21 spalio, 2015
Jolanta Bielskienė, Lietuvos socialdemokratų partija

Seimo LSDP frakcija: Mašalų gausumo Pietų Lietuvoje reguliavimui turi būti naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos

Kraujasiurbiai upiniai mašalai yra itin aktuali problema Pietų Lietuvos gyventojams, gyvenantiems daugiausia ties Nemuno ir Merkio upių baseinais, t.y., Druskininkuose, Varėnoje, Alytuj ir kt. Tai turi neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei ir sveikatai dėl galimų alerginių reakcijų, poilsiautojams ir turizmo sektoriui, žemės ūkiui ir atitinkamai šio regiono ekonomikai, ypatingai birželio mėnesiais. Mašalų gausumo reguliavimo ir mokslinių tyrimų programa efektyviai veikė daugiau nei dešimtmetį, tačiau, panaikinus apskritis ir užklupus ekonominei krizei, ji buvo nutraukta, o mašalų populiacija nuo 2011 iki 2014 metų vėl išaugo beveik 15 kartų.

Tai spaudos konferencijoje „Kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas Lietuvoje: istorija, dabartinė situacija ir perspektyvos“ Seime spalio 20 d. tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Ji pabrėžė, kad nors būtent Aplinkos apsaugos ministerija turėtų pirmiausia reaguoti į šią problemą, o į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ji kreipėsi raštu dėl jos sprendimo, tačiau buvo atsakyta, kad tai – savivaldybių reikalas, o ne valstybės masto problema.

Š. m. rugpjūčio 11 d. socialdemokratai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas užregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma įrašyti tik vieną – 11 punktą, jame nurodant, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos naudojamos „kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms finansuoti“.

Šis pakeitimas užtikrintų realią galimybę kasmet įvertinti kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją ir pagal poreikį finansuoti populiacijos reguliavimo priemones be atskiro Pietų Lietuvos savivaldybių kreipimosi skirti finansavimą. Tai leistų išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys V. Mikalauskas akcentavo, kad žmonės dar gali pasislėpti nuo mašalų, tačiau to padaryti negali gyvūnai (gyvuliai, paukščiai, miško žvėrys, augintiniai): „Jau 4 metai, kai nutrauktas mašalų populiacijos reguliavimo programos finansavimas. Ypač birželį gauname labai daug ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų nusiskundimų – jiems labai sunku dirbti, o mašalai yra labai kenksmingi gyvūnams, būna ir jų kritimų atvejų“.

K. Miškinienė taip pat pabrėžė, kad mašalų gausumo reguliavimo ir tyrimų programai reikėtų nedaug lėšų – 103 tūkst. eurų, ir net nedidelis aparato, naikinančio mašalų lervas, kiekis yra labai efektyvus. V. Mikalausko tvirtinimu, nuo 2016 m. vasario naikinama Aplinkos apsaugos tarnyba, todėl yra rezervas skirti lėšas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir mašalų populiacijos kontrolei bei moksliniams tyrimams, o atitinkamo įstatymo priėmimas įpareigotų Aplinkos ministeriją įgyvendinti šią programą.

Spaudos konferencijoje dalyvausi Gamtos tyrimų centro Vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Rasa Bernotienė papasakojo apie kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos reguliavimo ir mokslinių tyrimų istoriją ir dabartinę situaciją: „Kraujasiurbių upinių mašalų problema pietryčių Lietuvoje prasidėjo apie 1980-uosius. Pagrindinė jų rūšis – „Simulium (Byssodon) maculatum Mg.“, kurios seilės ypač toksinės ir alergizuojančios. Jos lervos ir lėliukės Lietuvoje gausiai aptinkamos Nemuno vidupyje (nuo Gardino iki Birštono), ne taip gausiai – Nemuno ir Neries žemupiuose. Suaugėliai krauju maitinasi gegužės – rugpjūčio, o intensyviausiai – birželio mėnesį“.

„Mašalų gausumo reguliavimo programa buvo pradėta 1998 m., naudojant biologinį preparatą, pagamintą entomopatogeninių bakterijų „Bacillus thuringiensis var. Israelensis“ pagrindu. Jis veikia tik kai kurių šeimų dvisparnių vabzdžių lervas, nėra toksiškas kitiems vabzdžiams, bestuburiams ir stuburiniams gyvūnams, vandenyje išlieka trumpai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių), todėl jo panaudojimo laikas labai svarbus. Nuo 2011 m. kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas buvo nutrauktas, o nuo 2012 m. nutrauktas upinių mašalų tyrimų finansavimas“,  – kalbėjo ji.

