Šiaulių regioninis valstybės archyvas kviečia virtualiai pažinti Šiaulių krašto žirgynus!
Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė atmintinais Žirgo metais. Minėdamas šiuos metus, Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą „Šiaulių krašto žirgynai: nuo pirmųjų žirgynų įkūrimo iki svarbių pasiekimų“.
Pirmasis žirgynas įkurtas Gruzdžių aukštesniojoje gyvulininkystės mokykloje Šiaulių rajone. Remdamiesi „Lietuvos valsčiai“ monografijos „Gruzdžiai“ I dalyje pateikta informacija galime teigti, kad Gruzdžiuose įkurtas žirgynas – seniausias žirgynas Šiaulių krašte. Nors tinkamų arklidžių tuo metu Gruzdžiuose nebuvo, tačiau Gruzdžių gyvulininkystės mokyklos mokomasis ūkis turėjo apie 360 ha žemės ir galimybę plėstis. 1938 m. duomenimis žirgyne buvo 22 eržilai ir 71 kumelė.
Žirgai į Gruzdžius buvo perkelti iš Plungės dvaro, siekiat išsaugoti nykstančią, mūsų tautos istorijai svarbią ir Lietuvos arklininkystės genetiniam fondui neįkainojamą žemaitukų veislę. Šie žirgai yra nedidelio ūgio, dažniausiai būna bėri, juodi ir pilki. Žemaitukų kūnas gana masyvus, tačiau kojos – plonos ir tvirtos. Toks kūno sudėjimas arkliams suteikia manevringumo ir judrumo. Žemaitukai taip pat pasižymi ištvermingumu, atsparumu ligoms, tvirtumu, vislumu ir ilgaamžiškumu.
Lietuvių pamėgti žemaitukų veislės žirgai buvo naudojami paprastiems ūkio darbams, važiavimui, įvairioms parodoms. Šiaulių regioniniame valstybės archyve sukauptais duomenimis, pirmoji gyvulininkystės paroda, surengta 1928 m. rugsėjo 2–3 dienomis, vyko būtent Šiauliuose. Šios parodos metu buvo atliekamas žemaitukų ir sunkiųjų arklių pajėgumo bandymas: važiuojant neribotą distanciją vienu arba dviem arkliais su triskart didesniu už bandomojo arklio svorį kroviniu, kas 25 m pridedant po vieną centnerį kiekvienam arkliui tol, kol arklys nebepajėgs patempti vežimo.
Žemaitukams buvo sunku varžytis su sunkiųjų veislių arkliais, bet jie kovingai laikėsi, kol neatėjo Antrasis pasaulinis karas. Tuomet visos pastangos išsaugoti žemaitukų veislę žlugo. Traukdamiesi vokiečiai išsivarė visus Gruzdžių žirgyno žemaitukų veislės arklius, bent jau taip manė. Iš tiesų, maža dalis Gruzdžiuose buvusių žemaitukų buvo slapta išgabenti į Dotnuvą ir išsaugoti.
Nuo 1940 m. Žagarės dvaro bazėje buvo įsteigtas eržilų depas, tačiau karo metu jo veikla nutrūko. Vokiečių okupacijos metu, Žagarėje buvo įsikūrusi raitoji vokiečių policija. 1952 m. įkurtas Žagarės valstybinis žirgynas. Ūkyje pradėti veisti darbiniai arkliai: Lietuvos sunkieji bei sportiniai Hanoverio veislės žirgai. Hanoverio žirgai, skirtingai nei žemaitukai, yra didelio ūgio, masyvūs, vieni iš stambiausių jojamųjų arklių, tinkami varžyboms. Įsteigus valstybinį žirgyną, vietiniame hipodrome vasarą, o manieže žiemą, vykdavo sportinės varžybos. Vėliau imtos organizuoti ir tarptautinės įvairaus amžiaus grupių varžybos.
Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje žemaitukų išsaugojimu pradėjo rūpintis Lietuvos gyvulininkystės institutas. Jo vadovas – profesorius J. Šveistys. Profesoriaus pastangų dėka 1993 m. Lietuvos gyvulininkystės institute pradėtas formuoti žemaitukų veislės arklių branduolys, o 1994-1995 m. čia buvo suformuota veislinė žemaitukų banda. Profesoriaus J. Šveisčio iniciatyva 1997 m. įkurta Žemaitukų veislės arklių augintojų asociacija Baisogaloje Radviliškio rajone. Asociacijos tikslas – ne tik gausinti žemaitukų populiaciją, bet ir skleisti žinią visuomenei apie šios veislės išsaugojimo būtinybę.
2001 m. žemaitukų augintojų asociacija, padedama Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų bei Lietuvos liaudies buities muziejaus, surengė pirmąsias žemaitukų išbandymo varžybas lengvųjų lenktynių ir šuolio galingumo rungtyse. Po metų tokio pobūdžio varžybos buvo surengtos Šeduvos verslo ir technologijų mokyklos hipodrome. Šiose lenktynėse prisidėjo dar viena rungtis – kinkymas į ristūnų vežimėlius. Kasmet varžybų skaičius didėjo, o vietovės keitėsi. Varžybos rengtos Kurtuvėnuose ir Naisiuose.
Naisiuose 2004 m. įkurtas žemaitukų žirgynas yra didžiausias, retų nykstančių veislių saugojimo programoje dalyvaujantis privatus veislynas. Jam 2008 m. buvo suteiktas B kategorijos veislyno statusas, o 2010 m. jis pripažintas pažangiausiu genofondiniu ūkiu Lietuvoje.
Šiaulių rajone įsikūrusiame Kurtuvėnų regioninio parko žirgyne nuo 2014 m. veiklą pradėjo pirmasis Lietuvoje Hipoterapijos centras. Terapinė veikla, į kurią įtraukiami žemaitukai, itin naudingi neįgaliesiems, sunkaus charakterio vaikams, psichologinių ir fizinių problemų turintiems žmonėms.
Universalieji žemaitukai Šiaulių krašte ne tik paliko gilų pėdsaką, bet ir įsitvirtino regioniniuose parkuose, muziejuose, privačiuose veislynuose. Galime didžiuotis tais žmonėmis, kurie išsaugojo senąją žirgų veislę ateinančioms kartoms ir skatintina visuomenę domėtis žirgininkyste bei žirgynų ateities perspektyvomis.
Virtuali paroda „Šiaulių krašto žirgynai: nuo pirmųjų žirgynų įkūrimo iki svarbių pasiekimų“ parengta iš Šiaulių regioniniame valstybės archyve saugomų dokumentų, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų fotografijų, Kurtuvėnų regioninio parko ir Žagarės regioninio parko archyvuose turimų foto dokumentų.
Parodą galite apžiūrėti čia:
