21 spalio, 2015
Jolanta Bielskienė, Lietuvos socialdemokratų partija

Seimo LSDP frakcija: Mašalų gausumo Pietų Lietuvoje reguliavimui turi būti naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos

Kraujasiurbiai upiniai mašalai yra itin aktuali problema Pietų Lietuvos gyventojams, gyvenantiems daugiausia ties Nemuno ir Merkio upių baseinais, t.y., Druskininkuose, Varėnoje, Alytuj ir kt. Tai turi neigiamą poveikį jų gyvenimo kokybei ir sveikatai dėl galimų alerginių reakcijų, poilsiautojams ir turizmo sektoriui, žemės ūkiui ir atitinkamai šio regiono ekonomikai, ypatingai birželio mėnesiais. Mašalų gausumo reguliavimo ir mokslinių tyrimų programa efektyviai veikė daugiau nei dešimtmetį, tačiau, panaikinus apskritis ir užklupus ekonominei krizei, ji buvo nutraukta, o mašalų populiacija nuo 2011 iki 2014 metų vėl išaugo beveik 15 kartų.

Tai spaudos konferencijoje „Kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas Lietuvoje: istorija, dabartinė situacija ir perspektyvos“ Seime spalio 20 d. tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Ji pabrėžė, kad nors būtent Aplinkos apsaugos ministerija turėtų pirmiausia reaguoti į šią problemą, o į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ji kreipėsi raštu dėl jos sprendimo, tačiau buvo atsakyta, kad tai – savivaldybių reikalas, o ne valstybės masto problema.

Š. m. rugpjūčio 11 d. socialdemokratai Kristina Miškinienė ir Vidas Mikalauskas užregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektą, kuriame siūloma įrašyti tik vieną – 11 punktą, jame nurodant, kad Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos naudojamos „kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo priemonėms finansuoti“.

Šis pakeitimas užtikrintų realią galimybę kasmet įvertinti kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją ir pagal poreikį finansuoti populiacijos reguliavimo priemones be atskiro Pietų Lietuvos savivaldybių kreipimosi skirti finansavimą. Tai leistų išvengti žalingo kraujasiurbių upinių mašalų ekologinio, ekonominio poveikio ir neigiamos įtakos biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys V. Mikalauskas akcentavo, kad žmonės dar gali pasislėpti nuo mašalų, tačiau to padaryti negali gyvūnai (gyvuliai, paukščiai, miško žvėrys, augintiniai): „Jau 4 metai, kai nutrauktas mašalų populiacijos reguliavimo programos finansavimas. Ypač birželį gauname labai daug ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų nusiskundimų – jiems labai sunku dirbti, o mašalai yra labai kenksmingi gyvūnams, būna ir jų kritimų atvejų“.

K. Miškinienė taip pat pabrėžė, kad mašalų gausumo reguliavimo ir tyrimų programai reikėtų nedaug lėšų – 103 tūkst. eurų, ir net nedidelis aparato, naikinančio mašalų lervas, kiekis yra labai efektyvus. V. Mikalausko tvirtinimu, nuo 2016 m. vasario naikinama Aplinkos apsaugos tarnyba, todėl yra rezervas skirti lėšas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir mašalų populiacijos kontrolei bei moksliniams tyrimams, o atitinkamo įstatymo priėmimas įpareigotų Aplinkos ministeriją įgyvendinti šią programą.

Spaudos konferencijoje dalyvausi Gamtos tyrimų centro Vyresnioji mokslo darbuotoja Dr. Rasa Bernotienė papasakojo apie kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos reguliavimo ir mokslinių tyrimų istoriją ir dabartinę situaciją: „Kraujasiurbių upinių mašalų problema pietryčių Lietuvoje prasidėjo apie 1980-uosius. Pagrindinė jų rūšis – „Simulium (Byssodon) maculatum Mg.“, kurios seilės ypač toksinės ir alergizuojančios. Jos lervos ir lėliukės Lietuvoje gausiai aptinkamos Nemuno vidupyje (nuo Gardino iki Birštono), ne taip gausiai – Nemuno ir Neries žemupiuose. Suaugėliai krauju maitinasi gegužės – rugpjūčio, o intensyviausiai – birželio mėnesį“.