Dr. R. Bernotienės teigimu, „būtina atsižvelgti į tai, kad net palyginti biologinio preparato mažo kiekio panaudojimas gali užkirsti kelią mašalų gausumo didėjimui Nemune (tai parodė 2010 m. duomenys). Labai svarbu tirti kraujasiurbių upinių mašalų vystymosi tempus ir gausumo kitimo tendencijas (tyrimai turėtų būti pradedami kovo mėnesį), nes tai užtikrintų kokybišką mašalų vertinimo monitoringą, pagelbėtų kuriant kraujasiurbių mašalų gausumo kitimo prognozes bei rekomenduojant gausumo reguliavimo būdus. Šie mašalai taip pat platina ir parazitus, tačiau čia moksliniai tyrimai tik prasidėjo. Tyrimai, vykdomi tik mokslininkų iniciatyva ir lėšomis nėra pakankami mašalų vertinimui, reguliavimui ir prognozėms mūsų šalyje“.

Pirmaisiais biologinio preparato panaudojimo metais, kai jis buvo naudotas tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos teritorijose, kraujasiurbių upinių mašalų lervų gausumas ankstyvą pavasarį Nemune kasmet sumažėdavo apie du kartus ir iki 2005 m.  buvo sumažėjęs daugiau kaip 15 kartų. Nuo 2005 m., kai kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimo priemonės buvo naudotos tik Lietuvos teritorijoje, upinių mašalų lervų gausumas kasmet svyravo nežymiai – jis buvo pakankamai nedidelis, tačiau kasmetinė mažėjimo tendencija nebuvo labai ryški.

Vis dėlto, iki 2011 metų išsiritusių pavasarį lervų gausumas Nemune, lyginant su 1999 metais, jau buvo sumažėjęs beveik 100 kartų. Kraujasiurbių upinių mašalų, puolančių žmones ir gyvulius Pietryčių Lietuvoje puolimo intensyvumas, panašiai kaip ir lervų gausumas, kasmet mažėjo (nuo 356.7 ± 112.6 mašalų, puolančių žmogų, per 10 minučių (1999 metais) iki 4.5 ± 3 per 10 min, (2009 – 2010 metais)). Nuo 2008 metų Pietryčių Lietuvoje nebuvo nė karto registruotas kraujasiurbių upinių mašalų antplūdis – buvo aptinkami tik pavieniai mašalai.

2011 metais kraujasiurbių upinių mašalų lervų gausumas Nemune buvo labai mažas, todėl net nepanaudojus jokių upinių mašalų gausumo reguliavimo priemonių, mašalų puolimo intensyvumas tai metais nebuvo didelis. Nuo 2011 metų kraujasiurbių upinių mašalų lervų tankis Nemune augo ir 2014 m. jau buvo 14,6 karto didesnis nei 2011 m. Jokie upinių mašalų tyrimai Lietuvoje šiuo metu nėra atliekami – duomenys renkami tik asmeninių iniciatyvų dėka.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo ekonominį mašalų poveikį šalia Nemuno ir Merkio upių baseinų įsikūrusiems smulkiesiems verslininkams, užsiimantiems kaimo turizmu, vandens baidarių nuoma ir kt.: „Atostogoms ir iškyloms palankų birželį vietos verslininkai netenka turistų ir pajamų. Kitais metais, jei nebus imtasi priemonių, sąlygos mašalams veistis bus dar palankesnės, ir jie gali plisti į kitus Lietuvos regionus. Todėl labai stebina tai, kad Aplinkos ministerija iki šiol visiškai ignoruoja šią problemą“.


19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]

19 balandžio, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminius tyrimus dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pareikšti įtarimai Marijampolės savivaldybės tarybos […]

JT generalinis sekretorius António Guterresas, EPA-ELTA nuotr.
18 balandžio, 2024

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį įspėjo dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, pareikšdamas, kad auganti įtampa dėl karo Gazos […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

18 balandžio, 2024

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią ir praėjusią savaitę teismui pateikė dar tris civilinius ieškinius, kuriais prašoma […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
17 balandžio, 2024

Jei 1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo iki beveik 27 proc., rodo švedų analitinio centro […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

12 balandžio, 2024

2022 m. ketvirtą ketvirtį pradėtos karinio miestelio Šiauliuose statybos baigtos ir objektas atiduotas į Krašto apsaugos ministerijos rankas, praneša Nekilnojamojo […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

12 balandžio, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išliks viena ištikimiausių Ukrainos […]

11 balandžio, 2024

Jei paskutinę minutę neįvyks jokių teisinių manevrų, balandžio 15 d. Niujorke prasidės pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo baudžiamasis procesas. Tai […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]