Seimo nario A. Strelčiūno pranešimas: „Nuogąstavimai pasitvirtino – deginamos atliekos iš užsienio“
Jau kelias savaites Lietuvos gamtosaugininkai ir visi, kam rūpi mūsų aplinka, seka įvykių eigą apie UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje sudegintas iš Airijos atvežtas komunalines atliekas. Kaip nustatyta Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento tyrime, apie 3000 tonų atliekų iš Airijos į Lietuvą įvežė UAB „AV Investicija Plius“, kuri jas perdavė kitai įmonei ( UAB „Šatruva), o pastaroji atvežė į UAB „Fortum Klaipėda“ sudeginti, nors leidimo tam neturėjo. Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros leidimas buvo išduotas 14 000 tonų komunalinių atliekų įvežimui ir tvarkymui – tai yra leidžiama. Atliekų įvežimą deginimui iš užsienio draudžia galiojantys teisės aktai, jų taikymą praktikoje kontroliuoja kompetentingos Lietuvos aplinkosaugos institucijos. Nepaisant to, šitoks faktas nustatytas. Kaip reaguosime ir kokias išvadas iš to padarysime? Juk iš to, kaip dabar bus elgiamasi ir kokių priemonių bus imtasi, tokią nuomonę susidarys ir gyventojai, jau seniai nuogąstaujantys ir pasisakantys prieš kogeneracines jėgaines. Ir kaip matome dabar – ne be pagrindo.
Vilniaus miesto gyventojai, dalyvaudami Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros organizuotuose svarstymuose dėl Vilniuje, Jočionių. g.13 planuojamos statyti naujos kogeneracinės jėgainės poveikio aplinkai vertinimo, reiškė abejones ir nepritarimą dėl parinktos vietos bei galingumo. Šios jėgainės šiluminė galia galėtų sudaryti apie 240 MW, o elektrinė galia – iki 100 MW, nors UAB „Lietuvos energija“ pateikia šiek tiek mažesnius skaičius. Tai dideli ir pertekliniai pajėgumai tokiam miestui kaip Vilnius. Sudeginamų atliekų kiekis sudarys iki 160 000 tonų per metus, o biokuro – 620 000 tonų. Kyla abejonių, ar užteks medienos šiam reikalui, ypač turint galvoje, kad planuojama statyti dar vieną kogeneracinę jėgainę Kaune.
Specialistai ir gyventojai ne kartą buvo išsakę nuomonę, kad vietinių komunalinių atliekų gali nepakakti, gali tekti jas įsivežti iš kitur. Gaila, kad į žmonių nuomonę tada nebuvo įsiklausyta. Visi buvo patikinti, kad gamtosauginė priežiūra bus pakankama ir efektyvi. Taip neatsitiko. Dabar Klaipėdoje įvykęs skandalingas faktas – iš užsienio įvežtų komunalinių atliekų sudeginimas parodo, kad visada galioja išmintis „niekada nesakyk niekada“. Ir dabar nėra taip svarbu, kas kam komunalines atliekas perdavė, svarbu, kad nebuvo užtikrinta reikiama kontrolė, neapgalvotos prevencinės priemonės. Ir jei, kaip teigiama, neįmanoma vizualiai atskirti vietinių atliekų nuo importuotų iš kitų šalių, tai gal įmanoma sustiprinti procesų kontrolę, patobulinti teisinį reglamentavimą, atliekų apskaitą ir leidimų išdavimo tvarką.
Apmaudu, kad panašūs pažeidimų atvejai kartojasi. Lazdynų bendruomenės dėka dabar jau sustabdyta medicininių atliekų „Senovė“ gamykla, kuri nesilaikydama nustatytų deginimo temperatūros reikalavimų leido į aplinką visą gamybos procese gaunamą taršą. Tai irgi vyko galiojant jos veiklą reguliuojantiems teisės aktams ir egzistuojant jos veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Kyla klausimas, kodėl kontroliuojančios institucijos dirba taip neatsakingai, dažnai vyksta į komandiruotes, žino užsienio šalių patirtį, bet ten įgytos patirties ir žinių netaiko Lietuvoje?
Esant tokiai situacijai sunku tikėtis, kad planuojamoje statyti prie Lazdynų kogeneracinėje jėgainėje nebus pažeidimų. Ar tikrai minimos jėgainės poveikis aplinkai bus nekenksmingas, kaip teigiama paskelbtoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, ir kaip dabar reikės pasitikėti taršos aplinkai kontrole? Ir tokių klausimų yra ne vienas. Štai UAB „Lietuvos energija“ teigia, kad toks objektas neturės įtakos transporto srautui aplinkinėse vietovėse. Lazdynų, Trakų Vokės, Vilkpėdės, Pilaitės gyventojai mano kitaip ir jie nenori būti šio praktinio bandymo dalyviais. Kai pasitikėjimas sugriaunamas, jį labai sunku atstatyti, o kartais ir neįmanoma. Į mane ir kitus valstybės politikus kreipėsi apie 1000 gyventojų, reikšdami didelį susirūpinimą dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės pajėgumų ir dėl numatytos statybai vietos. Žinodami apie Klaipėdoje įvykusį incidentą, jie baiminasi, kad tai gali pasikartoti ir Vilniuje.
Gyventojų prašomas, komunalinių atliekų deginimo jėgainių statybos klausimams skiriu ir skirsiu didelį dėmesį. Man svarbu, kokioje aplinkoje gyvens Vilniaus miesto gyventojai ir kokį jį matys mūsų svečiai. Dalyvaudamas šio klausimo svarstyme Seimo Aplinkos apsaugos komitete dar kartą atkreipiau dėmesį, kad reikia peržiūrėti Vilniuje planuojamos statyti kogeneracinės jėgainės pajėgumus. Komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti energetikos ekspertų pateiktus alternatyvius skaičiavimus dėl galimo susidarančių degintinų atliekų Lietuvoje kiekio ir tik tuomet spręsti dėl planuojamų Vilniaus, Kauno kogeneracinių jėgainių galių.
Reikia tikėtis, kad visiems sutelkus pastangas, objektyviai įvertinus specialistų, gyventojų nuomones, bus rastas tinkamiausias sprendimas ir būdai kogeneracinių jėgainių statybai Lietuvoje.
