 25 proc. sukaupimo, dabar turime 50 proc. Susisiekimo srityje padėtis geresnė, o civilinės saugos situacija taip pat gerėja“, – pastebėjo VK vadovė.
Buvusios prezidento vyriausiosios patarėjos teigimu, dar viena esminė maisto rezervo problema – logistika ir sandėliavimas.
„Matome, kad reikia labai rimto dėmesio sandėlių decentralizavimui, nes turime juos apsaugoti ir atsižvelgti į ekstremalias situacijas, kurias patys esame nustatę“, – tikino valstybės kontrolierė.
„Nacionalinės pratybos „Vyčio skliautas“ taip pat atskleidė aiškią žinutę, kad turime sutvarkyti logistiką – iš sandėlių į konkrečias vietas. Šiuo metu valstybė neturi jokio plano, kaip ji elgsis šioje vietoje. (…) Reikia žiūrėti atgal ir mokytis iš pamokų, kurios yra įvykusios. Mes savo auditu aiškiai parodėme, kad tai, kaip su rezervu buvo tvarkomasi iki šiol, yra netinkama praktika, tad reikia imtis papildomų veiksmų“, – sakė I. Segalovičienė.
VK nustatė, kad nuo 2022 iki 2025 m. pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų, rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių.
Nustatyta, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai, o sprendimas produktų atsargas kaupti ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize.
Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, nuo šių metų šalies maisto rezervui rezervui iš biudžeto papildomai skiriama 2 mln. eurų – jis iš viso siekia 2,634 mln. eurų.