„Mašalų gausumo reguliavimo programa buvo pradėta 1998 m., naudojant biologinį preparatą, pagamintą entomopatogeninių bakterijų „Bacillus thuringiensis var. Israelensis“ pagrindu. Jis veikia tik kai kurių šeimų dvisparnių vabzdžių lervas, nėra toksiškas kitiems vabzdžiams, bestuburiams ir stuburiniams gyvūnams, vandenyje išlieka trumpai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių), todėl jo panaudojimo laikas labai svarbus. Nuo 2011 m. kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimas buvo nutrauktas, o nuo 2012 m. nutrauktas upinių mašalų tyrimų finansavimas“,  – kalbėjo ji.

Dr. R. Bernotienės teigimu, „būtina atsižvelgti į tai, kad net palyginti biologinio preparato mažo kiekio panaudojimas gali užkirsti kelią mašalų gausumo didėjimui Nemune (tai parodė 2010 m. duomenys). Labai svarbu tirti kraujasiurbių upinių mašalų vystymosi tempus ir gausumo kitimo tendencijas (tyrimai turėtų būti pradedami kovo mėnesį), nes tai užtikrintų kokybišką mašalų vertinimo monitoringą, pagelbėtų kuriant kraujasiurbių mašalų gausumo kitimo prognozes bei rekomenduojant gausumo reguliavimo būdus. Šie mašalai taip pat platina ir parazitus, tačiau čia moksliniai tyrimai tik prasidėjo. Tyrimai, vykdomi tik mokslininkų iniciatyva ir lėšomis nėra pakankami mašalų vertinimui, reguliavimui ir prognozėms mūsų šalyje“.

Pirmaisiais biologinio preparato panaudojimo metais, kai jis buvo naudotas tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos teritorijose, kraujasiurbių upinių mašalų lervų gausumas ankstyvą pavasarį Nemune kasmet sumažėdavo apie du kartus ir iki 2005 m.  buvo sumažėjęs daugiau kaip 15 kartų. Nuo 2005 m., kai kraujasiurbių upinių mašalų gausumo reguliavimo priemonės buvo naudotos tik Lietuvos teritorijoje, upinių mašalų lervų gausumas kasmet svyravo nežymiai – jis buvo pakankamai nedidelis, tačiau kasmetinė mažėjimo tendencija nebuvo labai ryški.

Vis dėlto, iki 2011 metų išsiritusių pavasarį lervų gausumas Nemune, lyginant su 1999 metais, jau buvo sumažėjęs beveik 100 kartų. Kraujasiurbių upinių mašalų, puolančių žmones ir gyvulius Pietryčių Lietuvoje puolimo intensyvumas, panašiai kaip ir lervų gausumas, kasmet mažėjo (nuo 356.7 ± 112.6 mašalų, puolančių žmogų, per 10 minučių (1999 metais) iki 4.5 ± 3 per 10 min, (2009 – 2010 metais)). Nuo 2008 metų Pietryčių Lietuvoje nebuvo nė karto registruotas kraujasiurbių upinių mašalų antplūdis – buvo aptinkami tik pavieniai mašalai.

2011 metais kraujasiurbių upinių mašalų lervų gausumas Nemune buvo labai mažas, todėl net nepanaudojus jokių upinių mašalų gausumo reguliavimo priemonių, mašalų puolimo intensyvumas tai metais nebuvo didelis. Nuo 2011 metų kraujasiurbių upinių mašalų lervų tankis Nemune augo ir 2014 m. jau buvo 14,6 karto didesnis nei 2011 m. Jokie upinių mašalų tyrimai Lietuvoje šiuo metu nėra atliekami – duomenys renkami tik asmeninių iniciatyvų dėka.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo ekonominį mašalų poveikį šalia Nemuno ir Merkio upių baseinų įsikūrusiems smulkiesiems verslininkams, užsiimantiems kaimo turizmu, vandens baidarių nuoma ir kt.: „Atostogoms ir iškyloms palankų birželį vietos verslininkai netenka turistų ir pajamų. Kitais metais, jei nebus imtasi priemonių, sąlygos mašalams veistis bus dar palankesnės, ir jie gali plisti į kitus Lietuvos regionus. Todėl labai stebina tai, kad Aplinkos ministerija iki šiol visiškai ignoruoja šią problemą“.


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pradeda rinkti tarybos narių parašus Kauno miesto mero […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]